Lietuviai labiausiai bijo netekti darbo ir susirgti sunkia liga

Palangos tiltas, 2023-01-05
Peržiūrėta
1473
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Lietuviai labiausiai bijo netekti darbo ir susirgti sunkia liga

Kiek daugiau nei ketvirtadalis šalies gyventojų turi finansinių įsipareigojimų. Iš jų daugiau nei pusė labiausiai bijo netekti darbo, 36 proc. – tapti nedarbingi dėl sunkios ligos, rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Anot psichologės, šias baimes įveikti padėtų psichologinio atsparumo įgūdžiai. Tie, kurie geba prisitaikyti prie netikėtų gyvenimiškų situacijų, patiria mažiau neigiamų emocijų ir lengviau įveikia kilusius iššūkius.

Skolinimosi internetu platformos „Vivus Finance“ užsakymu atliktas tyrimas taip pat atskleidė, jog beveik penktadalis paskolą turinčių žmonių bijo netekti darbingumo dėl onkologinės ligos, 16 proc. – dėl traumos. Dar 15 proc. apklaustųjų teigia, kad labiausiai juos gąsdina mirtis. Tiesa, COVID-19 liga gyventojams tampa vis mažiau baisi – jos bijantys prisipažino vos 3 proc. apklaustųjų.

Psichologė-psichoterapeutė Lina Bagdonavičienė aiškina, jog žmonės dažniausiai bijo to, ko negali kontroliuoti.

„Nežinomybei galime priskirti visas situacijas, kurių baigties nežinome – sunkias ligas ir jų eigą, mirtį, taip pat krizę, karą ir kitas. Visa tai turi įtakos asmens funkcionavimui. Pagal Maslovo poreikių hierarchiją, pirminiai žmogaus poreikiai yra fiziologiniai – oras, vanduo, maistas, miegas, šaltis, šiluma. Mes mokame už šildymą, perkame maistą, turime paskolas bankuose. Tam, kad patenkintume šiuos poreikius, mums yra svarbu turėti finansinį stabilumą. Jį praradus – netekus darbo, susirgus ar užlupus kitiems nenumatytiems įvykiams – patenkame į nežinomybę ir poreikius patenkinti tampa kur kas sunkiau. Todėl jie kelia daugiausiai nerimo“, – sako L. Bagdonavičienė.

Jos teigimu, yra keletas būdų, galinčių padėti sumažinti baimės jausmą. Vienas jų – psichologinio atsparumo ugdymas: „Emocinis stabilumas leidžia susidoroti su netikėtomis situacijomis ir nepalūžti. Nors atsparumą ugdyti nėra paprasta, tačiau psichologinių praktikų pagalba galime išlavinti šiuos įgūdžius. Kreipiantis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus išmokstame prevenciškai rūpintis savo emocine sveikata.“

Visgi, L. Bagdonavičienė pažymi, jog be psichologinio atsparumo ne mažiau svarbu imtis konkrečių prevencinių veiksmų. Mat finansiškai prisitaikęs žmogus geriau tvarkosi besikeičiančiose sąlygose.

„Apsidrausdami nuo traumų ar ligų jaučiamės ramesni, nes susirgę ar susižaloję turėsime galimybę ramiai atstatyti jėgas be papildomo streso ar įsigyti geresnį įtvarą, kuris padės greičiau reabilituotis. Taupymas taip pat suteikia daugiau ramybės, ypač sušlubavus finansinei situacijai. Tad kuo anksčiau pasirūpinsime prevencinėmis priemonėmis, tuo geriau įveiksime kilusius iššūkius“, – teigia psichologė.

Kas antras lietuvis – nepasiruošęs

Reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys parodė, jog beveik pusė finansinių įsipareigojimų turinčių gyventojų nežino apie galimybę apdrausti paskolos įmokas. Dažniau – mažesnes pajamas gaunantys gyventojai.

„Atlikę tyrimą sužinojome, jog net 48 proc. lietuvių nėra girdėję apie paskolų įmokų draudimą. Taip pat pastebime, jog ši paslauga vis dar apsupta mitų, neva iš draudimo nėra jokios naudos. Tačiau jau turime atvejų, kuomet po netikėtos mamos mirties mažamečiams vaikams likusias skolas dengia draudimo bendrovė, taip palengvindama naštą šeimai sunkiu laikotarpiu“, – sako „Vivus Finance“ vadovė Giedrė Štuopė.

G. Štuopė taip pat atkreipia dėmesį, jog visuomenėje netyla kalbos apie artėjantį sunkmetį. Anot jos, draudimas gali padėti pasiruošti finansinę pagalvę ir išlikti ramiems.

„Mūsų skaičiavimais, paskolos įmokų draudimas gyventojams vidutiniškai kainuoja iki 8 eurų per mėnesį, priklausomai nuo turimo įsipareigojimo dydžio. Tai pakankamai nedidelė investicija, kuri, nutikus netikėtai situacijai, gali tapti gelbėjimosi ratu ir padėti išlaikyti finansinį stabilumą. Gyventojai, pasirūpinę prevencija ir sumažinę galimas rizikas, jaučiasi ramesni, nebijo gąsdinimų apie artėjančią krizę, taip pat – išlieka produktyvesni darbe“, – dalinasi G. Štuopė.

Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą apie nuogąstavimus turint paskolų 2022 m. lapkričio mėn. atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, apklaususi 1013 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Kiek daugiau nei ketvirtadalis šalies gyventojų turi finansinių įsipareigojimų. Iš jų daugiau nei pusė labiausiai bijo netekti darbo, 36 proc. – tapti nedarbingi dėl sunkios ligos, rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.


Sužinojus cukrinio diabeto diagnozę daugeliui moterų kyla klausimas – ar galėsiu kada susilaukti vaikų? Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad diabetu sergančios moterys neturėtų tapti mamomis, nes bus sunku išnešioti kūdikį, jų vaikai taip pat gali susirgti nepagydoma liga. Savo istorijomis dalinasi I-ojo tipo diabetu sergančios mamos: žurnalo „Diabeto IQ“ redaktorė Asta Berdikšlienė ir...


Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje trečiadienį patvirtinti 552 nauji koronaviruso atvejai, mirė dar 10 žmonių. Šiuo metu Palangoje COVID-19 serga 10 palangiškių, trims liga diagnozuota trečiadienį. Iš viso šia liga yra persirgę 586 palangiškiai. Dešimties palangiškių pagrindinė mirties priežastis buvo koronavirusas.


Pasaulį sukausčiusi koronaviruso pandemija pakeitė daugelio atostogų planus. Dabar lietuviai turi mažą pasirinkimą – keliauti po Lietuvą arba bandyti laimę užsienyje. Į Palangą kol kas kukliais skaičiais atvykstantys lietuviai nusiteikę puikiai praleisti laiką ir tikina: kam nepatinka Palanga, tie – išlepę, rašo Vytautė Merkytė, "Delfi" žurnalistė.


Klaipėdos teritorinė darbo birža įgyvendina ESF projektą „Vyresnio amžiaus bedarbių rėmimas“, skirtą padėti 55 metų ir vyresniems darbo ieškantiems asmenims kelti kvalifikaciją, įgyti naujų profesinių gebėjimų ar patobulinti jau turimus.


Visas rungtynes pirmavę Virginijaus Sirvydžio auklėtiniai ketvirčio pabaigoje po Reginaldo Simso tolimo šūvio, rezultatu 81:78 iškovojo pergalę prieš Vilniaus „Perlą-MRU“.


Nuo 2014 metų sausio 2 dienos Lietuvos darbo biržos įgyvendinamame ESF projekte „Išlik darbo rinkoje“ dalyvavo 118 asmenų, registruotų Klaipėdos teritorinės darbo biržos Palangos skyriuje.


Vakar popietę Klaipėdos teritorinės darbo biržos Palangos skyriuje buvo atidarytas papildomas Jaunimo darbo centras (JDC), aptarnausiantis darbo ieškančius ir profesinę karjerą planuojančius jaunus asmenis iki 29 metų amžiaus bei darbdavius, siekiančius įdarbinti jaunimą. Į naujomis spalvomis suspindusią Palangos darbo biržos pirmojo aukšto erdvę, kur įsikūrė JDC...


Lietuvos širdies asociacija tradiciškai lapkričio 21-27 dienomis mini „Miokardo infarkto savaitę“. Lietuvoje kasmet miokardo infarktą patiria daugiau nei 7000 žmonių. Kone kasdien mūsų šalyje infarktas ištinka daugiau kaip 20 žmonių. Nemaža dalis nuo šios ligos miršta. „Miokardo infarktas bei kitos širdies ligos užklumpa vis...


Parkinsono liga – itin sunki liga, neleidžianti sergančiajam gyventi pilnavertį gyvenimą, atima gebėjimą vaikščioti. Svarbiausia, jog niekas dar nesugebėjo ištirti, dėl kokių priežasčių ji atsiranda. Į šį klausimą vis bando rasti drauge su savo įkurtos draugijos likimo bendražygiais, sergančiais Parkinsono liga palangiškiais, Jadvyga Ramašauskienė. „Žmogus lyg ir gyvas, bet pavaikščioti...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius