Palangos jūros šaulių kelionė į Briuselį

Palangos tiltas, 2021-12-07
Peržiūrėta
2370
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Palangos jūros šaulių kelionė į Briuselį

Rugsėjo mėnesį viešbutyje „Palangos vėtra“ Konrado Adenauerio fondo atstovės Lietuvoje p. Dalios Friedt iniciatyva  organizuotas paskaitų ciklas. Paskaitą apie Europą, Covid-19 pandemiją, migracijos iššūkius ir būdus juos įveikti skaitė europarlamentaras profesorius Liudas Mažylis. 

Po paskaitos pasiteiravau profesoriaus, ar jis turėtų galimybę pakviesti Palangos šaulių choristus į Briuselį, dovanoti jiems kelionę. Sakoma: „Belsk, ir bus atidaryta“. Po kiek laiko sulaukiau žinios: kelionė į Briuselį bus  išpirkta 8 choro nariams.

Kelionių agentūra „Kauno Grūda“ sutvarkė keliautojų dokumentus, ir lapkričio 27 d. išvykome iš Kauno autobusu. Mūsų grupėje keliavo 42 žmonės iš visos Lietuvos. Be mūsų, choristų, iš Palangos dar vyko „Palangos vandenys“ direktoriaus pavaduotojas, tarybos narys Dainius Želvys. Kelionei vadovavo gidė p. Raimonda, kuri išsamiai pasakojo miestų istorijas, apie architektūros šedevrus, paminklus.

Keliavome per Lenkiją, nakvojome Vokietijoje. Nuvykus į Berlyną, dalyvavome apžvalginėje ekskursijoje po miestą autobusu ir pėsčiomis. Aplankėme Potsdamo aikštę, Brandenburgo vartus, iš pelenų prisikėlusį Reichstagą. Nuėjome prie Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politinio archyvo, kur buvo saugomas ir profesoriaus L. Mažylio surastas Vasario 16-osios Aktas. Apžiūrėjome daug istorinių paminklų, bažnyčių, aikščių ir kt.

Sekančią dieną išvykome į Belgiją, Antverpeno miestą. Šis uostas pagal apyvartą užima antrą vietą Europoje. Išlikusi sena ir iškilusi nauja, galinga architektūra, paminklai ir įspūdingos aikštės. Pastatai nenukentėjo per karą, kadangi su Vokietija buvo pasirašyta kapituliacijos sutartis. Apžiūrėjome Rubenso namą-muziejų. Šiame name lankėsi daug talentingų tapytojų ir garbių svečių. Grožėjomės puikiąja Švč. Mergelės Marijos katedra, šv. Jokūbo bažnyčia, kur palaidotas Rubensas, nuostabiomis aikštėmis.

Toliau sekė pažintis su Belgijos sostine Briuseliu, pagrindiniu mūsų kelionės tikslu. Briuselis – Belgijos sostinė, tuo pačiu ir Europos Sąjungos sostinė, kadangi čia yra dvi iš trijų  pagrindinių Sąjungos institucijų, yra ir NATO būstinė. Vyrauja trys pagrindinės kalbos – olandų (flamandų), vokiečių ir prancūzų. Pastarąja kalba bendrauja didžioji gyventojų dalis. Apžiūrėjome Karališkuosius rūmus, kurie įsikūrę Place des Palais aikštėje ir yra vienas gražiausių statinių šioje miesto dalyje. Sužavėjo XIX a. vidurio didingų formų statiniai – Kongreso kolona, šv. Huberto galerija. Apžiūrėjome Didžiąją aikštę, dažniausiai lankomą miesto vietą. Aikštės įžymybė – Miesto rotušė (XV a.).

Lydimi ekskursijos vadovės p. Raimondos, nuėjome į įspūdingus rūmus – Europos Parlamentą. Priėmimo salėje mus pasitiko profesorius L. Mažylis, R. Juknevičienė, A. Kubilius. Europarlamentarai papasakojo apie savo darbą, aprodė didžiulę posėdžių salę. Patalpoje prie vėliavų su jais nusifotografavome, profesorius L. Mažylis įteikė atminimo dovanėles. Mes, palangiškiai jūros šauliai, atsidėkodami už kelionę ir šiltą priėmimą, užtraukėme dainą „Paimkime Lietuvą visi ant rankų“, visiems ekskursijos dalyviams pritariant, sugiedojome tautinę Lietuvos giesmę-himną. Pastato akustika nuostabi, todėl staiga atsirado ir žiūrovų...

