Parodija televizijos vardu
Visuotinės diržų veržimo akcijos fone, kai net ledų kaušelis vafliniame indelyje ant suoliuko parke yra ganėtinai didelė prabanga, visi gūžiasi prie televizoriaus ekranų. Suleidžiame akis kaip alkani į nerealų realybės vaizdą mirguliuojančiame ekrane ir tikimės... gerų naujienų. Kažin, ar mus ištiks kada tokia neapsakoma laimė, kai vietoj žodžio „krizė“ visu garsu kas nors ekrane rėks „krizė baigėsi“? Ar greičiau sulauksime laiko, kai vietoj pirmojo žodžio „mama“ krizės vaikai šūktelės „sunkmetis, mamyt“..?
Pasiduodu visuomenės spaudimui ir aš. Griūnu ant sofos, apsisiaučiu pledu tarsi skydu nuo blogybių, tūnančių už mano kambario sienų ir... spusteliu dulkėtą (niekada televizoriaus pernelyg nemylėjau) televizoriaus mygtuką ir įbedu akis į žybsinčią reklamą. „Taupykite – šis indelis net 20 procentų pigiau!“, - sako man storažandė nugrimuota teta iš ekrano. „Langai – už krizinę kainą“, - sako į roboto balsą panašiu tonu kažkoks už mane jaunesnis „specialistas“. Kitu kanalu transliuojama diskusijų laida, kurioje, kaip vakar, užvakar ir praeitą savaitę, kažkas kažko nepasidalija, kažkas nenusprendžia iš ko atimti paskutinį kąsnį – iš bedarbių, ligonių ar pensininkų. Kiti kanalai irgi neatsilieka – kažkoks holivudinis dievaitis bando išgelbėti pasaulį, sprogdindamas viską, kas tik juda aplink, čia pat ir soliariumų nimfos sprendžia kriminalinius detektyvus. Pavargau akimirksniu. Tiek daug „peno“ mano ausims ir akims, kad nespėju susivokti.
Visuotinė žmonių bukinimo akcija tęsiasi – matyt kažkam labai paranku turėti kvaištelėjusių, negebančių mąstyti individų tautą. Ji labiau paklūsta godžioms valdžios rankoms ir elgiasi pagal numatytą scenarijų. „Pripumpuosi“ žmonių smegenis, įteigsi, jog žolė mėlyna, ir jie tau net prabudę vidurnaktį išpyškins, jog taip ir yra. Praėjo tie laikai, kai žingeidumas vijo po patalais išsitraukti žibintuvėlius ir tiesiog ryte ryti knygas – galbūt net tas, kurias draudė tėvai, bet buvo itin įdomios ir atsakančios į opius tavo klausimus, kai norėjosi domėtis kažkuo daugiau, nei dabar pateikia kramtymo funkciją atliekanti televizija. Tačiau kol kas karaliauja visagalė televizija, siūlanti „informaciją“, kurią daugelis priima už gryną pinigą.
Norėčiau spustelėti tą patį mygtuką ir išjungti tą tarškalynę, bet negaliu – reiktų išsiurbti kilimą, bet palauksiu kol už elektrą reiks mokėti mažiau – naktimis visame daugiabučiame name atgyja skalbimo mašinos, dulkių siurbliai, sulčiaspaudės ir kiti elektriniai prietaisai. Taupumas. Dukart. Be to, tyla be televizoriaus tarsi nenormali – girdžiu, kaip kaimynai barasi, mat vėl algas nukarpė ir vaikus išlaikyti darosi vis sunkiau. Ką jau kalbėti apie tą itališkų ledų kaušelį parke ant suoliuko... Tyloje girdžiu ir kapsintį vandenį iš krano – mintyse rieda skaičiukai, mėnesio pabaigoje man virsiantys į skaudžiai sunkius mokesčius... Ne, tyla nėra gerai.
Geriau gyvensiu su televizija – čia juk gražu, miela, šviesu, viskas įprasta ir net mokama atmintinai – ką televizija rodė prieš dešimtmetį, pridėdama žodį „premjera“, dabar kartoja pasiteisindama: „žiūrovu prašymu, mes vėl rodome...“. Pykina. Pykdo. Erzina. Gal dar neužaugau... O gal užaugau per daug – Kalėdų senelio nėra, dantukų fėjos irgi. Kaip ir geraširdžių dosnių dėdžių, sėdinčių valdžioje, savo noru susiveržiančių savo storus pilvus prieš ekranus vardan to, kad liaudžiai geriau būtų... (Juk už ekranų jie ir toliau statosi milžiniškas vilas draustiniuose, paežerėse, pajūryje, nacionaliniuose parkuose bei už tuos pačius mūsų visų pinigus atostogauja toliausiuose ir prabanga tviskančiuose žemės kampeliuose, visą tai vadindami „komandiruotėmis“, „ryšių palaikymais su kitais vadovais, valdžios atstovais“...)
Gink Dieve, negaliu teigti, jog viskas, ką mums sukramto ir pateikia televizija yra blogis – gėrio taip pat yra, tačiau sugebėjimų atsirinkti, kas tiesa, kas melas, kas išgalvota, kas pagražinta, o kas tikra, reikia turėti nemažai. Mat tas, kuris akių nenuleidžia nuo ekrane vykstančio gyvenimo, tikrai nesupras...
Todėl meskite į mane akmenį, bet televizorių kol kas užmiršiu. Įsijungsiu tik vienu atveju – jei sužinosiu, kad atėjo „tas metas“, kai pilkšvame ekrane didelėmis raidėmis atrasiu užrašą: KRIZĖ BAIGĖSI. O iki tol... man reikia suskaičiuoti žuvėdras pajūryje, prisirinkti maišelį akmenėlių, pauostyti visas spėjusias pražysti gėles ir medelius, pasivažinėti dviračiu už miesto, susitikti su draugais ir pasijuokti, paniūniuoti žvaigždėto dangaus fone... Tiek darbų, tiek tikro, realaus gyvenimo, sparnuotų minčių ir noro tikėti šviesiu rytojumi, jog neturiu laiko spaudinėti spalvotus mygtukus, tikėdamasi, jog kažkas man kažką parodys, papasakos, pasakys, pameluos... Ar netgi nustebins ta laukiama fraze... Tos frazės pasiieškosiu pati.
Išjungiu televizorių ir einu gyventi. Eikite gyventi ir Jūs.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Žinomas britų naujienų portalas express.co.uk atkreipė dėmesį į Lietuvą publikuodamas straipsnį apie tai, kad čia paplūdimiai tokie pat gražūs, kaip prie Viduržemio jūros. Tiesa, Lietuvoje dar geriau – anot jų, pas mus nėra taip karšta.
Palangoje ant suoliuko rastas mirusio vyro kūnas
2023 03 20 | Rubrika: Kriminalai
Kaip pranešė Klaipėdos apskrities policija, apie 22.19 val. Medvalakio gatvėje, daugiabučio kieme, ant suoliuko, buvo rastas mirusio 41 metų vyro kūnas be išorinių smurto žymių.
Policija skelbia, kada ir kokių reidų sulauksime šį mėnesį
2022 02 03 | Rubrika: Miestas
Lietuvos policijos ,,Facebook" paskyroje skelbiama, kada ir kokių reidų sulauksime šį mėnesį.
Valdas Pakusas, Palangos miesto botanikos parko direktorius: „O kas gali užtikrinti, kad ir dabar kur nors parke nėra išbarstyti kieno nors pelenai?“
Linas JEGELEVIČIUS, 2021 03 17 | Rubrika: Miestas
Palangos miesto savivaldybė purtosi minties leisti jūroje ar Botanikos parke barstyti mirusio žmogaus kremuotų palaikų pelenus, tačiau Valdas Pakusas sakė „Palangos tiltui“: „„O kas gali užtikrinti, kad ir dabar kur nors parke nėra išbarstyti kieno nors pelenai?“ Skaitykite visą straipsnį penktadienį „Palangos tilte“.
Koronaviruso fronte yra ir gerų naujienų visiems
2020 03 18 | Rubrika: Miestas
Koronavirusas mus visus įkalino karantinui. O kaip dėl gerų naujienų? Ar jų yra? TAIP, YRA. IR NE VIENA!
Naktį – rūsyje, dieną – kiūksant prie ledų vežimėlio ir klausantis niurzglių
Eglė PALUBINSKAITĖ, 2016 07 18 | Rubrika: Jūros vaikai
Ne paslaptis, kad Palangos verslininkai sezoninių darbuotojų paauglių ne itin mėgsta, bet atkakliausieji moksleiviai įsitaisė kurorte vasarai prekiauti ledais, kava ar mažmožiais. „Jeigu pasiseks, per mėnesį gali užsidirbti net iki 700 eurų“, – „Palangos tiltui“ pasakojo J. Basanavičiaus gatvėje plušanti nepilnametė Karolina, dirbanti dviračių nuomos...
Ypatingo vaiko mama: „Niekada nemaniau, kad galiu būti tokia stipri“
Vaidilė GEDMINAITĖ, 2015 04 27 | Rubrika: Miestas
Artėjant vienai iš pačių gražiausių pavasario švenčių – Motinos dienai – mintys skrieja pas mamas. Būti motina – neabejotinai prasmingas ir pasiaukojimo reikalaujantis kelias, tačiau džiaugsmo ir ašarų kiekvienai mamai Dievulis atseikėja skirtingai. Vienintelė palangiškės Inos Sudimtienės dukra Danielė – ypatingas vaikas. Nors supantį...
Avarinė tarnyba – per didelė prabanga
Edvardas SKRITULSKAS, 2013 12 20 | Rubrika: Skundų dėžutė
„Mažam miestui gyventojų sąskaita išlaikyti visą parą budinčias tarnybas – per didelė prabanga“, - įsitikinęs palangiškis Edvardas Skritulskas. Garbus palangiškis jau nebe pirmą kartą kreipiasi į Palangos miesto savivaldybę prašydamas įvertinti, kad nuosavų namų gyventojai už avarinės tarnybos paslaugas susimoka patys, tuo...
„Jeigu sulauksime miesto pagalbos, tikimės keliauti į pirmąją futbolo lygą“
Alfredas PUMPULIS, 2011 10 17 | Rubrika: Sportas
Vaikystėje buvęs didelis nenuorama, aplankęs turbūt visus įmanomus būrelius Linas Vaitkus, dabartinis Lietuvos futbolo antros lygos komandos „FK Palanga“, jau šiemet užsitikrinusios lygos čempionės titulą, kapitonas, prisipažįsta vaikystėje svajojęs žaisti Europos futbolo klubuose, tačiau likimas kol kas „nori“, kad jis žaistų Palangoje....
Parodija televizijos vardu
Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 05 05 | Rubrika: Miestas
Visuotinės diržų veržimo akcijos fone, kai net ledų kaušelis vafliniame indelyje ant suoliuko parke yra ganėtinai didelė prabanga, visi gūžiasi prie televizoriaus ekranų. Suleidžiame akis kaip alkani į nerealų realybės vaizdą mirguliuojančiame ekrane ir tikimės... gerų naujienų. Kažin, ar mus ištiks kada tokia neapsakoma laimė, kai vietoj žodžio „krizė“ visu garsu kas nors ekrane rėks...