„Savivaldybės sprendimai dėl projektavimo – teigiami ar ne – turi būti kur kas greitesni“

Jeigu Palangoje statėte namą – ar ruošiatės tai daryti, – ir prireikė techninio projekto, sklypo detaliojo plano, o gal geodezinių, kitokio projektavimo ar topografijos darbų, galbūt jau teko praverti UAB „Vakarų regiono projektai“ įkūrėjo ir direktoriaus Rimvydo Grikšo duris.
Su juo kalbėjosi „Palangos tilto“ redaktorius.
– Projektavimo darbais užsiimate jau daugiau kaip dešimt metų.  Dar 2002-aisiais įkūrėte individualią įmonę – R.Grikšo projektavimo firmą, kuri užsiima gyvenamųjų namų projektavimo ir detaliųjų planų rengimo veikla. Ji 2009-aisiais „išaugo“ į UAB „Vakarų regiono projektai“. Kaip per dešimtį metų pasikeitė projektuotojo darbas Palangoje?
– Kalbant apie mūsų įstatyminę bazę, ji tapo konkretesnė ir griežtesnė per tuos metus, ypač kalbant apie aplinkosaugines ir paveldosaugines dalis. Bet tai – į naudą Palangai.
Nesutinku su tais, kurie sako, kad, va, Bulgarijoje ar Ispanijoje užstatytos visos erdvės – ir prie paplūdimio, ir žaliosios. Sutinku daugybę kurorto svečių, ypač iš Rusijos, kuriems mūsų statybų nepaliesti kampeliai ir erdvės kelia pasigėrėjimą, o Palangą jie dėl to vadina unikalia.
Bet kiekvienam projektuotojui Palangoje turėtų būti sunku dirbti dėl daugybės teritorijų planavimo apribojimų – tiek Seimo priimtų įstatymų, tiek pačios savivaldybės nustatytų apribojimų.
Išties, dėl to Palanga – gan specifiška. Įvairūs apribojimai kelia daugiau skausmo ir projektuotojams, ir investuotojams. Bet aš asmeniškai pritariu jiems, kad išsaugotumėme gražią seną Palangą, kad neiškiltų kurorto architektūrą darkantys urbanistiniai statiniai.
– Pažvelkite į Palangos vystymą „iš savo virtuvės“. Kaip artimoje ateityje Palanga bus vystoma: į aukštį, plotį, kokias medžiagas naudojant?.. Kokias tendencijas pastebite?
– Palanga, kaip sakote, „į aukštį“ nebus vystoma, bet tokių norų buvo, yra ir bus.
Man atrodo, kad nei dabartinis, nei buvę miesto vadovai nenorėjo matyti Palangos „aukštos“.
Kad aukštingumas yra kontroliuojamas – gerai, nors atskirų „išsikišimų“ – yra.
Kalbant apie medžiagas, pajuokausiu: negalime ir negalėsime ateityje naudoti statybinių medžiagų, kurias naudojant iškilo Rumšiškė.
Medžiagos keičiasi, tampa modernios, jomis improvizuojama. Šlaitiniai stogai, ko gero, ir ateityje iš senamiesčio nedings.
Dėl žemės grąžinimo natūra miestas iš esmės liko be žemių, kuriomis gali laisvai disponuoti.
Visur – tik privati žemė.
Kalbant apie savivaldybės užsakytus projektavimo dalykus, jų yra daug ir įvairių pastaraisiais metais. Pasižiūrėkime: ir Kurhauzo, ir universalios sporto salės, ir kempingo projektavimai, patvirtintas Vytauto g. 170 sklypo detalusis planas. Dėl to – džiugu.
Projektavimo yra mažiau, kalbant apie privataus verslo investicijas.
Norėtųsi, kad „pajudėtų“ ir kurortinio planavimo dalykai, visuomeninės paskirties objektų planavimas.
Platesne prasme, Lietuvoje taikomas skandinaviškasis teritorijų planavimo modelis.
– Per kiek laiko paprastai Palangoje yra parengiamas sklypo detalusis planas?
– Normalų detalųjį planą galima parengti per 8-9 mėnesius.
Bet – turiu pavyzdžių – kartais tie darbai gali užtrukti ir du ar net daugiau metų.
– Ar teritorijų planavimas Palangoje vyksta lėčiau nei, pavyzdžiui, Klaipėdoje ar jos rajone?
– Klaipėdoje toks procesas vyksta sparčiau.
Nesinori eilinį kartą Palangą lyginti su Druskininkais, bet juose teritorijų planavimas vyksta taip pat žymiai greičiau.
Negalėčiau, ko gero, nurodyti vienintelės priežasties, kodėl teritorijų planavimo darbai, kuriuos užsako Palangos miesto savivaldybė, trunka paprastai gerokai ilgiau.
Gal kartais projektuotojai savivaldybei neįtinka?
Norėčiau, kad, kalbant apie teritorijų planavimo ir detaliųjų planų rengimo dalykus, Palangos miesto savivaldybė būtų ryžtingesnė.
Žinoma, ji gali atmesti pasiūlytą projektą, bet sprendimas – teigiamas ar ne – turi būti gerokai greitesnis.
Žinoma, planavimo darbuose – daug specifinių dalykų. Detalusis planas, paruoštas objektui Vilimiškėse, netiks objektui Plaušėje. Ir – priešingai.
– Ar pritariate Aplinkos ministerijos parengtiems teritorijų planavimo įstatymų pakeitimams, kurie supaprastins procesus? Kaip jie, jei bus priimti, pakeis jūsų darbą?
– Kaip profesionalus projektuotojas, juose matau tik privalumus. Labai gerai, kad reglamentuotas bus kvartalo – ne atskiro sklypo – vizijos kūrimas. Skandinavai būtent ir kuria kvartalo – ne atskiro darinio – viziją.
Pakeitimai, tikiu, neleis vienam kvartalo gyventojui sugriauti visų kitų jo gyventojų pritarimo sulaukusio detaliojo plano.
Pavyzdžiui, rengiant Plaušės kvartalo planą, pakako vieno jo juo nepatenkinto gyventojo skundo dėl kažkurio keliuko, kad viso kvartalo planavimo darbai sustotų.
To neturėtų būti.
Taip pat viliuosi, kad priėmus naujus įstatymo pakeitimus, nereikės rengti planavimo dokumentų, pavyzdžiui, statant verandą, pašiūrę ar stogą rekonstruojant.
– Ar „Vakarų regiono projektai“ turi savivaldybės užsakymų?
–  (Šypsosi). Vieną objektą pabandžiau padaryti – reikėjo sklypą suformuoti Nemirsetoje – bet to pakako. Pernelyg daug derinimų, parašų rinkimo ir panašiai.
Bet neatmetu, kad savivaldybės konkursuose dalyvausime ateityje. Ypač kalbant apie naujų kvartalų planavimą.
– Ar dažnai išgirstate nerealių pageidavimų dėl rengiamų projektų? Kiek, tokiu atveju, bandote paveikti savo klientą?
– Pavienių tokių atvejų pasitaiko.
Anksčiau visi projektuotojai stengėsi įtikti klientams ir dirbti pagal jų užgaidas.
Dabar vien dėl profesionalumo ir ambicijų negaliu pataikauti blogam skoniui ir užgaidai. Todėl kalbuosi su klientu – bandau patarti, kad vieno ar kito reikėtų vengti, rodau analogus, pavyzdžius.
– Kokius darbus atlieka jūsų vadovaujama įmonė?
– Mūsų veikla – plati: ir teritorijų planavimas, ir teritorijų vystymo koncepcijos, ir detalieji planai, ir specialieji planai, ir techniniai projektai, ir gyvenamųjų namų projektavimas ir rekonstrukcijos, ir inžinerinių tinklų projektavimas, ir geodezija, ir topografinės nuotraukos, ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, ir statybos leidimo gavimas, kai kurie kiti darbai.
– Kiek jūsų bendrovėje vidutiniškai kainuoja, pavyzdžiui, 100 kv. m namo techninio projekto parengimas ?
– Kainuotų apie 3-5 tūkstančius litų. Su visais suderinimais. Paprastai vienas kvadratinis metras projektavimo darbų pas mus yra daugmaž įkainotas 50 litų.
– Ar dirbate tik Palangoje?
– Liūto dalis darbų – Palangoje. Beje, kurorte dirba ir klaipėdiečiai, ir kretingiškiai, ir net vilniečiai.
– Jums teko dirbti ir dirbate su įvairiais miesto savivaldybės architektais. Ar lengva? Beje, ir pats esate dirbęs savivaldybėje – pavadavote architektą.
– Nenorėčiau nė vieno išskirti, bet su Raimondu Baku buvo maloniausia dirbti. Nors jis trumpai dirbo Palangos savivaldybėje.