Neparklupdytas Vaidas Šimaitis: „Mocas“ padėjo nepalūžti, kai buvo žiauriai sunku, dabar aš – ant sparnų“

Palangos verslininkas, miesto Tarybos narys, motociklininkų klubo „Saulės klubas“ steigėjas Vaidas Šimaitis per paplūdimio baikerių festivalį Šventojoje birželio viduryje jautėsi kaip žuvis vandenyje: spaudė letenas čia iš visos Lietuvos ir tuzino užsienio šalių sulėkusiems plieninių žirgų šeimininkams, žvalgėsi į kitus „mocus“, bet, teisybės dėlei, daugumos akys būtent krypo į jo paties ryškios oranžinės spalvos Vaido „mustangą“.

Po festivalio apetitas išaugo
Kol baikeriai jiems patikėtoje centrinėje miestelio aikštėje dalijosi naujausiomis baikerių pasaulio naujienomis, gurkšnojo alų ar kinkavo klausydamiesi ant scenos gitarą „pjaunančio“ ilgaplaukio rokerio, šimtai Šventosios svečių, atvilioti baikerių renginio, praeidami jų „įtvirtinimus“, smalsiai dėbčiojo į odines kelnes ir liemenes sulindusius neįprastus Šventosios svečius, drąsiausieji, pakėlę juostą „Stop“, pozavo prie „Harley Davidson“ ir kitų nematytų motociklų, o, patenkinę smalsumą, plūdo į Kopų gatvę – pagrindinė miestelio gatvė dar niekada iki šiol birželį nebuvo tokia sausakimša.
„Labai gerai, šiandien miestelio gyvenimas verda, – rankas trynė vieno restorano Kopų gatvėje, pagrindinėje miestelio arterijoje, savininkas Gintautas Rekašius. – Kad tik daugiau tokių švenčių būtų“.
Kad jų nebus, abejoti netenka dėl paprastos priežasties: „moco“ paviliotas V. Šimaitis nusiteikęs Šventosios paplūdimio baikerių festivalį išauginti iki tarptautinio lygio.
„Šiais metais buvo 700 dalyvių, kitais metais jų čia bus gerokai daugiau“, – sako „Saulės klubo“ steigėjas ir prezidentas.
Vyriausias į Šventosios baikerių festivalį atvykęs baikeris buvo 75-erių Petras iš Telšių „Chimeros MC“ klubo. 
V. Šimaitis jau svajoja, kad Šventosios vardas būtų linksniuojamas kaip viena iš didžiausių Europos paplūdimio baikerių festivalių vieta. „Didžiausi tokie festivaliai pritraukia iki 15 tūkst. ar net daugiau dalyvių, – pastebi jis. – Pavyzdžiui, San Tropeze susirenka apie 15 tūkst. motociklų. Austrijoje toks baikerių festivalis yra nemokamas, jį remia miestas, Harlio atstovybė”.
Kad Vaidas sieks sumanymų išpildymo, niekas, kas jį pažįsta, neabejoja nė akimirkai.
Dar neseniai baikeris V. Šimaitis buvo „Elijos“ apartamentų komplekso Šventojoje vystytojas, vienas iš didžiausių pajūrio verslininkų ir, kalbama, turtingas žmogus...

Verslininko sumanymus sugriovė prokurorai
Kad Šventosios baikerių festivalis išaugintų raumenis greitai, impulsas duotas: baikerių pamėgtos paskyros socialiniuose tinkluose šurmuliuoja – kas ta Šventoji ir kur ji yra? – grįžę namo į Vokietiją, Švediją, Latviją, Airiją, Estiją, Rusiją, Suomiją ar kitur baikeriai įspūdžiais iš Šventosios dalijosi su savo bičiuliais, o verslusis Vaidas festivaliui užsitikrino ir Palangos miesto savivaldybės paramą, kuri jo vadovaujamam „Saulės klubui“ penkerius metus skirs po 10 tūkst. eurų tarptautiniam baikerių festivaliui Šventojoje organizuoti ir „įsiūbuoti“.
„Esu labai dėkingas merui Šarūnui Vaitkui, kad jis palaiko festivalį, tapo renginio globėju. Jis įžvelgė tokio festivalio privalumus“, – galvą lenkia V. Šimaitis.
Vadinasi, Šventoji, neretai užgožta iščiustytos Palangos kaimynystės, turi progą pavirsti svarbiu tašku tarptautinių renginių žemėlapyje.
Jeigu ne teisėsaugos mėsmalė, į kurią septynerius metus buvo pakliuvęs „Elijos“ ir viešbučio „Kuršių kaimas“ vystytojas V. Šimaitis, Šventoji šiandien, matyt, būtų visai kitokia – su sutvarkyta infrastruktūra, stabiliu turistų srautu ir geromis perspektyvomis.
Bet 2000-ųjų pradžioje pradėto dešimčių milijonų eurų vertės „Elijos“ projekto V. Šimaičiui nebuvo lemta įgyvendinti – nors bendrajame Palangos miesto plane ribojimų dėl statomų apartamentų aukštingumo ir nebuvo numatyta, prokurorai prarijo bloga projektui linkinčių valdininkų jauką. Gindami viešąjį interesą ėmė reikalauti, kad jau pastatytų devynaukščių apartamentų paskutiniai keturi aukštai būtų... nugriauti.
Tik beveik po septynerių metų bylinėjimosi V. Šimaičiui pavyko įrodyti, kad prokuratūros reikalavimai buvo neteisėti.
Pernai, rugsėjo 19-ąją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paliko galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo (KAAT) sprendimą – atmesti Klaipėdos prokurorų, ginančių viešąjį interesą, reikalavimus, tarp jų – kad devynių aukštų „Elijos“ pastatai būtų nugriauti iki penkių aukštų.
Teismas pažymėjo, kad V. Šimaičio „Elijai“ detalusis planas bei techninės sąlygos ir statybų leidimas buvo patvirtinti ir išduoti teisėtai – nepažeidžiant tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo bei kitų teisės aktų.

Ar reikalauti valstybės atlyginti žalą?
Bet ką reiškė verslui metai iš metų varstomos teismų durys, aiškinti nereikia.
Iš negalinčio kreditorinių įsipareigojimų dėl teismų sprendimų vykdyti verslininko „Eliją“ bankai atėmė, o skolas užkrovė ant jo pečių.
„Akivaizdu, kad buvo žmonių, kurie nenorėjo matyti nei komplekso „Elija“, nei viešbučio „Kuršių kaimas“, o tik plyną lauką Šventosios pakraštyje“, – V. Šimaitis liūdnai šypteli.
Keisti dalykai dėl „Elijos“ prasidėjo dar 2007-aisiais metais, kai į Palangą atvyko Lietuvos architektų sąjungos atstovai. Tai dėl jų iniciatyvos buvo naikinami jau priimti viešojo teritorijų planavimo dokumentai, stabdomas projektų plėtojimas.
Kai 2011 metais prie Palangos vairo stojo energingas meras Šarūnas Vaitkus, jam pavyko išjudinti ne tik prokurorų „užšaldytas“ statybas dėl tariamų įstatymų neatitikimų Palangoje, bet ir prisidėti, kad ir „Elijos“ klausimas pasiektų Vyriausybės aukščiausių valdininkų ausis.
Jau prie Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės buvo sudaryta darbo grupė, kuri siūlė teisminius ginčus spręsti taikos sutartimi.
„Bet mes turėjome atsisakyti visų reikalavimų į patirtų nuostolių dėl valstybinių institucijų priimtų sprendimų atlyginimą. Paprastai kalbant, išeina taip: pirmiausia tave siekia sužlugdyti, paskui siūlo taiką, bet šiukštu neprašyk atlyginti padarytų nuostolių. Keista“, – trūkteli pečius V. Šimaitis.
Jis dar neatsisakė minties reikalauti, kad patirtus verslo nuostolius – o juos jis vertina apie 30 milijonų eurų – atlygintų valstybė.
„Mano skaičiavimais, į Palangą ir Šventąją buvau investavęs apie 50 milijonų eurų. Tai – labai dideli pinigai. Beveik trys Palangos metiniai biudžetai, – pastebi V. Šimaitis. – Investicijos galėjo būti kur kas didesnės, jei ne tokios aplinkybės“.

Geras idėjas nugvelbė kiti
384 apartamentus turinčiam „Elijos“ kompleksui aptarnauti verslininkas įsteigė atskirą komunalines paslaugas teikiančią bendrovę UAB „Palangos ūkis”, nes ji, verslininkas paskaičiavo, pastatus administruoja pigiau negu UAB „Palangos komunalinis ūkis“ ar UAB „Palangos butų ūkis“.
Jeigu ne teismų karuselės, kainavusios didelius pinigus ir sugaištą laiką, šiandien Šventojoje jau teliūškuotų ir vandens parkas – sena V. Šimaičio svajonė.
Bet jis išdygo Palangos pašonėje, Žibininkuose.
„Išties matau daug pasisavintų minčių ir idėjų. Matyt, kitaip ir būti negali, nes tiek „Elijos” komplekso vandens parką, tiek paslaugų ir pramogų centrą Žibininkuose, prie HBH-ašo, suprojektavo tas pats architektas. Natūralu, kai gera verslo idėja nėra įgyvendinama vienoje vietoje, ji yra įkūnijama kitoje. Netgi visai šalia kaip šiuo atveju“, – šypteli Vaidas.
Jam plėtojant Šventąją, miestelis keitėsi kaip ant mielių: nelygias, duobėtas gatves išvažiuojant iš miestelio, link „Elijos“, pakeitė nauja asfalto danga. „Aš savo lėšomis sutvarkiau virš dviejų kilometrų gatvės atkarpą“, – pastebėjo V. Šimaitis, kuris yra Palangos miesto savivaldybės tarybos narys.
Kai „Elijos“ ir jos vystytojo vardą linksniavo visa šalies žiniasklaida, šiandien pašnekovas prisipažįsta bijojęs ne tiek dėl savęs, kiek dėl savo artimųjų. „Prisipažinsiu, buvo metas, kai labiau bijojau dėl savo šeimos. Būdavo išeina vaikas į mokyklą, o tau ramybės neduoda mintis: „Ar pareis vaikas namo?..“ Žinote, kas kartais nutinka, kai yra „įsukti“ nemaži pinigai...“, – su užuomina pastebi pašnekovas.
Kitų su šypsena dėl verslo mastų kartais vadintas „Šventosios caru“, prabangų „Mercedes“ pakeitęs dar prašmatnesiu„Lexus“, o atostogų šeimą į Dominikos Respubliką Karibuose galėjęs nuvežti V. Šimaitis – ne paslaptis – ne vieną erzino turtingo žmogaus gyvenimo būdu, bet verslininkas pavyduoliams nuolat atkirsdavo: „Aš nors neslėpiau, ką turiu. Kai kurie politikai daro viską, kad nuo visuomenės nutylėtų, kokį turtą jie yra sukaupę“.
Patylėjęs jis priduria: „Man turto dėl turto niekada nereikėjo. Ką aš turėjau, investavau į Šventąją. Tik ne visiems tai patiko“.

Dėkingas „mocui“, kad nepalūžo
Kitas, speičiamas į kampą neišsprenžiamų verslo bėdų, galbūt būtų pamišęs ar užmetęs virvę ant sausos šakos Šventosios miške, bet Vaidas šiandien didžiuojasi, kad protas jo niekada neapleidęs. „Svarbiausia gyvenime kartais yra atsilaikyti, išbūti, ištverti, apsilaižyti žaizdas ir eiti pirmyn“, – įsitikinęs jis.
Praradęs „Eliją“, kad, kaip jis sako, „nenuobodžiautų“ ir būtų koks nors užsiėmimas, vešlioje augmenijoje skęstančioje Ošupio gatvėje jis atidarė kavinę „Kuršis“. Prie jos įėjimo akį patraukia ryškūs gėlynų krūmai, kavinukė-lauko terasa – jauki, kurios tamsaus medžio stalai ir suolai bei baras, apglėbti iš visų pusių vešlios augmenijos, dera prie tokios aplinkos.
„Kavinukė – užsiėmimas žmonai, o ir vaikai, kurie čia vasarą anksčiau dirbo, mokėsi joje verslo – pratinosi, kaip uždirbti pinigus“, – pastebėjo V. Šimaitis.
Jeigu užeisite į ją šiandien, būtinai pastebėsite ir baikerių simbolių joje.
Bet V. Šimaitį iš nevilties naujam gyvenimui prikėlė... „Harley Davidson“ moticiklas, „mano mocas“, kaip jį meiliai vadina pašnekovas. „Atvirai sakau, kol vyko teismai dėl „Elijos“, be mano šeimos ir artimiausių draugų, būtent mano „mocas“ buvo mano didžiausias vaistas, – sakė V. Šimaitis. – Kitaip būtų man „nuvažiavęs“ stogas. Už vairo sėdžiu nuo 2008-ųjų. Juokauju, kad jeigu būčiau „mocą“ nusipirkęs keletą metų anksčiau, „Elijos“ niekada nebūčiau pastatęs“.
Jau po pirmų pasivažinėjimų motociklu verslininkas-politikas pajuto jo psichoterapinę naudą. „Nulipus nuo „moco“ nelieka jokios įtampos, jokių neigiamų minčių. Visame kūne – tik lengvumas ir malonumas“, – pasakojo šventojiškis.
Jaunystėje jis važinėjo sovietiniu motociklu „Minsk“, vėliau, jau tapęs verslininku, persėdo ant „Harley Davidson“.

Pomėgis tapo verslu
Kol vyko „Elijos“ teismai, žinomam pajūrio vyrui šovė į galvą atidaryti cechą Šventojoje – atvežtus iš užjūrio motociklus jame prikelti naujajam gyvenimui. „Mano tokį sumanymą labai palaikė ir sūnus, ir pusbrolis, ir keletas su „mocais“ draugų. Juolab, kad jau buvome užmezgę ryšį su motociklų klubu „Chimera“ Klaipėdoje“, – pasakojo V. Šimaitis.
Vyras kukliai sako, kad pradžioje iš tokio verslo jis toli gražu negavęs didelio uždarbio, tik prisidurdavęs prie „Palangos ūkio“ direktoriaus algos.
Savo įsteigtą motociklininkų klubą Šventojoje V. Šimaitis pavadino „Saulės klubu“. Jis jungia šventojiškius ir palangiškius motociklininkus. „Esu ir klubo prezidentas, ir kelionių organizatorius, o vakare mielai pasikrapštau prie motociklo pats. Manau, kad kiekvienas vadovas turi žinoti viską nuo A iki Z apie savo įmonę. Jeigu būčiau tik baltarankis, tai nuvažiavus kelis tūkstančius kilometrų ir motociklui sugedus, nežinia, ką daryčiau, jei nežinočiau kiekvienos detalės paskirties ir vietos“, – sako V. Šimaitis.
Anot jo, pradžioje jis džiaugdavęsis per metus parduodamas tris ar penkis „mocus“, o pernai jis jų pardavė ne vieną dešimtį. „Atplukdome iš Amerikos, perdarome – ne bet kaip, o labai sąžiningai, kartais „mocui“ perrinkti galime sugaišti mėnesių mėnesius, o tada parduodame. Mūsų „Saulės klubo“ vardą jau žino ir Vokietijoje, ir Skandinavijoje“, – tvirtino šventojiškis.
Kaip nenupirkti katės maiše, kai verslininkas motociklą išsirenka kokiame nors Amerikos specializuotame motociklų puslapyje, net jo nepačiupinėjęs? „Žinoma, visada yra rizika, kad gali apsigauti. Prieš sumokėdamas, stengiuosi kuo daugiau sužinoti apie pirkinį. Neslėpsiu, kartais nuo vieno motociklo galiu uždirbti vos apie kelis šimtus eurų, ir tik nuo geriausių pirkinių investicinė grąža yra didesnė“, – neslėpė vyras.
Visa galva pasinėręs į baikerio gyvenimą V. Šimaitis dar nelaidoja vilčių kada nors vėl grįžti į didįjį verslą. „Labai gera yra permąstyti savo gyvenimą ir, nors laikinai, panirti į kitą veiklą. Turiu nemažai idėjų, – sako V. Šimaitis. – Žinau, kad šiandien noriu važinėtis savo „mocu“.
Jis neabejoja, kad vienądien ir Šventojoje įvyks milžiniškas baikerių festivalis. Tokie, kokie vyksta Austrijoje ar kitur Vakarų Europoje. „Prireiks tam penkerių ar šešerių metų tam, bet aš jį padarysiu“, –įsitikinęs V. Šimaitis.
Kai Palangos miesto valdžios vyrai net ir karštą rugpjūčio dieną neišlenda iš kostiumų, jis įsispraudžia į baikerio odines kelnes, užsivelka baikerio marškinėlius ir užsimeta net odinę limenę – nors lauke termometro stulpelis rodo virš 25 laipsnių – ir apžergia savo „plieninį draugą“ – „Harley Davidson“.
„Toks pasivažinėjimas – geriausias būdas prasiblaškyti, sudėlioti mintis ir pasigaudyti naujų vėjui švilpiant“, – pastebi jis.
Viena tokia mintis jau sukirbėjo: juk Skandinavijos pusėje itin didelių baikerių renginių nevyksta.
„Kai šiemet Barselonoje vyko Harlio ralis, daugiausiai susidomėjusių buvo iš Skandinavijos pusės: estai, suomiai, švedai, norvegai. Bet važiuoti jiems į Barseloną – toli. Darysiu viską, kad jie artimiausiais metais pasuktų į mūsų Šventąją”, – atskleidė vyras.