Mantė Lukošienė, PKJC Kultūrinės veiklos vadybininkė: „Jeigu leisite man pasijusti direktore, Palangoje organizuočiau tarptautinį menų festivalį su menininkų rezidencija bendro performanso sukūrimui"

Žvelgiant atgal į 2022-uosius, vienas ryškiausių Palangos pripažinimo akimirkų buvo Kultūros ministerijos premijos skyrimas Palangos kultūros ir jaunimo centrui (PKJC) – aukščiausiosios kategorijos kultūros centrų grupėje jis buvo pripažintas geriausiu šalyje. Tačiau už kiekvieno centro renginio slypi detalės – ne tik įdomios, niekam nepapasakotos ar pasidalintos siaurame kolegų rately, tačiau neretai – ir dramatiškos ar komiškos. „Palangos tiltas“ pradeda interviu seriją su PKJC vadybininkais. Mūsų pirmoji pašnekovė – Mantė Lukošienė, PKJC Kultūrinės veiklos vadybininkė.

–Kiek laiko dirbate Palangos kultūros ir jaunimo centre? Ar dar atsimenate pirmąją darbo dieną jame? Kokia ji buvo?

–Dirbti pradėjau prieš kiek daugiau nei 3 su puse metų, 2019 metų kovo 12 dieną. Pirmos dienos nepamenu, tačiau pirmas rimtas renginys iškart po bandomojo laikotarpio buvo Joninės Šventojoje, su puikia komanda susitvarkiau sklandžiai. Supratau, kad nors ir dirbus kitoje kultūros srityje, puikiai išmaniau šiam darbui reikalingus aspektus.

–Ar kultūros vadybininko darbas Palangoje – jūsų svajonės išsipildymas? Ką veikėte iki atėjimo į PKJC?

–Na, nuoširdžiai kalbant, tai nebuvo planuotas sprendimas ir nebuvo svajonė, tačiau jau dabar galiu drąsiai pasakyti, kad tokios komandos į kurią pakliuvau pavydėt turėtų kiekviena organizacija. Visi atsidavę, pozityvūs, paslaugūs, motyvuoti. Jaučiau, kad kartu galime besimokydami sparčiai eiti pirmyn. Man tai galimybė būti komandoje. Kadangi iki tol dirbau privačiame sektoriuje, suvokimas buvo visai kitoks. Tai praplėtė akiratį, matymo lauką ir norą tobulėti.

–Koks renginys ir jo organizavimas Palangoje jums labiausiai įsiminė? Kodėl?

–Labiausiai man įsiminė šių metų bendruomenės šventė – Baltų vienybės diena Šventojoje. Joje buvo tiek tikrumo ir nuoširdumo, kiek neturėjo nei viena kita šventė, man tai - naujas atradimas. Be galo džiaugiuosi būdama šios šventės dalimi. Visos pastangos atsipirko su kaupu, pamačius besišypsančias žmonių akis, tiek daug gerų žmonių aplink. Tai nepakartojama.

–Atsiminkite, prašau, pačia nedėkingiausią situaciją, kuomet reikalai ,,degė” ir teko gelbėti viską…

–Viena iš mano pareigų –  didieji lauko renginiai, kurie vasarą vyksta Šventojoje. Jie labiausiai neprognozuojami dėl oro sąlygų. Nors man tikrai sekasi su geru oru, tačiau yra buvęs kartas, kai Šeimų šventės metu turėjusias vykti pramogas lauke reikėjo atšaukinėti ir perkėlinėti į kitą laiką tą patį šventės rytą. Aš manau, kad svarbiausias iššūkis mūsų darbe yra ramiai priimti situaciją ir pokyčius, nes tai yra nuolatinė proceso dalis.

–…ir situaciją – nebūtinai iš renginio – komiškiausią, kuomet nesulaikėte kvatojimo ar ašarų?

–Karantinas. Ieškojome būdų prisitaikyti. Priėmėme sprendimą daryti Virtualias Jonines. Su bendruomene gaminome baltų ženklų skulptūras, šeimomis, atskirai, papuošėme paplūdimį. Na, o patį veiksmą nusprendėme nufilmuoti. Tai buvo šokiai aplink laužą, Ugnies šou. Susirinkome gerokai anksčiau, pasiruošėme, pajungėme generatorius, padarėme repeticijas, na, ir prieš tikrąjį filmavimą, nulėkėme išsimaudyti. Generatoriai tuo metu sau dirbo savo beprasmį darbą. Aišku, grįžę supratom, kad nepagalvojome jų išjungti. Apšvietimas, garsas, viskas priklauso nuo generatorių. Pradžioje viskas vyksta sklandžiai, tačiau, finalinės dainos pradžioje staiga viskas nutyla. Tamsu, šviesa tik nuo jau degančio laužo. Turim baigti filmavimą, paleidžiame dainą šokėjoms per telefoną, garsiai skaičiuojam ir gaudom laužo apšvietimo kampučius. Buvo streso, bet tuo pačiu ir daug juoko, tačiau galutinis rezultatas pranoko lūkesčius.

–Palangos kultūros ir jaunimo centras – geriausias Lietuvoje. Vienu sakiniu, kokia jo sėkmės formulė?

Sėkmės lydima, motyvuota ir į priekį besiveržianti komanda su ambicingu vadovu priešaky.

–Pasijuskite akimirką PKJC direktore su dešimtkart didesniu centro biudžetu. Kokio renginio organizavimo imtumėtės? O gal centrą reformuotumėte? Kaip?

–Galbūt (organizuočiau) tarptautinį menų festivalį su menininkų rezidencija bendro performanso sukūrimui.

–Nuo ko prasideda jūsų darbo diena?

–Kad ir kaip norėtųsi kitaip, bet darbo diena prasideda nuo telefono. Atsikėlusi peržiūriu darbų sąrašus Google kalendoriuje ir tuomet galvoje susidėlioju preliminarų dienos planą.

–O kokia jūsų asmeninė svajonė? Jūs – laiminga?

–Svajoju save įprasminti kokiame nors kūrinyje. Kol kas tai labai abstraktu, nes dar tik tyrinėju pasaulį. Jame tiek daug visko įdomaus. Ir tiek daug visko norisi išbandyti.

–Prašau, pabaikite sakinį: ,,Palanga......”

–Palanga – miestas šeimoms.