Sekantis ekskursijos objektas – viena iš mažiausių Europos šalių – nykštukinė Liuksemburgo valstybė. Šalyje vartojamos trys oficialios kalbos – vokiečių, prancūzų, liuksemburgiečių. Čia veikia daug Europos Sąjungos institucijų. Liuksemburgo miestas – Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės sostinė. Tai tiltų, fortų, gynybinių labirintų miestas. Apžiūrėjome Konstitucijos aikštę, Dievo Motinos katedrą ir kitas įžymybes.

Kelionėje po užsienio šalis visur griežtai reikalaujama pateikti Galimybių pasą. Be šio ir asmenybę patvirtinančio dokumento nepakliūsi į kavinę, viešbutį, muziejų, mugę ar parduotuvę. Uždarose patalpose būtina taisyklingai dėvėti kaukes (gatvėje kaukės neprivalomos).

Šeštą kelionės dieną grįžome namo, pravažiavę per 4 tūkstančius kilometrų. Už nemokamą pažintinę kelionę, nakvynes viešbučiuose (su pusryčiais), ekskursijas, kultūringai praleistą laiką esame dėkingi profesoriui L. Mažyliui. Nuostabi kelionė, naujos pažintys, puikūs įspūdžiai ilgam išliks atminty.

Na, o sekančiais metais planuojame kelionę į Paryžių...

Generolo J. Žemaičio Palangos jūros šaulių vadas Adolfas Sendrauskas

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Lapkričio pabaigoje įvyko Generolo J. Žemaičio Palangos jūros šaulių 306 kuopos ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. Jame dalyvavo 306 kuopos šauliai ir Vakarų jūros šaulių trečios šaulių rinktinės vadė Jurgita Poškienė.


Liepos 26–28 d. Klaipėdoje vyko tradicinė kasmetinė Jūros šventė, svarbi  ne tik klaipėdiečiams, bet ir visai Lietuvai. Jūros šventė primena, kad esame jūrinė valstybė, o jūra mums be galo svarbi tiek ekonominiame, tiek politiniame gyvenime. 


Rugpjūčio 19 d. Palangos šauliai vyko į Šilalės rajoną, netoli Medvėgalio piliakalnio, į memorialinio paminklo Žemaitijos apygardos vadui Vladui Montvydui atidengimo iškilmes.


Liepos pabaigoje Palangos jūros šauliai dalyvavo sporto žaidynėse Kartenoje.


Atšilus orams, padaugėjo kvietimų dalyvauti įvairiuose renginiuose. 


Rugpjūčio mėnesį, pakviesti Žemaičių apygardos 3-ios rinktinės savanorių, Palangos generolo J. Žemaičio šaulių choro grupė nuvyko į Mažeikius.


Balandžio mėn. 9 d. Lietuvos šaulių sąjungos vakarų jūros šaulių rinktinė, vadovaujama atsargos majoro Rolando Lukšo, organizavo gausią šaulių priesaikos ceremoniją. 


Rugsėjo mėnesį viešbutyje „Palangos vėtra“ Konrado Adenauerio fondo atstovės Lietuvoje p. Dalios Friedt iniciatyva  organizuotas paskaitų ciklas. Paskaitą apie Europą, Covid-19 pandemiją, migracijos iššūkius ir būdus juos įveikti skaitė europarlamentaras profesorius Liudas Mažylis. 


Palangos šauliai gavo kvietimą rugsėjo 26 d. Medvėgalio kalno papėdėje paminėti Lietuvos laisvės armijos 80-ties metų jubiliejų ir Lietuvos partizanų Žemaičių apygardos vado pulkininko Vlado Montvydo-Žemaičio 110-ąsias gimimo metines.


Palangos jūros šauliai, tęsdami tradiciją dalyvauti Šiluvos atlaiduose, savo pageidavimą pareiškė 3-iosios jūros šaulių rinktinės vadui atsargos majorui Rolandui Lukšui. Jis pasirūpino transportu, ačiū jam už tai. Į kelionę vykome kartu su Klaipėdos šaulių delegacija.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius