Robertas Šarknickas: „Palanga eina Kauno pavyzdžiu, kas nutiko, Vilniau?“

"Delfi", 2021-05-07
Peržiūrėta
2507
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Delfi.lt/Domanto Pipo nuotraukoje: Robertas Šarknickas
Delfi.lt/Domanto Pipo nuotraukoje: Robertas Šarknickas

Netolimoje praeityje buvo tokia istorija, kuomet vyko nemažas susipriešinimas dėl Vyčio skulptūros Lukiškių aikštėje. Buvo ginčas, kurio metu visuomenė susiskirstė į dvi puses: Vytis arba Kalvelė. Deja, ilgai puoselėtai idėjai – Vyčiui Lietuvos sostinėje Vilniuje – vietos neatsirado, buvo pasirinkta „Kalvelė“. Taip, vieni laimėjo, kiti, deja...
Vyresnioji karta su jaunimu ilgai diskutavo, ginčijosi taip, kad jausmas, stebint diskusijas, buvo lyg užvalgius aštraus meksikietiško padažo. Bet viskas, sprendimas priimtas, Vyčio Lukiškių aikštėje nebus, o Kalvelė palauks arba jos niekada nebus. Kol vienos valdančiosios partijos valdomas Vilnius dėliojo domino kaladėles, visais būdais stengdamasis išvengti konflikto visuomenėje, tašką galiausiai padėjo Kaunas. Laikinoji sostinė, atrodo, vadovavosi principu – jei jiems nereikia istorijos, mes ją prisiminsime, nes mums ji svarbi.
Kaip tarė, taip padarė. Iki dabar ne tik lietuviai, bet ir turistai įsiamžina fotografijose prie Vyčio skulptūros, kuri tapo populiaria lankytina vieta prie Kauno pilies. Na, įvyko, tai įvyko, bet istorija tuo nesibaigia. Kaip sakoma, Vilniaus savivaldybė pati nenujausdama sukūrė antrą paminklų praradimo filmo dalį. Prieš metus ar daugiau buvo paskelbtas konkursas buvusiam Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai įamžinti.
Konkursas įvyko, paaiškėjo laimėtojas, tačiau, daugumos netikėtumui, Vilniaus savivaldybei netiko skulptūros idėja.
Šarknickas papasakojo, kaip jautėsi po skiepo: artėjant vakarui prasidėjo, tai ko mažai tikėjausi (572) O čia tai bent. Kompetentinga komisija vertina darbus, geriausi autorių darbai laimi, bet biurokratai sako: „Ne ne ne, laimėjo ne tas.“ Ir dar prideda, kad Lietuvos skulptoriai neturi vizijos kurti skulptūrų dabartiniame laikmetyje. Sakyčiau, šiek tiek įžūloka taip kalbėti, žinant, kiek daug skulptorių yra vertinami ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.
Nepaisant to, tokiais pareiškimais yra įžeidžiami ne tik autoriai, bet ir kompetentinga komisija, kurią, švelniai tariant, savivaldybės biurokratai „nurašo“. Na, bet nuomonė yra nuomonė. Gerai, einu prie antros filmo dalies. Turim situaciją – A. Smetonos skulptūra Vilniaus biurokratams netinka, todėl visais būdais stengiasi kažką daryti, tempti gumą ar kažkaip improvizuoti, skelbti naują konkursą. Tiesa, šis klausimas buvo neseniai atsidūręs ir Seimo Kultūros komitete. Išgirdome daug savotiškų Vilniaus savivaldybės architekto vertinimų apie Lietuvos skulptorius.
Bet visgi, kol savivaldybė taip keistai sukinėjo viražus dėl Smetonos skulptūros, kol visaip bandė teisinti savo veiksmus, imdama pavyzdį iš Kauno atėjo Palanga, kurioje Smetonos skulptūros idėja jau skinasi kelią.
Aha, kol Vilnius trepsi vietoje, laikas pasiimti tai, ko jiems nereikia – istorijos ir teisėtai laimėtos skulptūros. Ir štai, Palanga jau skelbia: „Mes norime pagerbti A. Smetonos indėlį Palangai.“ Kaip žinia, A. Smetona prisidėjo, kad Palanga būtų grąžinta Lietuvai. Sveikinu Kauną ir Palangą dėl požiūrio į istoriją, su lėšų sutaupymu ir išmone. Na, o Vilniau, Tavęs tegaliu paklausti, kas nutiko?

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palanga pernai iš turistų surinko apie 1 mln. 200 tūkstančių eurų pagalvės mokesčio. Kaimynų pavyzdžiu dabar nori sekti ir Kretingos rajono politikai – jie planuoja įvesti mokestį turistams už poilsį viešbučiuose, nuomojamuose būstuose, turizmo sodybose. 


Stebint per sutelktinį finansavimą į nekilnojamąjį turtą investuojančius žmones, matyti, kad šiomis savaitėmis jie elgiasi kur kas ramiau, nei elgėsi prieš du metus, tik prasidėjus Covid-19 pandemijai. Geru pavyzdžiu tapo vieno projekto Palangoje finansavimas.


Netolimoje praeityje buvo tokia istorija, kuomet vyko nemažas susipriešinimas dėl Vyčio skulptūros Lukiškių aikštėje. Buvo ginčas, kurio metu visuomenė susiskirstė į dvi puses: Vytis arba Kalvelė. Deja, ilgai puoselėtai idėjai – Vyčiui Lietuvos sostinėje Vilniuje – vietos neatsirado, buvo pasirinkta „Kalvelė“. Taip, vieni laimėjo, kiti, deja...


Žmogus net ir su mažu kompiuteriniu raštingumu pasakys, kad atnaujinta Palangos miesto savivaldybės svetainė www.palanga.lt atrodo, švelniai tariant, neįspūdingai, net primityviai. Kaimyninių savivaldybių interneto svetainės yra žymiai labiau vizualiai patrauklesnės, jose lengviau ir mieliau naršyti. Palangos miesto savivaldybė tokią kuklią miesto interneto svetainę...


Pasikeitė Savivaldybės internetinės svetainės adresas. Naujasis yra toks - www.naujas.palanga.lt


 Palangoje gimusiam Aronui paskutinę rugpjūčio savaitę sukako 10 mėnesių, bet jau mėnuo, kai prie vaiko su veriančia širdgėla prisiglaudžia kiti – vaikelio mama Monika B. (redakcijai pavardė žinoma – L.J.) tiek pat laiko ilsisi žemės kauburėlyje Palangos kapinėse. Kas nutiko, kad pirmagimį ir gyvenimą mylėjusi jauna palangiškė tą lemtingą liepos 31-osios vakarą...


Palangiškė Vida Vaičiūnienė socialiniame tinkle „Facebook“, paskyroje „Mano Palanga“ pasiskundė dėl vandens Palangoje kokybės: „Kas darosi? Kelinta diena bėga rusvos spalvos šaltas vanduo.Ar su tokiu vandeniu gaminamas maistas ir vaikų įstaigose???“ 


Moderniais šių dienų laikais kartais jau yra nelengva rasti žmonių, o ką jau bekalbėti apie politikus, kurių pažiūros per gyvenimą nepasikeičia, bet Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Palangos skyriaus senbuvio ir miesto Tarybos nario Dainiaus Želvio konservatyvios pažiūros – ne tik tarp miesto Tarybos posėdžių salės sienų, bet jos driekiasi politiko...


Ar Palangai vertėtų pasekti Klaipėdos pavyzdžiu ir įvesti taip vadinamą sportininko krepšelio sistemą? Jį įvedus, į jo lėšas galėtų pretenduoti ir visų sporto šakų, patvirtintų miesto Tarybos, privatūs sporto klubai. Iki šiol jie, neretai labiau mėgstami jaunųjų sportininkų ir jų tėvelių, verčiasi sunkokai, kai tuo tarpu, anot kai kurių miesto sporto...


Stintos eina

Lidija UMBRASIENĖ, 2009 01 27 | Rubrika: Sveikata

Sausio mėnesį atšalus orams, žvejų valkšnose pasirodė sidabru žvilgančios stintos. Prasidėjo kasmetė šių žuvų kelionė iš jūros per Kuršmares į Nemuną ir jo intakus. Žvejų valtys, drabužiai, prekyvietės pakvipo šviežiais agurkais. Panašiai kvepia pajūrio smėlynuose augančios jūrasmiltės sutrinti sultingi lapeliai.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius