Rekonstruoti valymo įrenginiai – pagalba jūrai ir miškams

Aistas Mendeika, 2009-06-02
Peržiūrėta
2865
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Vargu ar kas šiandien galėtų apkaltinti palangiškius labai teršiant Baltijos jūrą – neseniai pradėjo veikti šiuolaikiški, Europos Sąjungos aplinkosauginius reikalavimus atitinkantys rekonstruoti Palangos miesto buitinių nuotėkų biologinio valymo įrenginiai.

 

Iki šiol veikę nuotėkų valymo įrenginiai pastatyti prieš 16 metų. Projektuoti dar tarybiniais metais, statyti naudojant tuometines technologijas bei medžiagas, šiandien jie jau nebepajėgė susitvarkyti su padidėjusiu nuotėkų kiekiu, juo labiau, nebeatitiko šiandieninių aplinkosaugos reikalavimų. Mechaniniai valymo įrenginiai nuotėkas nuo teršalų išvalydavo tik apie 50 proc. Tad sunku būtų pasakyti, kad į Baltiją patekdavo itin švarus vandenėlis...

Pasak UAB „Palangos vandenys“ direktoriaus Prano Madzajaus, rekonstruotų, šiuolaikiškų įrenginių kurortui labai reikėjo. Palanga yra specifinis miestas, išsiskiriantis iš kitų savo sezoniškumu. Vasarą bei žiemą labai skiriasi nuotėkų kiekiai bei jų užterštumas. Žiemą per parą valoma nuo 6700 iki 13000 kub. metrų, o vasarą – nuo 9000 iki 14000 kub. metrų nuotėkų. Be to, valymo įrengimai yra 18 kilometrų nuo miesto centro, todėl nuotėkos, kol pasiekdavo valytuvus, vamzdynuose išbūdavo apie 1,5 paros. Tai labai apsunkindavo biologinį valymą.

Dabar visiškai rekonstruota mechaninio nuotėkų valymo įrenginių elektrinė dalis, grotų pastatas su technologine įranga, smėliagaudės, pakeista uždaromoji armatūra – nerūdijančio plieno skląsčiai, sumontuota dumblo sausinimo įranga, sraigtinis presas, pagamintas Vokietijos įmonėje „Huber“, taip pat rekonstruoti pirminis ir antrinis sodintuvai.

Taip pat aerotanke sumontuoti kontrolės prietaisai, matuojantys fosfatų ir nitratų koncentracijas. Įrengta aliuminio sulfato ir cheminės medžiagos „Brenntaplus“ dozavimo įranga azoto ir fosforo junginiams šalinti.

Dabar, valant nuotėkas biologiškai, sulaikoma apie 95 proc. teršalų.

Rekonstruoti Palangos miesto nuotėkų valymo įrenginiai ne tik pagerins į Baltiją patenkantį vandenį, bet ir padės miškininkams, atsodinantiems miškus. Sukauptas sausintas dumblas bus panaudojamas jaunuolynams tręšti. Anot P.Madzajaus, jau suderinta su Kretingos miškų urėdija, ruošiamas projektas. Ketinama dumblą vežti į Darbėnų miškus ir juo tręšti sodinukus

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Kas negirdėjo, kad antstoliai areštuoja asmenines sąskaitas dėl 10 eurų skolos, o Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nesicackindama nuskaito asmenines lėšas dėl įsiskolinimų be didelių paaiškinimų, tačiau iki kaklo į skolas valstybei įklimpęs Palangos naujakurys, mažosios bendrijos „Sporto Kopa“ direktorius Matas Gailevičius, kurio įsiskolinimas VMI liepą buvo pasiekęs 107 tūkstančius eurų...


Nors debesys virš Palangos miesto ligoninės senai jau kaupėsi, bet žinia, kad, Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL), su kuria Palangos miesto savivaldybė turi sutartį dėl paslaugų teikimo, nuo rugsėjo 10 dienos Palangos ligoninėje  naikina terapijos, intensyvios terapijos ir net skubios pagalbos skyrių, paliekant joje tik slaugos skyrių, kurorto valdžiai bei miestelėnams trenkė kaip...


Palanga yra vienas iš švariausių ir labiausiai tvarkomų miestų Lietuvoje – tuo visi kartu galime pasidžiaugti ir padėkoti vieni kitiems bei mūsų komunalinio ūkio darbštiems žmonėms. 


Rusijos piliečiai, kad ir ne itin gausiai, bet noriai įsigyja nekilnojamojo turto (NT) Lietuvoje, ypač viename ypatingame gamtos kampelyje, kur kainos – bene didžiausios Lietuvoje, o pasirinkimas išties nedidelis, ir toli gražu ne kiekvienam įmanomas.


Moterys ir grožio priemonė, ta – neatsiejamas duetas. Ir tikrai, ši tema yra viena iš tų, kuria dailiosios lyties atstovės galėtų kalbėti valandų valandas. Kai kalbame šia tema, aktualu viskas – ne tik naujausios tendencijos ar naujausios priemonėms, bet ir nepamirštami ir reikalavimai gaminiams. Galima tik pasidžiaugti, kad vis daugėja merginų bei moterų, kurios grožio gaminiams kelia ypač...


Klaipėdoje trečiadienį, kovo 18 d. popiet pradėjo veikti mobilus patikros punktas. Jame išsitirti dėl koronaviruso gali ir palangiškiai, kurie dar nejaučia ligos simptomų. Šis punkta veikia specialiai tam pritaikytoje transporto priemonėje, kurios nuolatinė stovėjimo vieta (tol, kol šis punktas veiks) yra prie „Švyturio“ arenos.


Nors už lango – gan niūru, ir, regis, jokių didelių darbų savivaldybės įmonės nevykdo, tačiau miesto vandens įmonė – UAB „Palangos vandenys“ – pluša iš peties: Būtingėje vykdo valymo įrenginių rekonstrukciją. UAB „Palangos vandenys“ direktorius Virgilijus Beržanskis savo kompiuterio ekrane rodė vykstančių darbų nuotraukas. Vykdomų darbų...


Kavinė „Banga“: griauti negalima rekonstruoti

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2015 02 23 | Rubrika: Miestas

„Griauti negalima rekonstruoti“ – kur šioje frazėje bus padėtas kablelis, kokį sprendimą priims tie, nuo kurių priklausys 1976 metais architekto Gintauto Telksnio projektuoto vėlyvojo modernizmo stiliui priskiriamo kavinės-restorano „Banga“ pastato, esančio J. Basanavičiaus gatvės pradžioje, likimas? Dabartiniai jo šeimininkai siūlo:...


Vargu ar kas šiandien galėtų apkaltinti palangiškius labai teršiant Baltijos jūrą – neseniai pradėjo veikti šiuolaikiški, Europos Sąjungos aplinkosauginius reikalavimus atitinkantys rekonstruoti Palangos miesto buitinių nuotėkų biologinio valymo įrenginiai.


Nauji valymo įrenginiai

„Palangos tilto“ informacija, 2009 05 29 | Rubrika: Miestas

Būtingėje simboliškai atidaryti nauji Palangos nuotekų valymo įrenginiai. Pasak AB „Palangos vandenys“ direktoriaus Prano Madzajaus, apie 12 milijonų litų kainavę įrenginiai sėkmingai pakeis senuosius, kurie jau buvo beveik nebetinkami naudoti. Naujų valymo įrengimų statyba finansuota Europos Sąjungos bei mūsų šalies lėšomis.  


Renginių kalendorius