Prisiekę XIII Seimo nariai – tarp jų ir Mindaugas Skritulskas – įgijo visas Tautos atstovų teises

Palangos tiltas, 2020-11-13
Peržiūrėta
1485
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Prisiekę XIII Seimo nariai – tarp jų ir Mindaugas Skritulskas – įgijo visas Tautos atstovų teises

Šiandien, lapkričio 13 d., pirmajame XIII Seimo posėdyje prisiekė 135 Seimo nariai. 2020–2024 metų kadencijos Seimo narių priesaikas priėmęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas pabrėžė, kad Seimo nario priesaika nėra vien formalumas ar simbolinis aktas, ji nėra vien iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas ir priesaikos akto pasirašymas. „Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai teisiškai reikšmingas. Duodamas priesaiką, išrinktasis Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti“, – sakė Konstitucinio Teismo pirmininkas.
Priesaiką davė ir Mindaugas Skritulskas, Seimo narys išrinktas Mėguvos vienmandatėje rinkimų apygardoje, į kurią įeina ir Palanga.

"Aš, Mindaugas Skritulskas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą, prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos Nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas“, – tokius priesaikos žodžius ištarė ir vėliau priesaiką pasirašė M.Skritulskas.

Nors Seimo posėdis prasidėjo dar prieš vidurdienį, palangiškis politikas prisiekė apie 15 val. Dėl koronaviruso Seimas darė pertrauką po to, kai prisiekė pusė seimūnų.

Į tryliktąjį Seimą perrinktas 81 buvęs parlamentaras ir išrinkta 60 – naujų. Seimą sudarys 38 moterys ir 103 vyrai. Vidutinis jų amžius – 49 metai, 99 proc. būsimųjų parlamentarų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, daugiausia – teisės ir politikos mokslus.

Pirmajame kadencijos posėdyje 6 naujosios kadencijos Seimo nariai Evelina Dobrovolska, Justas Džiugelis, Linas Kukuraitis, Andrius Palionis, Eugenijus Sabutis ir Rimantė Šalaševičiūtė negalėjo duoti priesaikos dėl ligos ar izoliacijos. Pasak Konstitucinio Teismo pirmininko, išrinkti Seimo nariai, kurie šiandien negali prisiekti dėl ligos, izoliacijos ar kitų ypač svarbių pateisinamų priežasčių, priesaiką galės duoti kai šios priežastys išnyks.

Į naujuosius Seimo narius pirmiausia kreipėsi šalies prezidentas Gitanas Nausėda. "Gerbiami išrinktieji Lietuvos Respublikos Seimo nariai, iškilūs svečiai, netrukus prisieksite sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai ir šalies žmonių gerovei. Balsuodami rinkimuose, Lietuvos žmonės suteikė Jums pasitikėjimo kreditą. Jie patikėjo Jums valstybės ateitį. Tai didžiulė atsakomybė, kurią privalėsite nešti ateinančius ketverius metus. Daugybė žmonių tikisi, kad šis Seimas kels sau aukštus moralinius reikalavimus, atsisakys pykčiu ir priešprieša grįsto bendravimo, peržengs siaurus grupinius interesus ir sutartinai sieks bendrojo gėrio.

Pradedate darbą sudėtingu metu. Jums, naujajam Lietuvos Respublikos Seimui, kartu su būsima Vyriausybe, teks atsakomybė suvaldyti vieną didžiausių pastarojo meto krizių. Susirinkote į pirmąjį posėdį tuo metu, kai visa šalis liepsnoja infekcinio pavojaus raudoniu, kai medikai neramiai skaičiuoja sunkiems ligoniams liekančias lovas, o verslo įmonės – besikaupiančius nuostolius.

Koronavirusas tapo rimtu išbandymu visoms valstybės gyvenimo sritims, nuo sveikatos apsaugos ir švietimo iki socialinės apsaugos ir gynybos. Gelbėdami mūsų žmonių sveikatą, šiandien ribojame visuomenės ir verslo galimybes laisvai veikti. Daugybei Lietuvos žmonių tai reiškia mažesnes pajamas, nedarbą, prastesnę fizinę ir psichinę savijautą. Nemažai pažeidžiamų asmenų, negalėdami gauti būtiniausių paslaugų, jaučia valstybės dėmesio stoką.

Virusas yra čia ir dabar. Mūsų medikai, slaugytojai, visa mūsų sveikatos apsaugos sistema šiandien susiduria su didžiausia įtampa. Kyla atskirties didėjimo grėsmė. Pavojus gresia mūsų verslui ir ekonominiam konkurencingumui. Virusas silpnina valstybę, o tai reiškia, kad auga grėsmė ir jos saugumui.

Todėl neturime prabangos kalbėti būsimuoju laiku.

Turėtų būti visiškai aišku, kad dabar turime priimti sprendimus, kurie padėtų apsaugoti Lietuvos žmonių sveikatą, nepaliktų likimo valiai verslo. Dabar yra tinkamiausias metas mažinti visų rūšių atskirtį, kovoti su nelygybe ir visuomenės supriešinimu. Dabar turime pasirūpinti skurdžiau gyvenančiais, neįgaliais, vyresnio amžiaus žmonėmis. Dabar reikia užtikrinti kokybiškas ir visiems vienodai prieinamas viešąsias paslaugas.

Mums tenkančių išbandymų akivaizdoje tiesiog nebėra žodžio „vėliau“.

Socialinė atskirtis neišsisklaidys savaime, kaip blogas sapnas. Ilgą laiką mūsų šalyje ji buvo pagerbiama skambiais žodžiais, tačiau ignoruojama, vos tik ateidavo metas sunkiems pasirinkimams. Pernelyg ilgai mes vadovavomės viltimi, kad kylanti ekonomika visus pakylės iki oraus gyvenimo. Taip nenutiko, ir be mūsų kryptingų pastangų nenutiks artimoje ateityje. Bene aiškiausiai tai parodo situacija švietime, kuris iš socialinio mobilumo variklio tapo nelygybės įtvirtinimo įrankiu. Dėl to kenčia ne vien skurdžiau gyvenantys, rečiau knygų matantys ar neįgalūs vaikai – dėl to kenčiame mes visi.

Taip neturėtų būti. Tokia padėtis turėtų žeisti kiekvieno iš mūsų teisingumo jausmą. Šalies ateitis yra ne išrinktųjų, o visų mūsų rankose. Juk kuo socialinė atskirtis mažesnė, tuo vieningesnė visuomenė, brandesnė demokratija ir stipresnė valstybė. Privalome žengti šiuo keliu, jei norime kurti bendrąjį gėrį visiems Lietuvai žmonėms.

Kviečiu Jus siekti, kad Lietuva būtų stipri, teisinga, žalia ir inovatyvi valstybė. Valstybė, kuri pasitiki savimi, nes vienas kitu pasitiki ir jos piliečiai. Valstybė, kuri ne vien rūpinasi šia diena, bet ir investuoja į ateitį, užtikrindama tvarią žalios ekonomikos plėtrą. Valstybė, kurioje sunkus darbas ir užsispyrimas leidžia žmogui įgyvendinti savo svajones.

Ryškesnių permainų sulauksime išmokę ieškoti sutarimo net tada, kai jis atrodo sunkiai įmanomas, kai trukdo seni kivirčai ir naujų politinių pergalių troškimas. Didesnio visuomenės pasitikėjimo Seimu nebus be aukštesnio lygio politinės kultūros. Tuo esu įsitikinęs.

Šiandien stoviu prieš Jus, naujojo Seimo narius, ir siūlau savo paramą. Esu pasirengęs ne tik kalbėti, bet ir klausytis, ne tik reikalauti, bet ir pripažinti kitos pusės argumentų svorį.

Žinoma, kaip ir iki šiol dariau, kritiškai vertinsiu visus naujus įstatymus, o prireikus teiksiu konstruktyvius pasiūlymus. Taip pat ir iš Jūsų tikiuosi rimto požiūrio į teisėkūros procesą. Mes neturime prabangos užsiimti skubota ir nekokybiška įstatymų leidyba. Būtina veikti greitai, tačiau išmintingai – to reikia mums visiems.

Linkiu Jums didžiausios kantrybės, racionalaus žvilgsnio ir sėkmingų pasirinkimų. Pateisinkite Jums parodytą pasitikėjimą!" - sakė G. Nausėda.


Kreipdamsis į naujojo Seimo narius, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas sakė: „Dalyvaujame ceremonijoje, kurioje kiekvienas čia esantis išrinktasis Seimo narys prisieks „būti ištikimas Lietuvos Respublikai“ bei „sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei“.

„Teisinga, kad priesaikos pabaigoje daugelis iš Jūsų ištars žodžius „Tepadeda man Dievas“. Tvirtumas slypi gebėjime pripažinti, kad esame silpni ir mums reikalinga Dievo pagalba. Tačiau mums reikia ne tik šauktis Jo pagalbos, bet ir sugebėti įsiklausyti ir ją priimti...Sąžinė, dar vadinama Dievo balsu mūsų širdyje, reikalauja ne tiek kovoti, kad būtų įrodyta sava tiesa, bet skatina atpažinti Dievo balsą, Tiesos balsą savyje. Dirbant Lietuvos žmonių gerovei ir darant sunkius sprendimus ypač svarbu klausytis sąžinės balso. Tam reikia išminties, tam reikia meilės – meilės kiekvienam Lietuvos žmogui. Už kiekvieno įstatymo teksto gebėkite įžvelgti žmogų, ypač tą, kuris silpniausias mūsų visuomenėje, kuriam reikia pagalbos. Mylėti – tai trokšti gėrio kitam. Dirbti Lietuvos žmonių gėriui – tai ne skaldyti, o vienyti. Juk svarbu išsaugoti ne tik Lietuvos žemių vientisumą, bet ir jos žmonių vienybę. Kaip himne giedame – „Vienybė težydi“. Vienybę, kaip ir meilę, lyg augalą reikia pasodinti, puoselėti, auginti, – tik tada ji pražysta. Lietuvos žemės sodas Jums patikėtas Dievo ir Lietuvos rinkėjų – kad rūpintumėtės jo gerove ir darbuotumėtės, kad vienybė ir gėris čia augtų, žydėtų ir duotų vaisių,“ – sakė G. Grušas.
Prisiekę 2020–2024 m. kadencijos Seimo nariai toliau (nuo 16.40 val.) darbą tęsė Seimo posėdžių salėje (II rūmuose). Buvo renkamas Seimo Pirmininkas, Seimo Pirmininko pavaduotojai, numatoma patvirtinti Seimo valdybos ir Seniūnų sueigos sudėtis.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Plungės apylinkės teismas netenkino neblaivaus vairavusio bei teises laikinai praradusio dvasininko prašymo grąžinti teisę vairuoti anksčiau laiko.


azaris Gutmanas (1875–1957), Kauno universiteto Nervų ir psichikos ligų katedros profesorius, nuo 1945 m. – katedros vedėjas, yra vienas iš žymių žydų akademinės inteligentijos atstovų, kuris šį pasaulį išvydo 1875 m. rugsėjo 11 d. Palangoje. 


Kodėl PALANGOS JAUNIMUI reikia jaunimo atstovų savivaldybėje?


Antradienį, lapkričio 23 d., Palangoje paminėtos lietuvių tautos patriarcho, vieno iš iškiliausių lietuvių visuomenės veikėjo, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro, pirmojo laikraščio „Aušra“ redaktoriaus, mokslininko bei gydytojo Jono Basanavičiaus 170-osios gimimo metinės. Ta proga miesto meras Šarūnas Vaitkus ir mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas visų palangiškių...


Dr. Jonas Basanavičius (1851–1927) – geriausiai žinomas XIX–XX a. Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjas, gydytojas. Jo dėka buvo padėti pamatai ne tik Lietuvos tautiniam judėjimui, bet ir Lietuvos valstybei. Daktaras buvo pirmasis lietuviško laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas 1905 m. Didžiojo Vilniaus seimo iniciatorių, kartu su kitais 19 tautos veikėjų suformavo ir pasirašė Lietuvos...


Šiandien, lapkričio 13 d., pirmajame XIII Seimo posėdyje prisiekė 135 Seimo nariai. 2020–2024 metų kadencijos Seimo narių priesaikas priėmęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas pabrėžė, kad Seimo nario priesaika nėra vien formalumas ar simbolinis aktas, ji nėra vien iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas ir priesaikos akto pasirašymas....


Tarybos opozicijos nariai kviečia į susitikimą

"Palangos tilto" informacija, 2019 11 22 | Rubrika: Miestas

Palangos m. savivaldybės tarybos nariai Svetlana Grigorian, Renata Surblytė ir Eugenijus Simutis š.m. lapkričio 28 d., ketvirtadienį, nuo 17:00 val., Palangos viešosios bibliotekos salėje (3 aukšte), organizuoja gyventojų priėmimą. Jo metu Tarybos nariai išklausys gyventojų problemas ir keliamus lūkesčius savivaldai. Maloniai kviečiame dalyvauti.


Palangos miesto savivaldybė kviečia aktyvius, jaunus ir veiklius žmones įsilieti į Savivaldybės jaunimo reikalų tarybos (SJRT) gretas. Jaunimo atstovų rinkimai į jaunimo reikalų tarybą vyks spalio 24 dieną 17 val. 30 min. Jei esate 14-29 metų, domitės jaunimo politika, jums svarbu, kaip jaunas žmogus jaučiasi Palangoje, turite idėjų, pasiūlymų ir norite jas įgyvendinti, kandidatuokite į...


Spalio 26 d. Šventosios pagrindinės mokyklos pirmos ir ketvirtos klasės mokiniai lankėsi Palangos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, kur vyko prevencinė akcija „Moksleivi, būk saugus!”. Pagrindinis šios išvykos tikslas – supažindinti mokinius su ugniagesių profesijos specifika ir darbo sąlygomis.


Liepos 5-6 dienomis Palangoje posėdžiavo Europos Sąjungos Regionų komiteto (ES RK) Švietimo, jaunimo, kultūros ir mokslinių tyrimų komisija (EDUC), kurią sudaro apie 100 regionų ir vietos valdžios atstovų iš visos ES. Toks išvažiuojamasis posėdis Lietuvoje vyksta pirmą kartą.   Į Palangą atvyko neatsitiktinai Į ES RK posėdį atvyko 130 garbingų svečių...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius