Eiklumo pakylėti: Palangos kilmingieji gyvenimo neįsivaizdavo be žirgų (SPECIALIAI "PALANGOS TILTUI")

Palangos tiltas, 2020-05-01
Peržiūrėta
124
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

 Eiklumo pakylėti: Palangos kilmingieji gyvenimo neįsivaizdavo be žirgų (SPECIALIAI "PALANGOS TILTUI")

Žirgo ir žmogaus bendrystė turi gilias ištakas. Aistros žirgų sportui ištakas Palangoje galima sieti su grafų Tiškevičių šeima. Istoriniuose šaltiniuose randama užuominų, kad Palangos grafaitė Marija Tiškevičiūtė, grafų Juozapo ir Sofijos dukra, domėjosi žirgų sportu, laisvalaikiu mėgo jodinėti. Šis vaizdinys apie paslaptingąją knygnešę, poeto Maironio bičiulę, iškyla pirmiausiai, kai ieškomos grafų Tiškevičių sąsajos su žirgų sportu pajūrio krašte. Vis tik Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas rašo, kad ir jos sesuo, jauniausioji grafų Juozapo ir Sofijos Tiškevičių duktė grafaitė Elena Klotilda Marija, mėgo jodinėti tėvo žemaitukais. Sykį grafaitė Elena Klotilda su broliu grafu Antanu esą net dalyvavo tėvo surengtose žemaitukų varžybose, kurios vyko Palangos pajūryje. Tuomet grafaitė jojo ant žirgo dviviečiame cirko artistų balne drauge su broliu. Apie Palangos grafą Feliksą Tiškevičių užsimena jo dukra grafaitė Sofija Marija Tiškevičiūtė. Viename interviu ji yra pasakojusi, kad Palangos dvare būta žirgų. Nežinia, ar grafaitė Sofija Marija mini tetos Marijos žirgus, ar tėvo. Šiek tiek daugiau, tiesa, lenkiškai, galima aptikti apie grafo Felikso sūnų Jonušą Mariją, gimusį 1900 m. Palangos dvare. J. M. Tiškevičius, gyvendamas Posadovo dvare Lenkijoje, nuo 1926 m. savo valdose augino žirgus, rengė arklių kinkinių varžybas, kurios iki šių dienų išliko tradicija.
Žirgų lenktynės Lietuvoje išpopuliarėjo tik po Pirmojo pasaulinio karo kavalerijos pulkuose. Žirgų ir raitelių apmokymai – sudedamoji XX a. 3–4 dešimtmečių Lietuvos kariuomenės dalis. Anksti įvertinta jojimo meistrystė, pastebėta, kad jojimas reikalauja išmintingos raitelio ir žirgo draugystės. Vieno iš dviejų eiklumas, drąsa poroje nieko vertas. Nuo 1920 m. Lietuvos karininkų, kurie tarnavo husarų, ulonų ir dragūnų raituosiuose pulkuose, ir jų žirgų parengimui naudotas 8 km lauko kliūčių jojimas. Šiuo kliūčių ruožu, lavindami eiklumą, šoklumą, greitį, prajojo ir husarų pulke tarnavę palangiškiai karininkai, Lietuvos karo mokyklos auklėtiniai: Robertas Alonderis, Vladas Smieliauskas, Aleksas Tranyzas. Geriausieji Lietuvos raiteliai karininkai tobulinosi Vakarų Europos aukštosiose kavalerijos mokyklose. 1928–1930 m. jojimo paslapčių Italijoje, aukštojoje kavalerijos mokykloje, mokėsi ir Lietuvos karininkas, pirmosios Palangos jojimo mokyklos savininkas Antanas Andriūnas.
A. Andriūnas – vienas ryškiausių XX a. pirmos pusės Lietuvos žirgų sporto atstovų. Be tiesioginių karininko pareigų, Karo mokykloje dėstė kavalerijos taktiką ir jojimą, parašė daugybę straipsnių karo spaudoje apie kavaleriją, buvo pažintinės knygos „Mano žirgas“ bendraautorius, žurnalo „Karys“ redkolegijos narys (1934–1940), Žirginio sporto sąjungos pirmininkas (1936–1940). Būtent jam priklauso aukščiausias žirgų sporto pasiekimas XX a. pirmoje pusėje. Tuomet jau majoras A. Andriūnas su žirgu, vardu Ampyras, laimėjo Europos kariuomenių tarptautinių varžybų konkūrų rungties aukso medalį.
Nuo 1920 m. talentinguosius Lietuvos raitelius buvo galima išvysti Lietuvos karininkų raitelių pulkų rengiamose tarpusavio konkūrų varžybose. 1929 m. Kaune pirmąkart surengtos atviros varžybos „Kavalerijos pulkų raitųjų sporto rungtynės“, skirtos ir raiteliams varžytis, ir žirgų sporto aistruoliams stebėti eikliausiuosius. 1932 m. įsteigta Lietuvos žirginio sporto sąjunga. Jai priklausė ir karininkas A. Andriūnas. Žirginio sporto sąjunga rūpinosi hipodromų infrastruktūra, varžybų organizavimu įvairiuose Lietuvos miestuose. Nuo 1933 m. žirgų sporto varžybose Lietuvoje atskirose grupėse rungėsi ir civiliai, rengtos Lietuvos raitųjų dienos. Žirgų varžybomis siekta tobulinti esamus karininkų įgūdžius, pastebėti tarp civilių raitelių talentingesnius jojikus, įsigyti kariuomenei eikliausius žirgus.
XX a. 4 dešimtmetyje miestuose pradėtos steigti jojimo mokyklos. 1935 m. vasarą privati jojimo mokykla įsteigta Palangoje. Mokyklose įprastai buvo išbandomos naujųjų raitelių jėgos, stebimi žirgai. Jojimo pamokas, kurioms vadovavo karininkai, aktyviai lankė šauliai, jaunalietuviai, skautai. Birutės parke Palangoje nuo 1935 m. vasaros jojimo paslapčių pas kavalerijos leitenantą, žirgyno savininką A. Andriūną galėjo mokytis profesionalūs raiteliai, smalsūs įvairių visuomeninių organizacijų nariai, pavieniai vasarotojai. Raiteliai mokėsi gryname ore, jodinėdami parke, vakarop – pajūryje. Visi žirgai priklausė kavalerijos leitenantui A. Andriūnui. Jis pats išlaikė jojimo mokyklą. Tokią pat turėjo ir Kulautuvoje.
Lietuvos žirginio sporto sąjungos vadovybė inicijavo pirmųjų žirgų lenktynių konkursą Palangoje. Idėją 1935 m. rugpjūtį Palangą paversti šiaurės Nica, žavingąja tradicine Europos žirgų konkūrų vieta, kuri taptų įsimintina švente jojimo aistruoliams ir žirgų sporto mylėtojams, palaikė Palangos burmistras Vladas Kraujelis. Pasitarime dėl varžybų organizavimo dalyvavo: Palangos burmistras V. Kraujelis, Žirginio sporto atstovas kavalerijos leitenantas A. Andriūnas, jojimo sporto aistruolis, pajūrio apsaugos viršininkas leitenantas Jagutis, Palangos visuomeninių organizacijų vadovai, miesto tarybos nariai.
Pirmojo hipodromo vieta paskirta šalia Palangos karininkų aerodromo. Kliūčių įrengimui medieną tiekė palangiškis verslininkas A. Staknys. Gautas pajamas iš varžybų planuota skirti hipodromo infrastruktūros Palangoje įrengimui. O 1935 m. vasarą, sukosi, kaip išmanė iš to, ką turėjo. Hipodromo papuošimu ir tvarka rūpinosi vietos komitetas, kuriam pirmininkavo Palangos jojimo mokyklos vadovas. Įsteigtas Didžiojo Palangos konkūro pereinamasis prizas, suplanuotas dalyvių apgyvendinimas, garantuotas maitinimas. Teliko laukti palankaus oro – be lietaus, saulėtos ir vasariškos dienos. Nors Lietuvoje tokios varžybos susilaukdavo ypatingo žiūrovų dėmesio, bet Palangos burmistras šventei praturtinti rugpjūčio 17 d. suplanavo ir 40 burlaivių regatą.
1935 m. rugpjūčio 17–18 d. vykusiose žirgų varžybose Palangoje dalyvavo Lietuvos kariuomenės husarų, ulonų ir artilerijos pulkų geriausieji sportininkai karininkai ir puskarininkiai, Policijos sporto klubo, šaulių, įvairių raitųjų sporto organizacijų raiteliai. Atskirai leista varžytis ir nepriklausomiems raiteliams, civiliams. Nors tą pačią dieną Palangoje buvo suplanuota ir burlaivių regata, tačiau žirgų sporto renginys susilaukė gausaus vasarotojų dėmesio ir palaikymo. Pirmosiose varžybose, skirtingose rungtyse, sėkmingai pasirodė Lietuvos šaulių sąjungai, Policijos sporto klubui atstovaujantys raiteliai.
Rungtynėse varžėsi 70 žirgų ir raitelių iš įvairių klubų. Lietuvos kariuomenės vadovybė į varžybas išleido 4 raitelius: vieną husarą, du ulonus ir du, jojikus iš 3, 4 artilerijos pulkų. Tarp profesionalių raitelių gerai pasirodė ir mėgėjai sportininkai, civiliai. Lietuvos kariuomenė po varžybų įsigijo eikliausius žirgus, kurie priklausė privatiems asmenims. Prizus varžybų laimėtojams skyrė: Žirginio sporto, Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenė, Kūno kultūros rūmai, Kretingos apskrities savivaldybė, Palangos kurorto vadovybė, rungtynių rengimo komitetas, Klaipėdos gubernatorius. Prizus laimėtojams įteikė Vidaus reikalų ministerijos generalinis sekretorius, atsargos pulkininkas Balys Giedraitis. Rungtynių sensacija tapo 700 m distancijos rungtį laimėjusi raitelė Balutytė.
Žirgų sportas tapo patrauklia XX a. 4 dešimtmečio vasarotojų pramoga. Ją Palangos kurorto vadovybė 1937 m. įtraukė į kurorte organizuojamą Sporto savaitę. Liepos pabaigoje vasarotojai galėjo gėrėtis ir teniso, ir jojimo varžybomis. Žirgų sportui vasariškoji Palanga buvo labai tinkama. Čia varžyboms treniravosi ir Palangos jojimo mokyklos savininkas A. Andriūnas, 1938 m. Paryžiuje pasiekęs įsimintą pergalę visai tarpukario žirgų sporto istorijai. Žirgų sporto rungtys buvo įtrauktos į Lietuvos tautinės olimpiados programą.

Dainora Kaniavienė,
Palangos viešoji biblioteka

KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai. 1864–1904. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 484. ISBN 9986-23-117-5.
KANARSKAS, Julius. Kretingos grafai Tiškevičiai. svyturiolaikrastis.lt [interaktyvus]. 2019, rugsėjo 5 [žiūrėta 2020 m. balandžio 20 d.]. Prieiga per internetą: http://www.svyturiolaikrastis.lt/2019/09/05/kretingos-grafai-tiskeviciai/.
PAŠKEVIČIŪTĖ, Julija. Religinė dimensija Palangos grafų Tiškevičių rūmuose. ldnm.lt [interaktyvus]. 2020, sausis. [žiūrėta 2020 m. balandžio 20 d.]. Prieiga per internetą: https://www.lndm.lt/wp-content/uploads/2020/01/44-76_Paskeviciute.pdf.
Žirgų sportas. vle.lt [interaktyvus]. 2014, birželio 26 [žiūrėta 2020 m. balandžio 20 d.]. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/Straipsnis/zirgu-sportas-111232.
Lietuvos karininkai. 1918–1953. Vilnius: LKKAS, t. 1, 2001, p. 47; t. 8, 2008, p. 219; t. 9, 2009, p. 60. ISBN 9955-415-11-8.
MILVYDAS, Viktoras; PREIŠEGOLAVIČIUS, Mečislovas. Prieš 80 metų vienas geriausių Nepriklausomos Lietuvos raitelis mjr. A. Andriūnas su Ampyru Paryžiuje laimėjo Europos kariuomenių tarpt. varžybų konkūrų rungties aukso medalį. lse.lt [interaktyvus]. 2018, kovo 20 [žiūrėta 2020 m. balandžio 20 d.]. Prieiga per internetą: http://www.lse.lt/go.php/lit/Pries_80_metu_vienas_geriausiu_Nepriklau/347; Palanga. Jojimo mokykla turi daug mokinių. Lietuvos Aidas. 1935, rugpjūčio 17, p. 9.
Andriūnas, Antanas (1901–1965). krastotyra.zvb.lt [interaktyvus]. [žiūrėta 2020 m. balandžio 20 d.]. Prieiga per internetą: http://www.krastotyra.zvb.lt/lt/krastieciai_1/andriunas_antanas_1901_-_1965.html. Lietuvos karininkai. 1918–1953. Vilnius: LKKAS, t. 1, 2001, p. 58. ISBN 9955-415-11-8.

MILVYDAS, Viktoras; PREIŠEGOLAVIČIUS, Mečislovas. Prieš 80 metų vienas geriausių Nepriklausomos Lietuvos raitelis mjr. A. Andriūnas su Ampyru Paryžiuje laimėjo Europos kariuomenių tarpt. varžybų konkūrų rungties aukso medalį. lse.lt [interaktyvus]. 2018, kovo 20 [žiūrėta 2020 m. balandžio 20 d.]. Prieiga per internetą: http://www.lse.lt/go.php/lit/Pries_80_metu_vienas_geriausiu_Nepriklau/347. Žirgų sportas. Vle.lt [interaktyvus]. 2014, birželio 26 [žiūrėta 2020 m. balandžio 20 d.]. Prieiga per internetą: https://www.vle.lt/Straipsnis/zirgu-sportas-111232.

Palanga. Didieji konkūrai. Lietuvos Aidas. 1935, rugpjūčio 1, p. 8; Palanga. Jojimo mokykla turi daug mokinių. Lietuvos Aidas. 1935, rugpjūčio 17, p. 9; Br. Raitųjų rungtynės Palangoje. Lietuvos Aidas. 1935, rugpjūčio 21, p. 1, 9.
 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Jono Pirožniko, Palangos paplūdimio gelbėtojų vado, telefonas ir racija mūsų 15 minučių pokalbio metu vis pypsėdavo, skambėdavo. "Taip dirbu visą vasarą," - šyptelėjo J. Pirožnikas. "Jūs - Palangos, Lietuvos vasaros sostinės, premjeras," - jam atsakiau. Pagyręs visus savo gelbėtojus, Jonas "Palangos tiltui" prisipažino: "Vis tik labiausiai pasitikiu...


Palangos galerijoje "Ramybė" atidarytos dvi parodos: Šiuolaikinės autorinės juvelyrikos paroda "Simbiozė" ir tapybos paroda "Multivitaminai".


Jau kitą savaitę (gegužės 18 - 25 d.) Palangos paplūdimiuose kurorto komunalininkai pastatys persirengimo kabinas. "Tiesa, regis, nacionalinio visuomenės sveikatos centro rekomendacijos jose pastatyti po buteliuką su dezinfekavimo skysčiu laikytis nereikės - toks skystis, veikiamas aukštos temperatūros, tiesiog būtų neveiksmingas," - "Palangos tiltui" sakė G....


Jau šį penktadienį miestas taps dar gyvesnis - bus įjungtas muzikinis fontanas, fontanas miesto aikštėje prie parduotuvės "Maxima" ir fontanas Kastyčio ir Jūratės skvere. "Gegužės vidurys sutampa su kurorto sezono atidarymo švente. Nors jos šiemet dėl koronaviruso nebus, tačiau veikiantys fontanai yra miesto aktyviojo sezono ženklas ir...


Žirgo ir žmogaus bendrystė turi gilias ištakas. Aistros žirgų sportui ištakas Palangoje galima sieti su grafų Tiškevičių šeima. Istoriniuose šaltiniuose randama užuominų, kad Palangos grafaitė Marija Tiškevičiūtė, grafų Juozapo ir Sofijos dukra, domėjosi žirgų sportu, laisvalaikiu mėgo jodinėti. Šis vaizdinys apie paslaptingąją knygnešę...


Ketvirtadienį, balandžio 9 d., nuotoliniu būdu įvykusiame miesto savivaldybės Tarybos posėdyje Tarybos valdančiųjų konservatorių balsais Rima Narkienė, nebuvo patvirtinta Palangos lopšelio-darželio "Gintarėlis" direktore, nors anksčiau visi Tarybos komitetai balsavo už jos kandidatūrą. R. Narkienė "Palangos tiltui" sakė, kad toks Palangos Tarybos balsavimas dėl...


Laiškanešiai karantino metu turi labiau suktis: siuntų padaugėjo, be to, laiškanešiai į namus atneša ne tik mėgstamą leidinį, tačiau ir socialines išmokas, kai kam - ir pensijas. "Palangos tiltas" kalbėjosi su "Lietuvos pašto" Palangos skyriaus vadove Modesta Mėliūniene.


Žygimantas Šeštokas, "Palangos kuršiai" direktorius: "Komanda pradeda NKL sezoną gerai nusiteikusi" (visą interviu skaitykite laikraštyje "Palangos tiltas" kitą penktadienį).


Startuoja nauja palangos miesto laikraščio "Palangos tiltas" rubrika: Skundų dėžutė.


Startuoja nauja palangos miesto laikraščio "Palangos tiltas" rubrika: Politikų, bendruomenės lyderių žodis.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius