„Palanga – kitokia nei kiti miestai, todėl mano simpatijos – jai“

Palangos krepšinio komanda „Palanga“, likus kelioms rungtynėms iki LKL sezono pabaigos, įregistravo naują žaidėją Mantą Virbalą. Jis mielai sutiko atsakyti į „Palangos tilto“ klausimus.

Žaidėjo vizitinė kortelė:

Mantas Virbalas. Gimė 1988 m. liepos 19 dieną; gimimo vieta – Rokiškis; ūgis – 203 cm; svoris – 100 kg.

2010-2011 m. – Pasvalio „Pieno žvaigždės“ (NKL)

2011-2012 m. – „Vilniaus Perlas-MRU” (NKL)

­– Mantai, sveikiname tapus „Palangos“ žaidėju. Kokie pirmieji tavo įspūdžiai atvykus į komandą?

– Visų pirma, norėčiau padėkoti Palangos komandai už suteiktą galimybę nors ir sezono pabaigoje atvykti į komandą. Taip pat už pasitikėjimą manimi, nes, manau, labai sudėtinga priimti naują žaidėją likus kelioms rungtynėms iki sezono pabaigos, pasitikėti jo sugebėjimu greitai adaptuotis, perprasti žaidimą, derinius. Tačiau jei jau esu čia, tai būtinai turiu įrodyti, jog esu vertas, kad galiu tapti komandos nariu, siekti taip būtinų pergalių „Palangai“.

– Papasakok, kaip susidomėjai krepšiniu, kas atvedė tave į krepšinio aikštelę?

– Kada susidomėjau krepšiniu, tiksliai pasakyti negalėčiau. Tai buvo ketvirtoje ar penktoje klasėje. Iki dešimtos klasės krepšinį žaidžiau Rokiškio sporto mokykloje. Tėvai matydami, kad man puikiai sekasi, paskatino mane išvykti į Vilnių, Vilniaus krepšinio mokyklą, kur intensyviai mokiausi ir sportavau.

Būtent Vilniuje supratau, kad tolesnį gyvenimą noriu sieti su krepšiniu. Vilniuje baigiau Ozo vidurinę mokyklą. Baigęs sporto mokyklą, išvažiavau žaisti į Anykščius „Puntuko“ komandą, paskui teko žaisti Klaipėdoje „Nafta-Uni-Laivite“ komandoje, toliau turėjau metų pertrauka, nes gydžiausi  kelio traumą. Po pertraukos atsidūriau  Pasvalyje, komandoje „Pieno žvaigždės“. Šį sezoną buvau pakviestas žaisti  „Vilniaus Perlo-MRU“ komandoje.

– Kokia sporto šaka be krepšinio dar domiesi?

– Tiesą pasakius, mėgstu visas sporto šakas: futbolą, tinklinį, tenisą. Nėra tokios, kurios nemėgčiau. Domiuosi visų Lietuvos sportininkų laimėjimais, pasiekimais. Kai pats esi sportininkas, supranti kas yra sportas, ką reiškia gyventi juo...

– Kaip atsidūrei Palangos komandoje?

– Atvykti čia pirmiausia pasiūlė Vilniaus „Perlo“ krepšinio komandos direktorius, į kurį kreipėsi „Palangos“ klubas. Visiems kartu apsvarsčius, nusprendžiau pasinaudoti šia galimybe atvykti į Palangą.

– Kokie Jūsų siekiai šioje komandoje? Kokie tikslai pastūmėjo atstovauti pajūrio komandai?

– Pagrindinis tikslas – išmėginti savo jėgas, galimybes, pažiūrėti, ar galiu žaisti Lietuvos aukščiausioje lygoje. Sieksiu atiduoti visas savo jėgas, kuo greičiau įsilieti į  „Palangos“ komandą. Kadangi esu nusiteikęs kovingai, tikiuosi, kad man pavyks greitai pateisinti komandos lūkesčius ir sau iškeltus tikslus.

– Komandoje esi tik savaitę. Ar spėjai ją pažinti?

– Prabėgo dar tik savaitė, visą dėmesį bandau sutelkti į žaidimą, perprasti jį, kuo labiau įsilieti treniruočių metu į komandą.

Pirmi įspūdžiai – teigiami, vyrai draugiški, supratingi. Taip pat stengiausi prieš atvykstant pasidomėti komanda, komandos vizija. Tad tikiuosi, kad per kuo trumpesnį laiką man pavyks pilnai įsilieti į komandą.

– Atvykai čia iš Vilniaus. Ar negąsdina Palangos ramybė?

– Tikrai ne. Vilniuje pilna šurmulio, veiklos. Palangoje ne sezono metu – labai ramu, nėra žmonių antplūdžio.

Palangoje gyvenu visai šalia parko, iki jūros – vos keli žingsniai. Tai mane tikrai džiugina, kad galiu laisvą minutę pakvėpuoti tyru oru, pasidžiaugti jūra. Manau, kad visada sugebu prisitaikyti prie aplinkos.

Vilniuje džiaugiuosi šurmuliu, miesto triukšmu. Palangoje džiaugiuosi pajūrio teikiamais malonumais. Palanga man visada  patiko. Ji – kitokia nei kiti miestai, todėl tai turbūt ir lemia mano simpatijas jai.

– Koks tavo credo?

– Kai eini į aikštelę, visada stengiesi laimėti. Pralaimėjimo skonis vienas iš nemaloniausių. Stengiuosi atiduoti visą save. Jei vieną dieną nepasisekė, reikia manyti kad kita diena bus geresnė, svarbu nenuleisti galvos, kas buvo – tas buvo. Svarbiausia – negyventi praėjusia diena, tačiau reikia neužmiršti, kad geriausia mokytis iš padarytų klaidų.

– Rungtynės tau yra...?

– ...galimybė parodyti, ką nuveikei treniruočių metu. Sunkaus darbo treniruotėse dėka, manau, kiekvienas žaidėjas rungtynių metu gali drąsiai pasitikėdamas savimi žaisti. Treniruočių metu būtina atiduoti visas savo jėgas, jų metu mes turime galimybę mokytis, o ko išmokome įrodyti rungtynių metu.

– Krepšinis – tavo darbas. Ar laisvalaikiu stengiesi  nuo jo atsiriboti?

– Nežinau, kam pavyksta šimtu procentų atsiriboti nuo darbo laisvalaikiu... Krepšinis man – ir laisvalaikis, ir hobis, ir tuo pačiu darbas. Atsiriboti nuo jo tikrai nesistengiu. Man smagu, kad iš savo pomėgio galiu pragyventi.

– Kokia tavo didžiausia svajonė krepšinyje?

– Šiuo metu stengiuosi daug dirbti, pasiekti man keliamus tikslus. Žinoma, kiekvieno žaidėjo svajonė būti tarp geriausių. Tai įmanoma pasiekti sunkiu darbu, rodant puikius rezultatus krepšinio aikštelėje.

– Kaip vertini savo žaidimą?

– Sezono metu daug dirbau, daug išmokau. Man buvimas „Palangoje“ yra pasiekimas. Manau, kiekvienam žaidėjui tobulumui ribų nėra, tad ir man tikrai yra kur dar tobulėti.

– Ar yra toks krepšininkas, iš kurio semiesi įkvėpimo, stengiesi lygiuotis?

– Lygiuotis tikrai yra į ką, tačiau kiekvienam sportininkui būtina turėti kažką savo – išsiskirti iš kitų. Geras žaidėjas tas, kuris stengiasi, kovoja iki paskutinės minutės. Žaviuosi E. Lorbeko.