Antano Mončio „Šv. Pranciškus“: žaizdos užgydytos
Kai praėjusių metų rugsėjį Pranciškonų gimnazijos direktoriaus Alvydo Virbalio ir kraštiečio Vilniuje gyvenančio Romualdo Beniušio rūpesčiu iš gimnazijos į Vilniaus dailės akademiją (VDA) buvo išvežta sudužusi Antano Mončio skulptūra „Šv. Pranciškus“, dar niekas nežinojo, nei kiek laiko truks jos restauravimas, nei kas imsis šio darbo. Šiandien gi jau yra gerų žinių – A. Mončio „Šv. Pranciškaus“ žaizdos užgydytos, ir skulptūra neilgai trukus sugrįš namo, į gimnaziją.
Imtis darbo įkvėpė autoriaus biografija
Darbo restauruoti A. Mončio skulptūrą „Šv. Pranciškus“ ėmėsi VDA magistrantės pirmakursės Raimonda Žukauskaitė ir Erika Vilkinytė, darbui vadovavo aukščiausios kvalifikacinės kategorijos lipdybos, natūralaus ir dirbtinio akmens skulptūros restauratorė nuolat polichromijos ir sienų tapybos tyrimus vykdanti, dailės kūrinių tyrimo, konservavimo ir restauravimo darbų programas rengianti Ramunė Balandžiūnienė, kurią mūsų kraštietis R. Beniušis įvardino šio projekto siela.
R. Balandžiūnienė neslėpė – skulptūros restauravimo imtis įkvėpė autoriaus biografija ir skulptūros istorija: „Taip pat, žinoma, ir sudužusios skulptūros nuotrauka.“
Skulptūra buvo smarkai nukentėjusi: sudužusi į keturias stambias dalis ir daug smulkių, skulptūros dalių paviršius buvo subraižytas, birus, jį dengė dulkės, nešvarumai, klijavimo medžiaga, arba epoksidinė derva. „Konservuojant ir restauruojant skulptūrą reikėjo apdoroti ir nuvalyti paviršių, pašalinti dervą, sutvirtinti birų akmens paviršių, suklijuoti skulptūrą ir atkurti netektis, padengti apsaugine danga“, – atliktus darbus išvardino darbų vadovė.
Jos pastebėjimu, teoriškai restauruotos skulptūros medžiaga – „Šv. Pranciškus“ yra iškaltas iš alebastro – merginoms buvo žinoma, bet praktikoje nė vienai studenčių nebuvo tekę restauruoti kūrinių, sukurtų iš šio akmens. „Kadangi studentės jau yra atestuotos restauratorės, dirbo labai metodiškai, atidžiai ir kruopščiai, rengdamos konservavimo ir restauravimo darbų metodiką, akademijos restauravimo laboratorijoje atliko nemažai bandymų, tad galutinis rezultatas – puikus“, – tvirtino R. Balandžiūnienė.
Kad darbas pavyktų, iš pradžių buvo renkamos žinios apie autorių, atliekami tyrimai, rengiama konservavimo ir restauravimo darbų metodika. Skulptūrą studentės pradėjo restauruoti kovą ir baigė rugpjūčio viduryje.
Didžiausias iššūkis alebastras
Skulptūrą „Šv. Pranciškus“ restauravusios magistrantės R. Žukauskaitė ir E. Vilkinytė tvirtino, kad didžiausias iššūkis buvo alebastras, su kuriuo jos susidūrusios pirmąkart.
„Reikėjo nemažai pasidomėti, kokia tai medžiaga, ir, tai padarius, pritaikyti tokias restauravimo medžiagas, kurios nebūtų kietesnės už alebastrą. Kadangi jis yra gipso atmaina, skulptūrai restauruoti ir pasitelkėme gipsą“, – Erika prisipažino, kad darbas jai kėlė ir vidinio jaudulio, kadangi pats A. Mončys šį kūrinį laikė geriausiu savo darbu.
Raimondos požiūriu, sprendimas skulptūros restauravimui pasitelkti gipsą pasiteisino: gimininga alebastrui medžiaga nerėžia akies, o kad trapi skulptūra būtų kuo mažiau pažeidžiama, ji dar buvo sutvirtinta strypais. „Skulptūra dar kartą galėjo skilti nuo kiekvieno neatsargaus judesio, ir apskritai, alebastras nebuvo pačios geriausios kokybės: trapus, korėtas, – R. Žukauskaitė pripažino, kad restauruojant „Šv. Pranciškų“ įtampos tikrai netrūko, tačiau darbas buvęs įdomus. – Vien ko verta skulptūros atsiradimo istorija.“
Skulptūros istorija: Paryžius–Amerika
A. Mončio skulptūros ištakas, jo susirašinėjimą su broliais pranciškonais – skulptūros užsakovais, 2017 m. gegužės 19 d. „Pajūrio naujienų“ numeryje aprašė mūsų bendraautorius R. Beniušis.
A. Mončio skulptūra „Šv. Pranciškus“ užgimė, kai Kenebunkporto vienuolyno Jungtinėse Amerikos Valstijose provincijolas Leonardas Andriekus kartu su išeiviais broliais pranciškonais 1964 m. užsakė Šv. Pranciškaus skulptūrą naujai bažnyčiai. L. Andriekus laiške A. Mončiui rašė: „Kaip buvusiam mūsų gimnazijos mokiniui noriu išreikšti džiaugsmą Jūsų pasisekimais... Būtų įdomu matyti Jūsų sukurtą šv. Pranciškų Asyžietį ne pagal užsakymą, bet laisvai, moderniai, net abstrakčiai arba geriausiai taip, kaip Jūs vidiniai jaučiate.“
Po kiek laiko A. Mončys atsakė: „...esu labai patenkintas, kad kreipiatės į mane dėl šv. Pranciškaus Asyžiečio skulptūros... Nebegaliu šv. Pranciškaus vaizduoti paveiksliniu būdu ar rodyti iškarpas iš jo gyvenimo. Manau, kad šv. Pranciškus sujungia visus elementus į kosmosą, kuriame žmogus yra dulkė, kaip ir vilkas, gėlė ar akmuo...“
Skulptorius su L. Andriekumi susirašinėjo apie pusantrų metų ir tvirtino: „kad šv. Pranciškaus su barzdele, su paukščiuku ant rankos nedarysiu.“ Ir „kai iškaliau skulptūrą šv. Pranciškaus garbei, pranciškonai man parašė: „Tave apšvietė Šv. Dvasia.“
Alebastro skulptūrai A. Mončys surado Pietų Prancūzijoje, ir, nusprendęs jo nevežti į Paryžių, darbą atliko vietoje, triūsė apie mėnesį. Skulptūra sėkmingai pasiekė JAV ir užėmė garbingą vietą pranciškonų bažnyčios Kenebunkporte vestibiulyje.
L. Andriekus – JAV gyvenęs pranciškonas, kultūros ir meno puoselėtojas, žinovas, kolekcininkas ir mecenatas, per savo gyvenimą sukaupė daugybę knygų, paveikslų, skulptūrų ir savo sukauptą kolekciją paliko Lietuvos pranciškonams, kurių rūpesčiu ji 2005–2006 m. pasiekė Lietuvą. Būtent pervežant šią kolekciją „Šv. Pranciškaus“ skulptūra ir nukentėjo.
Audronė Puišienė, „Pajūrio naujienos" redaktorė
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Savivaldybė sako, kad nefunkcionalus „Eldijos“ pastatas yra nusidėvėjęs, o Savivaldybė neturi ir neturės lėšų šiam pastatui modernizuoti
Linas JEGELEVIČIUS, 2022 03 03 | Rubrika: Palangos nekilnojamas turtas
„Palangos tiltas“ jau rašė, kad Monciškių seniūnaitė Olga Dejienė kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės Tarybą prašydama iš privatizuojamų objektų sąrašo išbraukti Šventosios kultūros centrą, kino teatrą ,,Eldija“. Anot seniūnaitės, kol šventojiškiai laukė „Eldijos” atgimimo, per 10 metų jis buvo nustekentas, ir dabartinė miesto Taryba nusprendė jį parduoti, net nesitardama su...
Palangoje su šautine žaizda rastas vyras paguldytas į ligoninę
"Palangos tilto" informacija, 2021 11 02 | Rubrika: Miestas
Praėjusį šeštadienį, spalio 30 d., apie 11 val., Palangoje, Svarainių tak., namo kieme, rastas sužalotas vyras (gim. 1962 m.), kuris dėl šautinės žaizdos paguldytas į ligoninę, pranešė policija.
Antano Mončio „Šv. Pranciškus“: žaizdos užgydytos
2021 08 26 | Rubrika: Kultūra
Kai praėjusių metų rugsėjį Pranciškonų gimnazijos direktoriaus Alvydo Virbalio ir kraštiečio Vilniuje gyvenančio Romualdo Beniušio rūpesčiu iš gimnazijos į Vilniaus dailės akademiją (VDA) buvo išvežta sudužusi Antano Mončio skulptūra „Šv. Pranciškus“, dar niekas nežinojo, nei kiek laiko truks jos restauravimas, nei kas imsis šio darbo. Šiandien gi jau yra gerų žinių – A. Mončio „Šv....
UAB „Pajūrio šaltinis“ Kalėdų gerumo akcijai skyrė 1 500 eurų. Padedant „Palangos tiltui“, UAB „Pajūrio šaltinis“ direktorius Paulius Rojus juos išdalins 15 pagalbos reikalingiems palangiškiams – kiekvienam po 100 eurų.
Referendumas pilietybės išsaugojimo klausimu – galimybė išlaikyti tautos vienybę
"Palangos tilto" informacija, 2019 04 20 | Rubrika: Politikų, lyderių žodis
Gegužės 12 d. kartu su šalies Prezidento rinkimais visi pilnamečiai Lietuvos Respublikos piliečiai bus kviečiami referendume išsakyti savo nuomonę pilietybės išsaugojimo klausimu. Šio referendumo rezultatai lems mūsų visų (ne tik užsienyje gyvenančių, tačiau ryšių su Lietuva nenutraukusių mūsų tautiečių) rytdieną, todėl labai svarbu, kad gyventojai atsakingai...
Palangoje duris atvėrė Kalėdų senio namelis
2016 12 05 | Rubrika: Miestas
Palangoje visą mėnesį, iki pat Kalėdų, mažųjų svečių lauks Kalėdų senis, šventiniu laikotarpiu įsikūręs laikinuosiuose savo namuose, esančiuose ties centriniu įėjimu į Birutės parką. Pirmieji lankytojai į Kalėdų senio namuko duris pasibeldė jau sekmadienį.
Palangos pėsčiųjų perėjos tapo saugesnės
2014 10 27 | Rubrika: Miestas
Palangoje baigti pėsčiųjų perėjų apšvietimo montavimo darbai – nuo šiol mieste tamsiu paros metu 24 perėjos bus ne tik geriau apšviestos, bet ir išryškintos baltesne, nei bendras gatvių apšvietimas, spalva. Dar vienas sprendimas, atkreipsiantis vairuotojų dėmesį į tai, kad artėjama prie pėsčiųjų perėjos – beveik prie visų šių...
Palangiškiams pristatyti „Ievos laiškai iš Galudienių miesto“ 1
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 01 03 | Rubrika: Kultūra
Didžiųjų metų švenčių išvakarėse vis dar tebeskaitantys knygas palangiškiai gavo dovaną: kurorto viešojoje bibliotekoje pristatyta jų žemietės poetės Elenos Karnauskaitės esė knyga „Ievos laiškai iš Galudienių miesto“. Apie knygą kalbėjo pati autorė, literatūros tyrinėtojas, kritikas, humanitarinių mokslų daktaras Marijus...
Druskininkai ant Palangos žaizdos užbėrė druskos
Alvydas ZIABKUS, “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2010 11 21 | Rubrika: Miestas
Jau baigiama statyti žiemos sporto arena – visai Europai pasigyrė Druskininkai, o atsirūgo Palangoje, kurios gyventojai jau nebeslepia pykčio dėl mero Vytauto Stalmoko neveiklumo. Šią savaitę šalies žiniasklaidoje išplatinta žinia apie Druskininkuose vos už kelių mėnesių, ateinantį pavasarį duris atversiantį vieną didžiausių Europoje žiemos pramogų kompleksų, užbėrė druskos ant atviros...
Palangos bendruomenės metraščiu tapęs „Palangos tiltas“ įžengė į antrą dešimtmetį
Linas JEGELEVIČIUS, 2010 07 02 | Rubrika: Miestas
„Palangos tiltas“ švenčia savo dešimtąjį gimtadienį. Vartant pageltusius pirmuosius laikraščio numerius, neapleidžia jausmas, kad jubiliatas laikraštis jau įamžino visą epochą - su jos įvykiais ir žmonėmis. Bet mes, laikraščio žurnalistai (mus, besidarbuojančius spaudoje, kolegos kasdieniškai vadina laikraštininkais – internetinės žiniasklaidos augimo laikais toks vardas...