Netipiškiausias dviračių remontininkas Lietuvos pajūryje laisvalaikiu skaito knygas ir dviračius taiso baltomis pirštinėmis(VISAS STRAIPSNIS)

Linas JEGELEVIČIUS, 2020-06-04
Peržiūrėta
2875
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Netiesa, kad jūsų dviratį Palangoje taisysiantis meistras bus tepaluotas nuo kulkšnių iki ausų galiukų! Ganyklų gatvėje kartu su savo tėčiu besidarbuojantis 24-metų Stasys Šerys yra visai kitoks: aukštas kaip krepšininkas, simpatiškas, tvarkingas ir palieka Vilniaus universiteto filosofijos studento įspūdį. Jo vienas mėgstamiausių laisvalaikio praleidimo būdų - skaityti knygas.

–Kokia jums yra birželio pradžia šiemet?
–Šis sezonas dėl „kovido“ – toks įdomus. „Kovidas“ paankstino sezoną. Ankstesniais metais žmonės pradėdavo ruošti savo dviračius sezonui balandžio gale, gegužės pradžioje. O šiais metais dauguma pradėjo ruoštis kovo gale. Mūsų su tėčiu darbo tempai dabar yra itin dideli – dauguma nori, kad dviračių remonto darbus atliktumėme sparčiai, tą pačią dieną. Tą ir stengiamės daryti.
–Kodėl nevažiavote kur nors mokytis – Vilniuje ar Londone? O likote čia, Palangoje?
–(Šypsosi). Geras klausimas. Aš baigiau Palangos senąją gimnaziją, tačiau, kaip sakau proto „guzas“ nebuvau. Baigęs gimnaziją, aiškaus pasirinkimo, ką daryti toliau, kur mokytis, neturėjau, tiesą pasakius. Nuo mažens aš „sukuosi“ aplink tėtį mūsų dviračių dirbtuvėlėse – rimtai kartu su juo pradėjau dirbti nuo 16-os metų. O kur nors stoti mokytis vien dėl to, kad kiti stoja, visai nebuvo noro. Tiesą pasakius, ir aš esu „krimtęs“ mokslus Klaipėdoje – uostamiesčio Valstybinėje kolegijoje studijavau sporto ir pramogų vadybą. Bet trumpai joje buvau – iškart supratau, kad tai – ne man. Mokytis tik dėl diplomo kišenėje – laiko švaistymas.
Teko po Klaipėdos man ir laimę užsienyje išbandyti – porą mėnesių praleidau Jungtinėje karalystėje, dirbau priešgaisrinių signalizacijų įmonėje. Ir gaminau, ir pakavau tokią produkciją. Kadangi turėjau patirties su konstravimu, mechanizmais, man tai lavai pravertė toje įmonėje.
Bet ilgai Anglijoje neužsibuvau – pasiilgau namų, šeimos, Palangos ir Lietuvos. Juolab, kad mūsų šeima – darni, o dviračiai – mūsų šeimos verslas. Mano mama vadovauja dviračių dalių parduotuvei – ji taip pat Ganyklų gatvėje, prie pat mūsų dviračių remonto dirbtuvių – dirbame visi kartu. Šeimoje dar turiu dvi seseris ir vieną brolį. Aš šeimoje esu jauniausias. Jaučiu atsakomybę už tėvų verslą – man smagu, kad esu jame.
–Neteks jums su sesėmis ir broliu konkuruoti dėl verslo perėmimo ateityje?
–(šypsosi). Oi, nemanau. Jie – kitur. Brolis – Anglijoje, abi seserys – čia, Lietuvoje. Viena – Klaipėdoje, kita – čia, Palangoje. Jie visi niekada nerodė tokio didelio susidomėjimo dviračiais kaip aš, jaunylis.
–Na, jūs kiekvienam, matyt, galite pasakyti, kad jūs esate pats sau bosas...
–Išties taip. Darbo valandas nusistatau pats, darbo kiekį – irgi. O ką su tėčiu abu uždirbame, dalijamės...Geras pojūtis, kai uždirbi tiek, kiek dirbi. Kad niekas nekvaršina galvos. Ne kiekvienas gali tuo pasigirti.
–Ar tėtis darbe jus labai „spaudžia“ ir „bosija“?
–Kai tik mokiausi dviračių remontavimo, taip – tėtis vis šalia atsidurdavo pasižiūrėti, ką ir kaip aš darau. Jis – mano mokytojas. Tėtis yra reiklus – sau ir man taip pat. Prieš atiduodamas klientui dviratį, jis labai atidžiai patikrina, ar viskas su juo tvarkoje. Žinote, Palanga – nedidelis miestas: jeigu darbą netinkamai padarysi, tuoj žodis pasklis plačiai...O mūsų darbe reputacija – ne mažiau svarbi nei kitose srityse. Toks gyvenimas! O po daug metų darbo jau neretai ir aš patikrinu tėčio pataisytus dviračius – dviguba garantija, ar ne? (Juokiasi). Juk aš – jaunas, o tėtis ne jaunesnis tampa (šypsosi).
Jeigu jums akis užriščiau skarele, ar galėtumėte dviratį ne tik išardyti iki veržlių, bet ir sudėti jį?
–Manau, kad pavyktų. Juk dviračius čiupinėju jau daugiau nei 10 metų – išsivystė ne tik regimoji atmintis, bet ir, kaip sakau, raumenų atmintis. Jau atmintinai moku, ką ir kaip paimti, ką palenkti ir panašiai. Puiki idėja! Būtų smagu kada nors tai pamėginti.
–Ar konkurencija tarp dviračių remontininkų Palangoje yra didelė?
–Nepatikėsite: konkurencijos mes neturime. Mes, dviračių remontininkai Palangoje, net nevadiname taip vieni kitų. Tiesiog mes visi esame bendradarbiai. Net gi daugiau pasakysiu: mes dalijamės darbais. Pavyzdžiui, kartais mes vykstame pas juos – pasitarti, sakykime, dėl sudėtingesnio dviračio remonto atvejo ar tiesiog pasišnekučiuoti.
–Kitaip paklausiu: o ką jūs su tėčiu darote geriau nei kiti?
–Net nežinau...Chm?
Gal greičiau, gal pigiau?
–Kainos – daugmaž vienodos Palangoje. Mes stengiamės dviračius suremontuoti tą pačią dieną, tiksliau – per kelias valandas nuo dviračio pridavimo. Man atrodo, kad mūsų su tėčiu dviračių taisymo tempas yra didesnis nei kitur. Dėl to mes sutaisome daugiau dviračių. Pavyzdžiui, aš per dieną sutaisau 10-12 dviračių, tų visų smulkių darbų darbelių net neįskaičiuoju.
–Kaip pasikeitė dviračių mados Palangoje?
–Geras klausimas...Dauguma palangiškių, ypač senosios kartos, jaučia didelę nostalgiją seniesiems dviračiams. Man atrodo, kad niekur kitur nepamatysi tiek daug senų, dar sovietinių dviračių, kiek Palangoje. Kartais dirbtuvėse tenka taisyti dviračius, kurie yra senesni už mane. O man – 24 metai. Įdomus jausmas tuomet aplanko...Ypač mano tėčiui sekasi tiksliai nustatyti dviračio amžių. Aš labiausiai dėmesį kreipiu į rusiškus, dar sovietinius dviračius...Man jie – tokie įdomūs. Žinoma, tokie seni dviračiai linkę labiau gesti negu naujesni.
Atsakant į jūsų klausimą, kurorte yra populiarūs miesto dviračiai. Jaunimas yra itin pamėgęs kalnų dviračius – su didesniais storesniais ratais. Jie skirti važinėti bekelėmis, tačiau jaunimas mielai juos mina ir miesto takeliais, dviračių takais.
Kai kam dviratis, panašiai kaip ir automobilis – statuso dalykas. Perka brangų dviratį, tačiau juo mažai važinėja ar važinėja ne pagal paskirtį. Visaip būna.
–Ar prabangiems dviračiams saugoti dirbtuvėse samdote sargą?
–(Juokiasi). Ne. Bet juos „kišame“ kur nors į kampą, atokiau nuo visų akių. Kaip minėjau, stengiamės kiekvieną dviratį suremontuoti tą pačią dieną, tad ir tokie aukštesnės klasės dviračiai „neužsibūna“ pas mus..
–Ar savo paslaugą reklamuojate kaip nors? Ar žinia apie jus sklinda iš vienų lūpų į kitas: „Ten toks jaunas simpatiškas vaikinukas dirba...“?
–Mano tėtis šiose dirbtuvėse Ganyklų gatvėje 20 dirba jau 20 metų, tad visi vietiniai mus jau gerai pažįsta. Turime klientų, kurių tėvai ar net seneliai pas mus dviračius taisė, o dabar jų vaikai ateina. O poilsiautojai apie mus taip pat nesunkiai sužino pasiklausinėję palangiškių...
–Koks yra dažniausias dviračio gedimas?
–Kiaura kamera, pradurta kamera. Dar – pavarų gedimai.
–O pūsti oro į padangas dažnai tenka?
–Oi, labai, čia bus bene dažniausias mano darbas. Ne kiekvienas tam turi galimybę. Per dieną padangas pripučiu bene 10 žmonių.
–Jūs pats mėgstate dviračiu važinėti?
–Tikrai taip, tik dėl didelio darbo krūvio tam negaliu skirti daug laiko. Palanga – dviratininkų rojus.
Kokie jūsų pomėgiai?
–Mano didžiausias pomėgis – mano darbas. Be to, susitikti su draugais, savaitgaliais ilsiuosi, mėgstu įdomią knygą paskaityti, dokumentinį filmą pasižiūrėti ar televizijos laidą apie dviračius pasižiūrėti.
–Kokia būna merginų reakcija, kai jos išgirsta, kad jūs – dviračių remontininkas?
–(Juokiasi) Išties, ne viena nustemba. Net kartais paklausia nustebę: „Tai tu motociklus ar automobilius remontuoji?“ Atsakau paprastai: „Ne, dviračius.“ (juokiasi – aut.)


 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Penktadienio varžybų grafiką vainikavo dar vienas žiūrovams itin patrauklus renginys – „DeCuba“ istorinių automobilių asociacijos „Seni kibirai“ lenktynės. 


Klaipėdos apskrities pareigūnai pastebi, kad pastaruoju metu padaugėjo dviračių ir paspirtukų vagysčių. 


Pamažėl šylant orams, kretingiškiai dviratininkai vėl prisiminė valdžios pažadą nutiesti dviračių taką į Palangą. Jau daugel metų gyventojams žadama įrengti kone 5 km ilgio dviračių taką iš Kretingos iki Vydmantų, kur jis susijungtų su jau anksčiau palei magistralinį kelią Šiauliai–Palanga įrengtu taku į kurortą. Savivaldybė pernai žadėjo, kad darbai bus pradėti šiemet, tačiau yra aišku, kad...


Pastaruoju metu Klaipėdos mieste ir Palangoje buvo gauta pranešimų, apie asmenį, kuris išsinuomodavo įvairius daiktus – elektrinius paspirtukus, dviračius, žaidimų konsoles ir sutartu laiku minėtų daiktų savininkams negrąžindavo.


Palanga vasarą tampa vagių rojumi – vieni jų vagia prabangius automobilius – praėjusį savaitgalį buvo pavogtas daugiau kaip 100 tūkstančių eurų kainuojantis automobilis „BMW“ – jų detales, kiti – dviračius. Kol policija vis dar ieško vagišių, nugvelbusių ne tik minėtąjį „BMW“, bet ir trijų automobilių „Porsche“ žibintus...


Netiesa, kad jūsų dviratį Palangoje taisysiantis meistras bus tepaluotas nuo kulkšnių iki ausų galiukų! Ganyklų gatvėje kartu su savo tėčiu besidarbuojantis 24-metų Stasys Šerys yra visai kitoks: aukštas kaip krepšininkas, simpatiškas, tvarkingas ir palieka Vilniaus universiteto filosofijos studento įspūdį. Jo vienas mėgstamiausių laisvalaikio praleidimo būdų...


Kaip gera būti pačiam savo bosu, ar ne? Visai netepaluotas, labiau dėl didelio ūgio į krepšininką, o ne į dviračių remontininką panašus Stasys Šerys su tavo tėčiu - pastarasis dviračius kurorte jau taiso daugiau nei 20 metų - šiomis dienomis triūsia dviračių remonto dirbtuvėse Ganyklų gatvėje išsijuosęs: juk į trasą norisi su vėjeliu pasileisti pabalnojus...


V. Jurgučio pagrindinės mokyklos penktokas Juozas Korsakas šiuo metu vis dar gyvena naujausio laimėjimo nuotaikomis – matematikos konkurse „Pangea“, varžantis mokiniams iš visos Lietuvos, jis pelnė trečiąją vietą. Tai – ne pirmas svarus laimėjimas, tikėtina, kad tikrai ir ne paskutinis, nes Juozas – itin imlus ir pasiryžęs įveikti dar ne vieną...


Atšilus orams gatvėse padaugėja dviratininkų. Palangoje važinėjimas dviračiu – itin populiarus aktyvaus poilsio būdas. Tačiau statistika rodo, kad vasaromis padidėja ir dviračių vagysčių skaičius. Todėl Palangos policija ragina pasiruošti artėjančiai vasarai ir įregistruoti savo dviratę transporto priemonę policijoje. Daikto žymėjimas – tai viena iš prevencinių...


Atšilus orams gatvėse padaugėja dviratininkų. Palangoje važinėjimas dviračiu itin populiarus aktyvaus poilsio būdas. Tačiau statistika rodo, kad vasaromis padidėja ir dviračių vagysčių skaičius. Todėl Palangos policija ragina pasiruošti artėjančiai vasarai ir įregistruoti savo dviratę transporto priemonę policijoje. Daikto žymėjimas – tai viena iš prevencinių...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius