Naujoji „Palangos šilumos tinklų“ direktorė dėmesio nebijo ir sieks kuo didesnio viešumo

Jau netrukus bus du mėnesiai, kai prie miesto šilumos įmonės, UAB „Palangos šilumos tinklai“, vairo stovi naujoji direktorė Giedrė Juršėnė. Ji neslepia, kad buvusiam direktoriui netikėtai palikus įmonę, tokios pareigos jai buvusios gan nelauktos, tačiau ji pasiryžusi pateisinti įmonės stebėtojų tarybos pasitikėjimą ir įrodyti, kad ji – kaip ir buvęs vadovas – atėję į šilumos ūkį iš kitų sričių (G. Juršėnė 20 metų dirbo finansininke) gali sėkmingai diriguoti kurorto šilumos tinklų kolektyvui ir teikti miestelėnams kokybiškas paslaugas. „Gyvenime nebijau iššūkių. Po 20 metų darbo finansų srityje norėjau save išbandyti kitur“, – „Palangos tiltui“ sakė G. Juršėnė.
– Ar įmonei likus be vadovo, stebėtojų tarybos pasiūlymas jums užimti UAB „Palangos šilumos tinklai“ direktoriaus pareigas jums buvo netikėtas?
– Šiek tiek buvo netikėtas, kaip ir buvusio direktoriaus sprendimas išeiti iš įmonės ir save išbandyti kitur. Iš esmės viskas įvyko labai greitai – per savaitę, tad teko sprendimą priimti nedelsiant.
– Ar tiesa, kad į „Palangos šilumos tinklus“ jus pakvietė dirbti A. Mažrimas?
– Išties taip. Jis, atėjęs įmonę, norėjo mane matyti vyr. finansininko vaidmenyje, bet tuomet, 2015 metų rugsėjį, aš atsisakiau priimti pasiūlymą, nes išdirbusi finansininkės darbą 20 metų, norėjau šiek tiek kitokios, naujesnės darbinės veiklos.
Prieš ateidama į UAB „Palangos šilumos tinklai“, dirbau verslo kontroliere vienoje Klaipėdos įmonių. Bet gyvenimas kartais yra nenuspėjamas – kai praėjusių metų gegužę man vėl paskambino buvęs direktorius ir šįsyk pasiūlė tapti jo pavaduotoja ekonomikai ir finansams, sutikau.
Atvykau į Palangą su didelėmis ambicijomis ir noru prisidėti savo žiniomis prie įmonės veiklos. Mano, kaip pavaduotojos, užduotis buvo duomenis sisteminti ir analizuoti, kad šilumos ir karšto vandens kaštai būtų tinkamai įvertinti ir pateikti apskaitose.
– Kaip vertinate buvusio direktoriaus įdirbį?
– Jį vertinti man būtų neetiška. Kad Palangos šilumos ūkis buvo perimtas iš privataus karšto vandens ir šilumos tiekėjo be trikdžių – viso „Palangos šilumos tinklų“ kolektyvo, taip pat, žinoma, ir buvusio direktoriaus nuopelnas.
Kalbant apie man pavestą sritį, galėčiau pastebėti, kad joje nebuvo sistemos, sustygavimo. Buhalterija nebuvo tinkamai pasiruošusi įgyvendinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) keliamus reikalavimus – nebuvo, pavyzdžiui, tinkamos apskaitos sistemos. Kai pradėjau, kaip direktoriaus pavaduotoja ekonomikai ir finansams, siekti, kad, buhalterine ir apskaitos prasme dirbtumėme kitaip – efektyviau, turėdami omeny VKEKK reikalavimus, kai kurie darbuotojai, dirbę buhalterijoje, nusprendė palikti įmonę. Vėl gi manau, kad tai yra natūralus procesas, išėjimų tikrai nesureikšminu.
– Kadangi jau bus du mėnesiai, kai jūs vadovaujate įmonei, ar galite pasidalinti, kokia yra jūsų vadovavimo miesto šilumos įmonei pradžia. Su kokiais iššūkiais susidūrėte ir kaip juos sprendžiate? Ar darote ką nors kitaip?
– Priminsiu, kad įmonėje nesu naujokė. Tiesa, kaip minėjau, man teko labiau spręsti finansinius ir ekonominius klausimus. Perėmusi vadovavimą įmonei, daug laiko skyriau susipažinti su įmonės veikla iš vadovo perspektyvos, kalbėjausi su specialistais, kad geriau suprasčiau problemų esmę ir rasčiau efektyvius jų sprendimo būdus.
Pagrindinis dalykas, kurį teko neatidėliojant man spręsti, buvo šilumos bazinės kainos paskaičiavimas. Buvome sulaukę iš VKEKK reikalavimo tai padaryti. Nelengva buvo tai pakankamai operatyviai padaryti, nes mums trūko kai kurios informacijos ir resursų per reikalaujamą laiką. Bet sprendimas buvo rastas.
Džiaugiuosi, kad prie mūsų komandos prisijungė nauji ir kvalifikuoti darbuotojai: finansų analitikė, kuri atėjo pas mus iš gamybinės įmonės ir turi nemažą darbo patirtį finansų srityje; išėjus buvusiai buhalterei, priėmėme naująją.
– Nesumenkindami finansinių ir kitų dalykų, sutikite, kad gyventojams svarbiausia yra šilumos ir karšto vandens kaina. O ji ir šių metų sausį buvo gerokai mažesnė nei tuomet, kai šilumos ūkį valdė „Litesko“. Pavyzdžiui, VKEKK duomenys rodo, kad 2016 metais sausio mėnesį, kai valdė „Litesko“, šilumos kaina Palangos mieste buvo 9.05 euro centai už vieną kilovatvalandę. O šį sausį, kurorto šilumos tinklais besirūpinant savivaldybės įmonei, kaina buvo 6.68 euro cento už kilovatvalandę. Vadinasi, kaina sumažėjo 26 procentais. Tuo tarpu karšto vandens kaina 2016 sausio mėnesį buvo 7.34 euro už vieną kubinį metrą karšto vandens, o šių metų sausį, valdant „Palangos šilumos tinklams“, kubinis metras karšto vandens kainavo 6.08 eurus. Tokie palankūs skaičiai ir jums palengvina gyvenimą vadovo kėdėje, tiesa?
– Išties, šilumos ir karšto vandens kaina, valdant šilumos ūkį miesto įmonei, yra mažesnė. Galbūt ne visada tai pastebi gyventojai, nes esant žemesnei oro temperatūrai – o šį šildymo sezoną ji yra žemesnė nei, pavyzdžiui, pernai, daugiau suvartota šilumos energijos reikalingai temperatūrai būstuose palaikyti. Todėl vartotojai gavę sąskaitas turėtų atkreipti dėmesį į šilumos energijos suvartotą kiekį, kuriam įtakos turi lauko oro temperatūra.
Kalbant apie šilumos kainą, ji susideda iš kelių komponentų. Yra pastovioji dedamoji – arba pastovūs kaštai, ir yra kintamieji kaštai, tai yra susiję su dujų ir biokuro kainomis. Jie taipogi labai priklauso ir nuo esamos šilumai ir karštam vandeniui gaminti naudojamo kuro struktūros. Kuo daugiau tam naudosime dujų, tuo ta kaina bus brangesnė. Kuo daugiau tam tikslui panaudosime medienos – biokuro, ta kaina bus mažesnė. Dėl to yra tokios kainų variacijos kiekvieną mėnesį.
Kaip teisingai sakėte, šilumos kaina sausio mėnesį buvo mažesnė, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Vasario sąskaitose ji yra mažesnė nei pernai, bet didesnė, palyginti su sausiu, nes gruodžio mėnesį biokuras buvo brangesnis. Kovo mėnesiui šilumos kaina taip pat yra paskaičiuota – ji bus net 7 procentais mažesnė nei vasario mėnesį.
Taigi apibendrinant, mes palaikome mažesnes kainas nei „Litesko“ dėl to, kad mes kurui vartojame daugiau biokuro, tuo tarpu „Litesko“ daugiau suvartojo dujų. Esamai situacijai turi įtakos mūsų naujai pastatyta biokuro katilinė.
– Ar valstybinė statybų komisija jau priėmė katilinę?
– Pastebėjus tam tikrus nedidelius trūkumus katilinėje, mes juos intensyviai šaliname. Manau, kad artimiausiu metu (su G. Juršėne kalbėjomės penktadienį, vasario 24 dieną.) komisija objektą priims, nes pastebėtus trūkumus turėjome pašalinti iki vasario 27 dienos.
– Ar galite pasidalinti savo vizija, kur matote būtinybę pirmiausia atlikti investicijas į Palangos šilumos ūkį?
– Šiuo metu yra sudaromas įmonės investicinis planas, kuriame numatomos investicijos. Planuojamos keisti nusidėvėjusios šilumos trasos, dėl kurių patiriami didžiausi nuostoliai. Taip pat neatmetama galimybė statytis rajoninėje katilinėje dar vieną biokuro katilą, kas leistų mažinti šilumos kainą.
– Ar vartotojai turi įtakos sąskaitų už šildymą dydžiui?
– Natūralu, kad gyventojams labiausiai rūpi, kokios yra jiems pateiktos sąskaitos už šilumą. Gyventojai turi žinoti, kad, kokios yra sąskaitos – didesnės ar mažesnės – priklauso ne tik nuo mano anksčiau minėtų dalykų, bet ir nuo daugiabučių namų administratorių – ir pačių gyventojų – atsakingumo ir geranoriškumo. Kad sąskaitos mažėtų, patys vartotojai turi būti suinteresuoti tinkamai pasirūpinti savo būstu ir bendro naudojimo patalpomis. Deja, tenka konstatuoti, kad daroma daug savavališkų remontų, kitų pakeitimų. To rezultatas – kinta šilumos subalansavimas sistemoje, ar net pažeidžiama pati sistema. Dėl to iššvaistoma nemažai šilumos. Kalbant paprastai, dėl to vienuose daugiabučiuose, ar jų dalyje, yra per karšta, kituose – pernelyg šalta.
Kita bėda – vėluojantys karšto vandens sunaudojimo deklaravimai. Gyventojai tai turi padaryti tą pačią dieną, kai mūsų specialistai nuima namų karšto vandens skaitiklių parodymus. Pateiksiu vieną konkretų pavyzdį. Vienas kurorto daugiabutis namas, mūsų duomenimis, suvartojo 100 kubų karšto vandens daugiau nei uždeklaravo namo gyventojai, tai yra vartotojai. Vadinasi, visa šiluma, kuri buvo sunaudota karšto vandens pašildymui, po to pasiskirstė bendro naudojimo patalpoms šildyti, tai yra visiems namo gyventojams teko sumokėti už nedeklaruoto karšto vandens pašildymą. Aišku, kitą mėnesį skaičiai gali išsilyginti, bet esmė tokia: tokie dalykai daro įtaką sąskaitų dydžiui.
Maža paslaptis, kad paliekami atidaryti langai, ypač bendrojo naudojimo patalpose, durys, rūsių languose daromos landos katėms įlysti ir panašiai.
Naudodamasi proga, kreipiuosi į daugiabučių namų administratorius – UAB „Palangos komunalinis ūkis“ ir UAB „Palangos butų ūkis“, kurie yra ir šilumos sistemų prižiūrėtojai – ir visus gyventojus: atsakingiau rūpinkitės būsto sandarumu ir tvarkingumu. Tuomet ir šilumos kaina, tikėtina, bus mažesnė.
Ypač pabrėžčiau minėtų įmonių, kaip daugiabučių namų šilumos sistemų prižiūrėtojų, vaidmenį. Gyventojams, kurie nesiryžta renovuoti savo būsto, priminsiu, kad sąskaitos už šilumą renovuotuose daugiabučiuose yra iki 40 procentų mažesnės negu nerenovuotame būste.
– Ar visą laiką randate bendrą kalbą su kurorto šilumos sistemų prižiūrėtojais?
– Siekiame bendradarbiauti ir kartu spręsti iškylančias problemas, kurios apima ir namų renovaciją, ir šilumos punktų priežiūrą, ir kitas, susijusias su šilumos sistemų priežiūra.
Savo veikloje siekiu skaidrumo ir viešumo, todėl artimiausiu metu „Palangos šilumos tinklai“ tinklapyje (www.palangosst.lt) pradėsime kelti duomenis apie kiekvieno daugiabučio namo suvartojamą šilumos ir karšto vandens kiekį, o tai skatins šilumos sistemų prižiūrėtojus gerinti savo paslaugų kokybę.
– Ar šį šildymo sezoną yra išvengta kol kas didesnių avarijų šilumos trasose?
– Didesnių – taip. Šiandien, kai šnekamės, buvome aptikę karšto vandens sistemoje nutekėjimą, teko reaguoti – identifikuoti avarijos vietą. Buvome įspėję savivaldybę, kad dėl avarijos likvidavimo darbų gali tekti laikinai uždaryti sistemą. Laimei, gyventojai dėl operatyviai atliktų darbų trikdžių nepajuto.
– Mano žiniomis, 2016 metų pabaigoje „Palangos šilumos tinklai“ dar turėjo skolą „Litesko“. Ar ji buvo likviduota?
– Taip. Buvusiam Palangos miesto šilumos ir karšto vandens tiekėjui neturime daugiau jokių įsiskolinimų.
– Buvęs įmonės direktorius buvo itin pastebimas socialiniuose tinkluose – reaguodavo į komentarus šilumos ir karšto vandens tiekimo Palangoje tematika, buvo aktyvus miesto renginių dalyvis. Ar jūs sieksite būti matoma – ir socialiniuose tinkluose, ir bendruomenės renginiuose?
– Pasikartosiu: vadovaujuosi skaidrumo ir viešumo principais, todėl bendrovė yra ir bus atvira savo vartotojams. Savo tinklapyje jau pradėjome skelbti kai kurią gamybinę informaciją, ateityje esame numatę paskelbti ir įmonės darbuotojų atlyginimus, šilumos ir karšto vandens suvartojimo kiekius daugiabučiuose namuose. Taip pat teiksime daugiau informacijos apie mūsų vykdomą veiklą ir perspektyvinius planus, kurie turės įtakos Palangos miesto gyventojams.
Kylant bet kokiems klausimams dėl šilumos tiekimo, šilumos sistemų priežiūros ir/ar sąskaitų skatiname kreiptis tiesiogiai į mūsų įmonę, nes kiekvienas atvejis yra išskirtinis, unikalus ir kiekvieno vartotojo nuomonė mums yra labai svarbi.
– Pavasarį jums teks miesto savivaldybės Tarybai teikti savo veiklos ataskaitą už 2016 metus. Ar rengiatės tam?
– Politikų dėmesio nebijau. Į klausimus, kurie man yra užduodami, aš stengiuosi atsakyti laiku ir detaliai. Šiuo metu intensyviai dirbame tvarkydami, sistemindami ir analizuodami duomenis bei planuodami biudžetą kitiems metams. Kai daug ir nuosekliai dirbi, neturi ko baimintis.
– Ačiū už pokalbį.