Nomeda Kazlaus apie savo balsą, Palangą ir muzikos gydomąją galią

Vaidilė GEDMINAITĖ, 2015-08-13
Peržiūrėta
2565
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Nomeda Kazlaus- unikalaus balso savininkė
Nomeda Kazlaus- unikalaus balso savininkė
Jei išgirstumėte kalbant Nomedą Kazlaus, kad ji yra solistė, suprastumėte net tada, jeigu prieš tai apie ją nieko nebūtumėte girdėję: tarptautinių konkursų laureatė, operos primadona, muzikos pedagogė žodžius ne įprastai ištaria, bet išdainuoja. Ne, klausydami jos kalbos operos arijų neišgirsite, bet vis dėl to ausį glosto ypatingas kalbos melodingumas. Palangoje viešinti N. Kazlaus teigė, jog balsas yra savotiška jos vizitinė kortelė. „Mano balsas visada atskleidžia, kas esu. Vieną kartą Vilniuje užėjau į vaistinę. Buvau apsimuturiavusi. Paprašiau vitaminų, arbatėlės, tai vaistininkė mane atpažino iš balso. Kai dar mokiausi M. K. Čiurlionio meno mokykloje, juokdavausi kaip operos solistė“, – pasakojo nuostabaus soprano savininkė.   Universali kalba   Nepakartojamo soprano savininkė tardama žodžius juos išdainuoja, lyg jie būtų užrašyti natomis – klausantis jos kalbėjimo netyčia mintyse kilo klausimas, kokia muzikine tonacija ji kalba. Nors tokį kalbėjimą tikriausiai reikėtų sieti su nemaža scenine patirtimi ir puikiai įvaldyta dainavimo technika, operos primadona tvirtino, jog balsines galimybes galima įtarti turint jau nedidelį vaiką. „Kol nebuvau pagimdžiusi, pati neturėjau vaiko, apie tai nesusimąstydavau, tačiau dabar, kai jau pati esu mama, galiu patvirtinti, kad jau maži vaikai turi balsines galimybes, muzikinę klausą“, – sakė dainininkė. N. Kazlaus pasakojo turinti daug draugų ir pažįstamų visame pasaulyje, iš kurių sulaukianti prašymų pažiūrėti, ar jų atžalos turi muzikinį talentą. „Jei vaikas muzikalus, visada stengiuosi nukreipti į muzikinį kelią, tačiau siūlau visiems vaikams lankyti muzikos mokyklas. Japonų mokslininkai atliko tyrimus ir įrodė, jog muzikuojant kitaip vystosi vaiko smegenys, atsiskleidžia netgi gabumai matematikai, kitiems tiksliesiems mokslams. Net jei vaikas neturi klausos, vis tiek galima lavinti“, – tikino solistė. Pašnekovė teigė, jog mums reikėtų imti pavyzdį iš tokių šalių kaip Vokietija ar Austrija, kur vaikai prie muzikos pratinami nuo mažens. „Prie klasikinės muzikos vaikai ten pratinami dėl bendro išsilavinimo. Dėl to ten koncertų salės pilnos – kadangi vaikai nuo mažens gyvena su klasikine muzika“, – sakė N. Kazlaus. Ji akcentavo, jog mokslo yra įrodyta, kad nėščiosioms ypač naudinga klausytis klasikinės muzikos, o sergantiems depresija ši meno rūšis gali pasitarnauti ir kaip terapijos forma. „Muzika apskritai turi gydomąją galią. Tai – vienintelė kalba, kurią supranta visi. Jau pirmykščiai žmonės dainavo, muzikavo. Taip pat ir bažnyčiose giedama. Manau, kad klasikinė muzika, jei žmogus prie jos įpratęs, yra didžiausias stebuklingas vaistas žmogaus dvasiai, tobulėjimui“, – kalbėjo solistė.   Vadovauja tarptautiniam edukaciniam projektui   Rugpjūčio 5-9 dienomis Palangos Vlado Jurgučio pagrindinėje mokykloje pirmą kartą Lietuvoje vyko N. Kazlaus vadovaujami vokalo ir aktorinio meistriškumo kursai-seminaras „Palangos vasaros akademija 2015“, kurių metu dalyviai galėjo tobulinti savo vokalinį bei aktorinį meistriškumą, rengė bendrą meninį projektą, o viską vainikavo baigiamasis dalyvių koncertas Palangos gintaro muziejuje. Padedami patyrusių lektorių, projekto metu savo sugebėjimus tobulino ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Vokietijos atvykę solistai bei vokalo pedagogai. Projekto idėjos autorė bei meno vadovė, tarptautinių konkursų laureatė, vokalo meistrė ir pedagogė N. Kazlaus yra įgijusi didžiulę profesinę patirtį pasaulinių teatrų scenose ir koncertų salėse bei vokalo meistriškumo kursuose pas garsiausius Europos vokalo pedagogus ir praktikus Monserrat Caballe, Francisco Araiza ir kt. „Iš kiekvieno gero pedagogo galima ką nors gauti. Palanga yra labai naudinga dainininkams vieta, kadangi pajūrio ore labai daug jodo, kuris naudingas dainininkams. Taigi nutarėme suderinti naudą ir malonumą, – šypsojosi N. Kazlaus. – Į programą įtraukėme ir vokalinio, ir aktorinio meistriškumo tobulinimą, nes savo dainavimu dainininkas turi sugebėti perduoti informaciją klausytojui. Pati esu aktoriaus, režisieriaus bei pedagogo Rimanto Vaitkevičiaus mokinė. Jo aktorinio meistriškumo pamokos yra neįkainojama patirtis, neįkainojamas lobynas. Labai vertinu savo komandą: maestro Rimantą Vaitkevičių ir pianistą Liną Dužinską“. Netrukus salė prisipildė muzikos garsų: trumpai prisistatę, po vieną kūrinį atliko seminaro dalyviai Aistė Benkauskaitė, Anika Vaitiekūnaitė, Tomas Vaitkus, Gabrielė Kuzminskaitė ir Paulius Krasauskas.   Moko dvasingumo   Be tokių svarbių dalykų, kaip klasikinio dainavimo tobulinimo technika ar dainuojančio aktoriaus (pedagogo) kūrybinio starto praktikos, kurios, regis, neatsiejamos nuo scenos, į vasaros akademijos programą įtrauktos visiškai netikėtos temos, iš pirmo žvilgsnio su buvimu scenoje neturinčios nieko bendra. Tai – dvasingumo atverties praktikos, dvasingas vokalas, širdies kultūra ir panašios temos. Pasidomėjus, kodėl tokie dalykai dėstomi akademijoje ir kas tai yra, pašnekovė skubėjo raminti, jog tai tikrai ne kokios religinės praktikos, o kiekvienam dainininkui būtini dalykai. „Kursų metu atskleidžiamas atlikėjas. Dvasingas žmogus XX amžiuje yra pakankamai reta sąvoka. Kad atlikėjas būtų dvasingas, jis privalo turėti teisingas vertybes ir teisingos technikos būdu jas perteikti žiūrovui. Visi atlikėjai, kurie perduoda teisingą informaciją, yra įvaldę technikas, kuriomis gali išspinduliuoti dvasingumą“, – pasakojo N. Kazlaus. Į klausimą, ar nedvasingas žmogus negali tapti dainininku, pašnekovė atsakė: „Iš prigimties visi žmonės yra dvasingi, tik kartais būna, kad vėliau tam tikri veiksniai tai sugadina. XX amžiuje ypač norisi žmones kviesti būti dvasingais. Pasak kai kurių psichologų, daug ligų kyla dėl to, kad prarandamas dvasingumas. Menininkui tai negresia, nes kurdamas esi nuolatiniame dvasiniame kelyje. Menininkai susipažįsta su joga, su įvairiomis savęs tobulinimo technikomis“, – sakė operos primadona.    Vainikavo baigiamasis   Tai, ką išmoko „Palangos vasaros akademijos“ metu, dalyviai turėjo galimybę parodyti per Palangos gintaro muziejuje vykusį baigiamąjį koncertą. Sausakimšoje salėje įgytas žinias bei profesinę patirtį demonstravo profesionalūs dainininkai iš Vokietijos – Karolina Petuchovaitė (Kelnas) ir Tomas Vaitkus (Leipcigas). Lietuvai atstovavo jaunieji solistai iš Vilniaus, Kauno ir Palangos: J. Tomkutė, P. Prasauskas, N. Visockis, A. Benkauskaitė, V. Adinavičiūtė, M. Kontrimaitė. Žavėjo Lietuvos estrados žvaigždės Jūratės Miliauskaitės, projekte dalyvavusios kaip vokalo pedagogė-klausytoja, ir verslininkės Astos Bagdonavičienės skaitomos eilės. Vakaro pabaigoje visų žiūrovų širdis pakerėjo palangiškis akordeonininkas Algirdas Benetis, įsiliedamas į programą specialiai vakarui išmokęs ir puikiai atlikęs net „Figaro kavatiną“.   Įkvėpė Palangos publika   Netikėtai prasidėję vasaros karščiai nėra geriausias operinio dainavimo solistų pagalbininkas. „Kai tokie karščiai, sunku – balso stygos išbrinksta. Dar tokie karščiai kaip čia, Palangoje, tai nieko, bet kokioje Ispanijoje labai jaučiasi. Pamenu, kaip koncertavau su Monserrat Caballe. Aš išsitrinkau galvą, ir nedžiūsta plaukai nuo tos drėgmės. Paskui išdžiūvo ir netrukus vėl šlapi“, – pasakojo N. Kazlaus. Didelę sceninę patirtį turinti operos solistė sakė, jog mintis organizuoti vasaros akademiją kilusi pastebėjus jaunų vokalistų bei moksleivių poreikį ir atostogų metu patyrusių lektorių pagalba tobulinti savo sugebėjimus. „Su Palanga bendraujame jau ne pirmi metai. Pernai koncertavome Kurhauze, kur mus labai įkvėpė publika, miestas, kuris priėmė labai gražiai. Ir kilo mintis, kodėl šiame mieste nepadarius vasaros akademijos, kuri taptų kasmetiniu tarptautiniu projektu. Pas mus atvyksta dalyviai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių“, – sakė projekto meno vadovė N. Kazlaus.   Myli Palangą   Operos primadona prisipažino tam tikrus sentimentus Palangai jaučianti nuo vaikystės. „Aš labai myliu Palangą. Mano vaikystė praėjo Klaipėdoje, nes mano močiutė ten ilgą laiką gyveno. Todėl mano vasaros atostogos susijusios su kurortu. Atvykdavome į Klaipėdą, Palangą. Pajūris, jodo kupinas oras tapo poreikiu“, – kalbėjo pašnekovė.   Solistę džiugina Palangoje vykstantys pokyčiai. „Palanga vis labiau įgauna tarptautinį veidą ir yra labai patraukli, – susižavėjimo kurortu neslėpė N. Kazlaus ir pridūrė, jog be to, kad kurortas kasdien vis gražėja, jam patrauklumo pridedanti ir pati gamta. – Ypač jodas, kuris labai reikalingas solistams ir ne tik jiems – visiems žmonėms. Palangiškiai kasdien kvėpuoja jodo prisodrintu oru ir apie tai net nesusimąsto – jiems tai yra savaime suprantamas dalykas, tačiau mums, atvykusiems, tai yra Dievo dovana“. Pasmalsavus, kuo jodas toks naudingas dainininkams, operos primadona sakė: „Lietuvoje apskritai trūksta jodo. Kadangi balsas yra vienintelis gyvas instrumentas, esantis tavo kūne, labai svarbu kūną papildyti visais naudingais Mendelejevo lentelės elementais“. Pasmalsavus, kuriose kurorto vietose garsenybė mėgsta ilsėtis, N. Kazlaus neslėpė susižavėjimo pagrindine Palangos puošmena. „Palangoje ypatingai mėgstu vaikščioti pajūriu. Mirkant kojas vandenyje, galima daugybę kilometrų nueiti. Jūra – vienas iš pagrindinių elementų atostogų metu, iš jos pasisemiu energijos, galybės. Tada jaučiu teigiamos energijos antplūdį. Labai džiaugiuosi, kad Palangoje turiu draugų. Ir kurorto meras mus palaiko, jis yra mūsų renginių nuolatinis globėjas. Dėl to mes čia ir grįžtame“, – kalbėjo pašnekovė.   Leidžia džiaugtis vaikyste   Penkerių metų dukrelę auginanti, daug koncertuojanti bei įvairiuose renginiuose dalyvaujanti dainininkė teigė, jog dukra su ja keliauja ne visada. „Kai vykstu į Palangą, kartu vežuosi ir dukrą. Ją tuo metu prižiūri seneliai, mažoji mėgaujasi jūros klimatu. Man keliaujant į užsienį, vaikas lieka namuose. Galbūt esu tokių senų pažiūrų, bet man atrodo, kad tokiam vaikui svarbu turėti savo kambarį, savo lovą“, – kalbėjo garsi mama. Pasmalsavus, ar operos primadona sieks ir dukrą nukreipti savo pėdomis, N. Kazlaus tikino, jog muzikalią dukterį ketina pradėti lavinti vėliau – kol kas leidžia mergaitei pasidžiaugti vaikystės privalumais. „Ji neišvengiamai gaus bendrą muzikinį išsilavinimą. Jau įsčiose būdama girdėjo mane dainuojant. Dukra puikiai jaučiasi su muzika – jai svarbi muzika plačiąja prasme. Manyčiau, kad jos muzikiniai sugebėjimai yra ryškūs, ir reikės juos po truputį pradėti lavinti. Bet kol kas vis dar noriu leisti jai pabūti vaiku – galbūt dėl to, kad pati mokiausi M. K. Čiurlionio meno mokykloje, kur buvo didžiulis krūvis. Todėl kol kas man vaiką norisi lavinti žaidimo forma“, – sakė pašnekovė.   Derina meilę ir discipliną   N. Kazlaus laiko save griežta mama. Operos solistė nepritaria tokiam auklėjimo stiliui, kai vaikui viskas leidžiama, kai jau nebelieka ribų ir meilė tiesiog sutapatinama su mažojo lepinimu. „Manau, esu griežta mama – vertinu tvarką, discipliną. Jei begalinė meilė jungiasi su tvarka, vaikas išmoksta elgesio taisyklių. Kaip nori, laisvai, vaikiškai mažasis gali elgtis žaidimų aikštelėje. Manau, labai gerai, kad vaikas moka tinkamai elgtis suaugusiųjų pasaulyje“, – įsitikinusi pašnekovė. Garsios solistės atžala auga vaikiškų dainelių apsuptyje. Motina tikino, jog vaikas turi klausytis jo amžiui tinkamos muzikos. „Namuose turime labai daug diskų su įvairiomis lietuviškomis, vokiškomis dainelėmis. Dukra pati pasirenka, kurio nori klausytis. Apskritai stengiuosi diegti savarankiškumą, savo nuomonės turėjimą, kad mažoji žinotų, ko nori. Manau, vaikas turi augti su vaikiškomis dainelėmis ir nesudėtingais klasikos kūriniais, – kalbėjo dainininkė, tačiau tikino, jog, jei mažoji panorėtų klausytis roko, tokiam dukters pasirinkimui neprieštarautų. – Tikrai nedrausčiau. XX amžiuje žmonės turi būti labai lankstūs, nes siaura specializacija yra praėjusio amžiaus dalykas. Dabar atsiranda naujos technologijos, persipina įvairūs žanrai. Menų sintezė žmogų praturtina“.   Atpažįsta iš balso   Kalbėdama apie savo kalbėjimo manierą, N. Kazlaus teigė, jog žmonės ją atpažįsta net dorai nematydami – iš balso. „Mano balsas visada atskleidžia, kas esu. Vieną kartą Vilniuje užėjau į vaistinę. Buvau apsimuturiavusi. Paprašiau vitaminų, arbatėlės, tai vaistininkė mane atpažino iš balso. Kai dar mokiausi M. K. Čiurlionio meno mokykloje, visi aplinkiniai sakydavo, kad juokiuosi kaip operos solistė“, – pasakojo nuostabaus soprano savininkė. Puikus balsas – tikriausiai ne vien Dievo dovana, galima sakyti, jog tai – ir prigimties, ir nuolatinio puoselėjimo, lavinimo rezultatas. Ypatingo soprano savininkė tikino, jog ši Dievo dovana reikalauja priežiūros. „Manau, balsą reikia prižiūrėti per daug nepersistengiant. Aukštus balsus – tenorus, sopranus – prižiūrėti yra kiek sunkiau nei žemesnius, todėl, kad žemesniems tembrams ne taip trukdo pašaliniai veiksniai. Aukštesniam balsui visada reikia pasitaupyti prieš kokį įrašą, svarbų pasirodymą“, – pasakojo solistė. Gana dažnai mažos mergaitės vedamos mokytis vokalo subtilybių pas pedagogus, kur jos mokosi dainavimo technikos, lavina savo balsą. Žinoma solistė teigė, jog būgštauti, kad per anksti pradėjusios mažosios nepertemptų balso stygų, taip pakenkdamos šiam subtiliausiam muzikos instrumentui, nereikėtų, jei su jomis dirba savo darbą išmanantys pedagogai. „Manau, kad kryptingas vaikų teisingo dainavimo mokymas galimas bet kuriame amžiuje, priklausomai nuo pedagogo patirties. Žinoma, reikia atsižvelgti į amžių – vaikai negali dainuoti per daug sudėtingo repertuaro, bet, jei lavinama atsižvelgiant į balso tembrą, tai daryti galima bet kokiame amžiuje“, – sakė pašnekovė.   Didžiausia prasmė   Pasmalsavus, kuo būtų norėjusi tapti, jei nebūtų savo gyvenimo susiejusi su muzika, N. Kazlaus prisiminė, jog vaikystėje jai puikiai sekėsi visos mokykloje dėstomos disciplinos. „Kai mokiausi meno mokykloje, muzikinių ir bendrojo lavinimo dalykų mokytojai sakė, jog galėčiau rinktis jų kryptį – viskas gerai sekėsi. Taigi tėvams tikrai buvo sudėtinga, norint nuspręsti, kur nukreipti vaiką. Bet juk reikia atsižvelgti ir į paties vaiko norus. Nors būti menininku dabar nėra labai populiaru, bet aš matau tame didžiulę prasmę, ir tai teikia man džiaugsmą“, – atviravo pašnekovė.   Nuotr: Jei išgirstumėte kalbant Nomedą Kazlaus, kad ji yra solistė, suprastumėte net tada, jeigu prieš tai apie ją nieko nebūtumėte girdėję.

„Palangos vasaros akademijos“ koncertas Gintaro muziejuje.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Prasiplėtusiam „Gradiali“ pernai prireikė per 10 tūkst. kubų vandens daugiau ir per 2019 metus sunaudojęs apie 24,7 tūkst. kubų šis sveikatos centras tapo vandens pirkimo lyderis, kuris gerokai atitrūko 21 tūkst. kubų vandens ribos nepasiekusios "Palangos gintaro" sanatorijos bei "Palangos" viešbučių komplekso.


Į "Sidabrinę gervę" šiemet pretenduoja ir filmas "Išgyventi vasarą", kurio siužetas vyksta ir Palangoje.


Jono Pirožniko, Palangos paplūdimio gelbėtojų vado, telefonas ir racija mūsų 15 minučių pokalbio metu vis pypsėdavo, skambėdavo. "Taip dirbu visą vasarą," - šyptelėjo J. Pirožnikas. "Jūs - Palangos, Lietuvos vasaros sostinės, premjeras," - jam atsakiau. Pagyręs visus savo gelbėtojus, Jonas "Palangos tiltui" prisipažino: "Vis tik labiausiai pasitikiu...


Palangos galerijoje "Ramybė" atidarytos dvi parodos: Šiuolaikinės autorinės juvelyrikos paroda "Simbiozė" ir tapybos paroda "Multivitaminai".


Nuo 2020 m. birželio 3 d. Palangos kurorto muziejuje pradedama eksponuoti grafikės, kūrybinės grupės "Mostas" narės, Palangos miesto Garbės pilietės Gražinos Oškinytės-Eimanavičienės paroda "Kalbuosi su žeme".


Jau šį penktadienį miestas taps dar gyvesnis - bus įjungtas muzikinis fontanas, fontanas miesto aikštėje prie parduotuvės "Maxima" ir fontanas Kastyčio ir Jūratės skvere. "Gegužės vidurys sutampa su kurorto sezono atidarymo švente. Nors jos šiemet dėl koronaviruso nebus, tačiau veikiantys fontanai yra miesto aktyviojo sezono ženklas ir...


Ketvirtadienį, balandžio 9 d., nuotoliniu būdu įvykusiame miesto savivaldybės Tarybos posėdyje Tarybos valdančiųjų konservatorių balsais Rima Narkienė, nebuvo patvirtinta Palangos lopšelio-darželio "Gintarėlis" direktore, nors anksčiau visi Tarybos komitetai balsavo už jos kandidatūrą. R. Narkienė "Palangos tiltui" sakė, kad toks Palangos Tarybos balsavimas dėl...


Laiškanešiai karantino metu turi labiau suktis: siuntų padaugėjo, be to, laiškanešiai į namus atneša ne tik mėgstamą leidinį, tačiau ir socialines išmokas, kai kam - ir pensijas. "Palangos tiltas" kalbėjosi su "Lietuvos pašto" Palangos skyriaus vadove Modesta Mėliūniene.


A futbolo lygoje rungtyniaujanti Palangos "Palanga" šeštadienį, spalio 26 d., Klaipėdoje 1-0 įveikė vietos "Atlantą."


Žygimantas Šeštokas, "Palangos kuršiai" direktorius: "Komanda pradeda NKL sezoną gerai nusiteikusi" (visą interviu skaitykite laikraštyje "Palangos tiltas" kitą penktadienį).


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius