NAUJIENŲ PABIROS

Žygis: sausio 16-17 d. keturioliktą kartą surengtame naktiniame pėsčiųjų žygyje „Klaipėdos sukilimo keliais“ iš Palangos į Klaipėdą žygiavo rekordinis skaičius dalyvių – 1915.
Šiais metais žygis buvo skirtas 1923 metų Klaipėdos sukilimo karinio vado Jono Budrio atminimui. Jo ir kitų žygio dalyvių atminimą susirinkusieji pagerbė tylos minute starto vietoje – Palangos sporto centro salėje. Stiprybės, ištvermės, būti garbingais garbingo krašto istorijos tęsėjais žygeiviams linkėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, Palangos vikaras Romas Starkutis susirinkusiuosius palaimino, o Vakarų (jūros) šaulių rinktinės vadas Arvydas Daukantas palinkėjo žygiuoti su šūkiu „Mes nugalėsim!”
Iš tiesų žygeiviai įveikė visas 25 kilometrų ruože iškilusias kliūtis, miego trūkumą bei nuovargį ir beveik visi pasiekė finišą Klaipėdos dragūnų batalione. Pasak, A. Daukanto, pavežti reikėjo tik keletą vaikų. Žygis praėjo sklandžiai, be jokių incidentų.
Greičiausieji žygio dalyviai finišą pasiekė kur kas anksčiau nei planuota – apie 4 val. ryto. 6 val. ryte jau visi žygeiviai džiaugėsi diplomais ir medaliais.

Patarimai senjorams: Palangos miesto policijos komisariato bendruomenės pareigūnė ketvirtadienį gausiam Palangos trečiojo amžiaus universiteto (TAU) 200 studentų būriui vedė paskaitą. Paskaitos metu pristatyti pagrindiniai euro banknotų atpažinimo požymiai, studentai praktiškai galėjo išbandyti įgytas žinias ir savo turimose euro kupiūrose patikrinti apsaugos požymius.
Kitoje paskaitos dalyje pareigūnė aptarė įvairius sukčiavimo būdus, kurių metu išviliojami pinigai, kiti vertingi daiktai bei informacija, susijusi su konfidencialiais asmens bei elektroninės bankininkystės duomenimis. Senjorams patarta kaip apsaugoti savo asmeninį turtą, kaip elgtis įvykus nelaimei.
Bendruomenės pareigūnė paragino paskaitos dalyvius aktyviai dalyvauti saugesnės aplinkos kūrime, skatinant tarpusavio bendravimą su kaimynais, bendradarbiaujant su policijos įstaiga. Po paskaitos buvo suteikta galimybė pabendrauti asmeniškai, išsakyti rūpimus klausimus, problemas, paklausti patarimų.

Euras: penktadienį, sausio 16 d., baigėsi 15 dienų po euro įvedimo trukęs dviejų valiutų apyvartos laikotarpis ir vienintele teisėta mokėjimo priemone atsiskaitant grynaisiais pinigais tampa euras.
Ketvirtadienį, prasidėjus paskutinei dviejų valiutų apyvartos dienai, esantys apyvartoje eurai jau gerokai viršija litų kiekį. 2015 m. sausio 1-14 d. iš apyvartos buvo išimta 2,4 mlrd. litų (22,2 mln. vienetų banknotų ir 38,8 mln. vienetų monetų). Per ilgiau nei metus – nuo 2014 m. sausio 1 d., iš apyvartos išimta 8,5 mlrd. litų – iš gyventojų buvo priimta 421,6 tonos litų monetų ir 61,2 tonos litų banknotų.     
Lūžis, kai apyvarta grynaisiais eurais pranoko apyvartą litais, įvyko prieš savaitę, penktadienį, sausio 9 d. Antrąją sausio savaitę litų keitimo į eurus apimtis pradėjo mažėti. Viena iš priežasčių – gyventojai išgirdo raginimus, kad nėra būtina skubėti keisti litų į eurus, nes jie bus nemokamai keičiami ilgą laiką.
Lietuvos pašto skyriuose ir kai kuriose kredito unijose litai į eurus nemokamai bus keičiami iki 2015 m. kovo 1 d. Beveik 350 komercinių bankų padalinių litus neatlygintinai keis pusę metų, 89 padaliniai – dar ir visą 2015 m. antrąjį pusmetį (tik banknotus). Lietuvos banke litai į eurus bus keičiami nemokamai neribotą laiką ir neribojant sumos.

„Palangos tilto“, Palangos PK, ve.lt inf.