„Metęs gerti pamačiau, jog pasaulyje egzistuoja ne tik juoda ir balta spalvos“

„Alkoholizmas yra liga. Beveik tokia pat sudėtinga kaip vėžys, tačiau žmogaus sergančio vėžiu mūsų visuomenė gaili, o alkoholikus smerkia. Tapti alkoholiku gali kiekvienas. Ši liga nesirenka nei lyties, nei amžiaus, nei išsilavinimo, nei statuso visuomenėje. Ši liga naikina visas gyvenimo vertybes. Ji paliečia kiekvieną esantį šalia: šeimą, draugus, darbdavius“, – prisipažįsta Palangos anoniminių alkoholikų grupės „Gintaras“ siela Modestas.

Proto, o ne kūno problema

Nedidelis alkoholio kiekis veikia atpalaiduojamai, gerina nuotaiką, nuima stresą. Tačiau didesnės dozės pažeidžia psichiką ir sužaloja žmogų visam likusiam gyvenimui.

„Yra trys žmonių tipai: sakingai išgeriantieji, smarkiai geriantieji ir alkoholikai. Saikingai geriantis žmogus nesunkiai gali liautis visiškai gėręs. Jie gali pasirinkti gerti ar negerti. Nesvarbu, tai būtų gimtadienis, draugų susibūrimas ar tiesiog po darbo įsipilta vyno taurė. Smarkiai geriantieji turi įprotį save niokoti fiziškai ir protiškai. Tai gali privesti prie pirmalaikės mirties, bet žmogus gali atsisakyti alkoholio, ar vartoti jį saikingiau, jei atsiranda pakankamai svarbi priežastis: liga, meilė, pasikeitusi aplinka ar gydytojo perspėjimas. Alkoholikas vos paragavęs alkoholio nebepajėgia kontroliuoti suvartojamo alkoholio kiekio. Alkoholikas į alkoholį reaguoja kitaip negu normalus žmogus: paragavo ir nebegali sustoti. Pagrindinė alkoholikų problema glūdi jo prote, o ne kūne“, – dėstė Modestas. 

Nelengva, 17 mėnesių trunkanti blaivybė leidžia Modestui pasidalyti savo patirtimi: „Po trijų dienų išgertuvių (vėliau gerdavau savaitėmis), aš nusiprausdavau ir jau įsivaizduodavau, kad niekas nė nemato ką veikiau. Vidinė būsena tuomet tiesiog drebėjo. Mintys nuolat sukosi tik apie darbo pabaigą ir norą grįžus namo išgerti alaus. Alkoholis mane privedė prie to, kad praradau šeimą, butą, darbą, vairuotojo pažymėjimą ir automobilį, susipykau su tėvais. Jie uždraudė net koją įkelti į namus. Aš nebeturėjau kur dėtis. Likau vienas, basas. Vos ne lauke. Jei esi toks pat beviltiškas alkoholikas, koks buvau aš, patikėk – trečio kelio nėra. Buvau pasiekęs ribą, kai taip gyventi tapo nebepakeliama. Peržengus ribą, už kurios žmogaus pastangos tampa bevaisės, lieka du keliai. Vienas – eiti iki gėdingo galo, mirties. Kitas būdas – priimti dvasinę pagalbą ir gyventi blaiviai. Pastarąjį aš ir pasirinkau“.

Pasiekti dugną ir sveikti

Jaunas, stiprus vyras, pripažinęs esantis alkoholiku, žengė pirmą žingsnį sveikimo link. „Palangos tiltui“ Modestas sakė, kad kiekvienas žmogus turi pasiekti savo dugną, kol jo nepasiekei – niekada nepripažinsi esantis alkoholikas.

„Mūsų grupės senbuvius mes vadiname dinozaurais, kurie prieš penkiolika metų, sausio 15 dieną įkūrė anoniminių alkoholikų grupę Palangoje“, – sakė vyras.

Pradžioje rinkęsi tai pas vieną, tai pas kitą žmogų, apsistojo buvusioje rusų mokykloje. Grupė renkasi tris kartus per savaitę: pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Šiuo metu grupėje lankosi apie penkiolika žmonių, tačiau priimami ir tie, kurie atvažiuoja į sanatoriją, ar vasaros poilsiautojus.

„Mūsų durys atviros visiems. Pirmoji anoniminių alkoholikų grupė Lietuvoje įsikūrė 1988 metais birželio 30 dieną. Tūkstančiai žmonių susipažino su programos principais ir žengė sveikimo keliu. Taip, alkoholizmas yra liga, kuri paliečia ir mūsų artimuosius, kaip nė viena kita žmonių negalia. Jeigu žmogus serga vėžiu, visi jo gailisi. Niekas ant jo nepyksta, neįžeidinėja. O alkoholizmo atveju yra visai kitaip. Ar ji pagydoma? Aš dažnai paskaitau knygą „Anoniminiai Alkoholikai“, kuri pasakoja  kaip tūkstančiai vyrų ir moterų pasveiko nuo alkoholizmo. Vadinasi pasveikti galima“, – įsitikinęs vyras.

Tačiau, kaip kone visose gyvenimo srityse, taip ir čia, pasitaiko įvairių žmonių.

„Yra žmonių, kurie „atkrenta“: išeina iš grupės, užgeria, vėl sugrįžta. Kiti negrįžta. Ar lengvai sau pripažįsti esantis alkoholikas? Labai nelengvai, todėl daugelis žmonių gyvena alkoholizmo liūne. Daug jų miršta nuo kepenų cirozės, širdies nepakankamumo ar tiesiog užmigę gatvėje sušąla. Sveikimo esmė – pasiryžimas, sąžiningumas ir išankstinių nuostatų nebuvimas. Bet sveikti turi norėti pats žmogus, ne jo artimieji. Reikia sau pripažinti, kad noriu grįžti į socialinį gyvenimą. Metęs gerti pamačiau, jog pasaulyje egzistuoja ne tik juoda ir balta spalvos“, – dalinosi patirtimi Modestas.  

Kodavimui – ne

Kodavimą Modestas vadina bauginimo metodu. Nors vyriškis neslėpė, kad yra bandęs ir šį metodą: „Asmuo, užsiimantis kodavimu išgąsdina žmogų, jog užgėręs jis mirs. Tai tas pats, kaip ir mažam vaikui pasakyti: „Jei nepadarysi to ar ano, jeigu gausi mokykloje dvejetą – gausi diržo“. Išlikti blaiviam man padeda anoniminių alkoholikų programa, kuri susideda iš 12 žingsnių ir tradicijų. Pirmas programos žingsnis skamba taip: prisipažinome, kad esame bejėgiai prieš alkoholį, o mūsų gyvenimas tapo nevaldomas. Jeigu tu tikrai nori nustoti gerti, bet matai, kad nepajėgi, ar gerdamas negali kontroliuoti išgeriamo alkoholio kiekio, veikiausiai esi alkoholikas. Išgysi tik pakeitęs požiūrį į gyvenimą, draugus ir Dievą. Susirinkimuose mes dalinamės savo patirtimi, kuri padeda sveikti. Taip pat skaitome literatūrą. Knygose atpažįstame save. Rodos knyga parašyta būtent man. Svarbiausia žinoti kur kreiptis, kadangi išeitis yra. Narkomanija, alkoholizmas yra priklausomybių ligos, tad kviečiam visus norinčius atsikratyti šios priklausomybės sausio 14 dieną, 12 valandą atvykti į Senąją gimnaziją, kurioje bus minimas 15 metų grupės gyvavimas“.