Po liūčių gali iškilti grėsmė šulinių vandens kokybei

Palangos tiltas, 2017-10-23
Peržiūrėta
610
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Po liūčių gali iškilti grėsmė šulinių vandens kokybei

Palangos miesto savivaldybė ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento Palangos skyrius (toliau – NVSC) perspėja, kad liūtys ir potvyniai gali neigiamai paveikti iš šachtinių šulinių naudojamo geriamojo vandens kokybę ir saugą, dėl paviršinės taršos patekimo galimybės į gruntinius vandenis.
Vienas pagrindinių šachtinio cheminio užterštumo rodiklių yra azoto junginiai gruntiniame vandenyje: amonis, nitratai ir nitritai. Toksiniam nitratų poveikiui jautriausi kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, nėščiosios, senyvo amžiaus žmonės, sergantieji infekcinėmis, lėtinėmis ligomis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis.
Minėti cheminiai teršalai nepasišalina vandenį virinant ar paliekant nusistoti, todėl jei nitratų ir nitritų koncentracijos vandenyje viršija leistinas vertes, tokio vandens maisto gamybai vartoti negalima. Taip pat svarbu žinoti, kad vandenį virinant ar paliekant nusistoti, cheminiai teršalai nepasišalina.
NVSC, gavęs pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos pranešimą apie nėščiąją ar kūdikį iki 6 mėn. amžiaus, kurių maistui naudojamas šachtinio šulinio vanduo, nurodytų asmenų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje organizuoja šachtinio šulinio vandens cheminių tyrimą. Minėtai asmenų grupei šis tyrimas atliekamas nemokamai.
Kiti gyventojai, norintys išsitirti šulinio vandens kokybę, tai padaryti gali ir savo lėšomis, kreipdamiesi į laboratorijas, atliekančias vandens tyrimus.
Šachtinio šulinio vandens mikrobiologinį užterštumą gali parodyti žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų buvimas vandenyje. Vartojant tokį vandenį gali atsirasti pykinimas, viduriavimas, vėmimas, gali pakilti temperatūra. Esant mikrobiniam vandens užterštumui siūloma geriamąjį vandenį virinti, kadangi virinant vandenį šios bakterijos žūsta arba rekomenduojama naudoti fasuotą vandenį.

Palangos m. sav., „Palangos tilto“ inf.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Vasarą gerti daugiau vandens būtina dėl vienos esminės priežasties: termometro stulpeliui šoktelėjus aukštyn greičiau sušylame, gausiau prakaituojame, todėl netenkame skysčių. Jų stingant jaučiamės pavargę, būname suirzę, gali pradėti svaigti galva, netenkame svarbių mineralų – vadinamųjų elektrolitų.


Palangos ugniagesiai įspėja: būkite atsargūs prie vandens

"Palangos tilto" informacija, 2021 06 07 | Rubrika: Miestas

Atėjus vasarai, nemaža dalis poilsiautojų renkasi poilsį prie vandens. Šiemet šalies ugniagesiai jau atliko 142 gelbėjimo darbus vandenyje. Iš įvairių vandens telkinių jie ištraukė 33 nuskendusius žmones, 7 gyventojus ugniagesiams pavyko išgelbėti. Nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų. Remiantis 5-erių metų atliktų gelbėjimo darbų vandenyje statistika, birželio mėnesį...


Netolimoje ateityje visoje Lietuvoje geriamas vanduo vartotojams gali smarkiai pabrangti ne dėl kokių nors vandens išgavimo technologinių pasikeitimų ar, pavyzdžiui, nepagrįsto vandentvarkos įmonės išlaidavimo. Už tiekiamą vandenį gerokai daugiau galime pradėti mokėti vien dėl nepamatuotų bei realiai sunkiai įgyvendinamų Aplinkos ministerijos reikalavimų.


Palangos miesto įmonių ir gyventojų reikmėms išgaunamo vandens kiekis nuolat didėja nepaisant dėl Covid – 19 pandemijos viešajam gyvenimui šiemet taikomų apribojimų. Nors gyventojų skaičius Palangoje yra stabilus arba auga nežymiai, savivaldybės kontroliuojamos bendrovės „Palangos vandenys“ vandens pardavimai kasmet didėja po daugiau nei 50 tūkst....


Palangos miesto savivaldybė ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento Palangos skyrius (toliau – NVSC) perspėja, kad liūtys ir potvyniai gali neigiamai paveikti iš šachtinių šulinių naudojamo geriamojo vandens kokybę ir saugą, dėl paviršinės taršos patekimo galimybės į gruntinius vandenis.


Kad nuo 2009-ųjų, kuomet miesto savivaldybės Taryba paskutinįjį kartą patvirtino vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas, iki šiol neprireikė didinti šių viešųjų paslaugų kainų gyventojams ir įmonėms, UAB „Palangos vandenys“ direktorius Virgilijus Beržanskis vadina „mažu stebuklu“. Bet įgyvendinant Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo...


Tomas Julius Žulkus – Palangos miesto savivaldybės Tarybos narys, Statybos ir miesto ūkio komiteto pirmininkas bei Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Palangos skyriaus narys įsitikinęs, jog šie metai bus labai darbingi. „Šiuos metus drąsiai galima vadinti iššūkių Palangai metais – pradėta įgyvendinti daug ambicingų projektų...


Vykusiame miesto valdžios posėdyje trečiąjį kartą buvo svarstytas klausimas dėl karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio bei dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros diferencijuotų maksimalių tarifų. Tačiau  sprendimas nepriimtas, nes kelti rankos už naujus mokesčius neišdrįso nei vienas politikas.


Istorinės kurorto vilos restauratorių gali nebesulaukti

Šarūnas VAITKUS, Palangos miesto savivaldybės tarybos narys, 2010 03 06 | Rubrika: Miestas

Palangos valdžios planai artimiausiais metais sulaukti „Anapilio“, „Romeo“ ir „Džiuljetos“ vilų komplekso restauracijos gali virsti dideliu šnipštu. Tokia reali grėsmė iškilo per Palangos miesto savivaldybės Administracijos, nesugebančios kontroliuoti Tarybos patvirtintų sprendimų vykdymo, aplaidumą.


Stebuklingi šulinių dangčiai

Aistas MENDEIKA, 2009 04 15 | Rubrika: Miestas

Palangos gatvėmis vis pavojingiau darosi važinėti transporto priemonėmis. Netyčia galima ne tik smarkokai pasikratyti, bet ir rimtai sulaužyti automobilį.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius