Prisimintos tragiškos Palangos žydų: moterų, vaikų ir pagyvenusiųjų įvykdytos žudynės Kunigiškių miške

Palangos tiltas, 2024-10-11
Peržiūrėta
984
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Iš kairės Palangos m. sav. Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas, Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas ir jo sesuo Aurelija Šidlauskienė
Iš kairės Palangos m. sav. Kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas, Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas ir jo sesuo Aurelija Šidlauskienė

Šiandien, spalio 11 d. pagerbtas tragiškas Palangos žydų: moterų, vaikų ir pagyvenusiųjų prieš 83-erius metus įvykdytų žudynių Kunigiškių miške atminimas. Žudynių ir kapo vietoje Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas kartu su savo seserimi Aurelija Šidlauskiene, Palangos miesto savivaldybės kultūros skyriaus vedėju Robertu Trautmanu uždegė atminimo žvakeles ir padėjo akmenėlius.

1941 m. birželio 26 d. moterys, vaikai ir pagyvenusieji buvo kalinami vienoje iš Palangos sinagogų. Po kelių dienų jie perkelti į buvusį Valteriškės (dab. Vilimiškės) kaimą, kuriame buvo įkurtas laikinasis getas.

Tų pačių metų spalio 11 d. laikinasis getas pradedamas likviduoti. Žydėms su vaikais ir pagyvenusiesiems pranešta, kad bus vežami į kitą getą, esantį šalia Darbėnų. Liepta atiduoti brangiausius su savimi turėtus daiktus: pinigus, brangenybes. Spalio iš 11 d. į 12 d. naktį iš Valteriškių grupėmis (po 30 žmonių) sunkvežimiais buvo išvežti į Kunigiškių mišką, kuriame nužudyti. Žudynes pagal Tilžės ir Memelio (Klaipėdos) SD ir Gestapo nurodymą organizavo bei įvykdė Kretingos apskrities, Palangos valsčiaus ir Palangos miesto policininkų dalis (įvairiose žudynių stadijose dalyvavo ne mažiau kaip 50 egzekutorių). Žudynės vyko naktį, degant sunkvežimių žibintams, ir užsibaigė paryčiais. Iš viso nužudyta apie 200 Palangos žydų bendruomenės moterų, vaikų ir pagyvenusiųjų.

1991 m. žydų žudynių vietoje pastatytas memorialinis paminklas, ant kurio jidiš, hebrajų ir lietuvių kalbomis užrašyta: „Šioje vietoje hitlerininkai ir jų vietiniai talkininkai 1941 m. žiauriai nužudė 200 žydų“.

Žudynių vieta ir kapas yra 1,1 km į rytus nuo Liepojos plento (A13 – magistralinis kelias). Vykstant žudynių vietos ir kapo link, yra pastatyti du lordo G. Džanerio marmuriniai, su šešiakampe Dovydo žvaigžde, stulpai (stelos), nurodantys žudynių vietos kryptį ir atstumą. 2015 m. birželio 18 d. žudynių vieta ir kapas įregistruoti LR kultūros vertybių registre (unikalus objekto kodas – 10992).

 

Parengė Mindaugas Surblys

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Šiandien, spalio 11 d. pagerbtas tragiškas Palangos žydų: moterų, vaikų ir pagyvenusiųjų prieš 83-erius metus įvykdytų žudynių Kunigiškių miške atminimas.


Rugsėjo 23-ąją Palangos žydų bendruomenė kartu su Palangos Vlado Jurgučio progimnazija mokiniais ir Palangos miesto savivaldybė kultūros skyriaus atstovais paminėjo Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną. 


Rugsėjo 1 d. 14 val. Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus kartu su Palangos žydų bendruomene kviečia į žydų kultūros sekmadienį.


Kasmet sausio 27-ąją pasaulis mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Ta proga sausio 26 d. 11 val. Palangos žydų bendruomenė atidengia atminimo lentą, liudijančią Palangos žydų bendruomenės istoriją.


Minint žydų žudynių Palangoje dieną, antradienį, birželio 27 d., prie Birutės parke esančio paminklo bei senosiose žydų kapinėse nužudytiesiems atminti uždegtos atminimo žvakutės bei padėti akmenėliai.


Gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje nuolat gyveno 1 302,7 tūkst. 15 metų ir vyresnių moterų, iš jų 76,5 proc. (arba 996,6 tūkst.) buvo gimdžiusios. Jos pagimdė 1 mln. 962 tūkst. vaikų. Palyginti su 2011 m. surašymo rezultatais, šio amžiaus moterų sumažėjo 8,3 proc. (117,4 tūkst.), pagimdžiusių moterų – 6,6 proc. (70,7 tūkst.), o pagimdytų vaikų – 11,3 proc....


Nykstančiais senųjų Palangos žydų pėdsakais

"Palangos tilto" informacija, 2019 01 27 | Rubrika: O man ne dzin

Palangoje daug žydų bendruomenės paveldo pėdsakų. Vieni veda rodomaisiais kelio ženklais į atmintinas, dažnai tragiškas, vietas, kiti – be jokio ženklo, tačiau nebyliai kalbantys tiems, kurie žino, – prarasta istorija. Pastaraisiais metais išleisti du vertingi leidiniai, skirti pažinti neatsiejamą Lietuvos istorijos dalį – Palangos žydų bendruomenės gyvenimą.


Lietuvoje nerasime miesto ar miestelio be žydų kultūros ženklų. Palangoje žydai gyveno nuo XV a. antrosios pusės. 1487 m. Palangoje jau veikė žydų laidojimo brolija Chevra Kadiša, todėl šis faktas leidžia teigti, kad miestelyje jau buvo žydų bendruomenė. XVII a. žydai sudarė nemažą Palangos gyventojų dalį, jie savo darbais stengėsi nedidelę gyvenvietę paversti klestinčiu miestu.


Vakar Palangoje lankėsi Izraelio valstybės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvai Amir Maimon. Vizito metu buvo aptarti žydų paveldo saugojimo kurorte klausimai bei keltos idėjos, kaip į žydų istorijos išsaugojimą ir skatinimą domėtis istorija įtraukti Palangos vaikus ir jaunimą.


83-ejų metų palangiškė Magdalena Ignotienė – guvi ir aristokratiškų, tarsi Anglijos karalienės, manierų moteris. Tačiau Palangos apylinkės prokurorei Nijolei Požarskienei ji – įkyruolė, kuri trukdo prokurorų darbą ir ramybę. „Prokuratūrai būtų geriausia, kad aš išleisčiau paskutinį kvapą – tuomet, nesant nukentėjusiems mano brolio kunigo žūties byloje, ji savaime būtų baigta“, - sako...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius