Seime kelią skinasi iniciatyva mažinti maisto švaistymą: pokyčius įkvėpė užsienio šalių patirtis

Palangos tiltas, 2023-09-16
Peržiūrėta
781
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai vienbalsiai siūlė Ekonomikos komitetui pritarti Maisto įstatymo pokyčiams, kuriais siekiama Lietuvoje mažinti maisto švaistymą. J.Stacevičiaus nuotr.
Trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai vienbalsiai siūlė Ekonomikos komitetui pritarti Maisto įstatymo pokyčiams, kuriais siekiama Lietuvoje mažinti maisto švaistymą. J.Stacevičiaus nuotr.

Trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai vienbalsiai siūlė Ekonomikos komitetui pritarti Maisto įstatymo pokyčiams, kuriais siekiama Lietuvoje mažinti maisto švaistymą. Toliau projektas bus svarstomas ir dėl jo bus balsuojama Sveikatos bei Ekonomikos komitetuose. Sulaukus pastarųjų narių pritarimo, dėl įstatymo pokyčių būtų balsuojama Seime.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė su grupe Seimo narių birželį įregistravo iniciatyvą, galinčią padėti sumažinti maisto švaistymą Lietuvoje. Priėmus įstatymo pokyčius, prekybos centrams būtų sudaryta galimybė pratęsti kokybiškų produktų, paženklintų žymeniu „Geriausias iki...“ minimalų tinkamumo vartoti terminą ir pardavinėti juos ilgiau.

Trečiadienį Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje Laisvės partijos narys Kasparas Adomaitis sako, kad iššvaistome daug maisto, nepasydami to, kad jis vis dar tinkamas vartoti. 

„Ilgalaikio vartojimo produktai pažymėti „geriausia iki...“ dabar neleidžiami parduoti po to, kai pasibaigia šis terminas, nors jie yra tinkami vartoti ir galėtų toliau būti parduodami. Tad, įstatymo projektu siūloma panaikinti tokį draudimą ir toliau leisti pardavinėti šiuos produktus. Aišku, įvedant papildomas sąlygas, kad tai būtų aiškiai pažymėta, atskirta“, – paaiškina K. Adomaitis. 

Jis taip pat pabrėžia, kad šia iniciatyva tikimasi naudos tiek vartotojams, kurie galės pigiau įsigyti maisto produktų, tiek prekybos centrams, kurie galės realizuoti tokias prekes, tiek gamintojams, kuriems nereikės rūpintis, kur išmesti gerą maistą, kaip būdavo iki šiol.

Pokyčius įkvėpė užsienio patirtis 

Ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja Grėtė Lelė sako, kad idėja, kaip sumažinti maisto švaistymą Lietuvoje, gimė pasižvalgius į užsienio patirtis. 

„Atkreipėme dėmesį, kad kai kuriose šalyse yra specializuotų parduotuvių, kuriose leidžiama prekiauti ilgai galiojančiais maisto produktais – kruopomis, miltais, kava, prieskoniais, aliejumi. Jie, pasibaigus tinkamumo terminui, dar būna geri ir saugūs vartoti. Remdamiesi kitų šalių patirtimi, nusprendėme inicijuoti pokytį, kuris prekybininkams leistų tokį maistą parduoti, aišku, taikant specialias sąlygas – ryškų ženklinimą, atskyrimą ir saugos užtikrinimą. 

Visas papildomas reguliavimas nuguls į mažmeninės prekybos taisykles. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra parengusi taisykles prekybininkams, kaip tokį maistą parduoti, kad būtų užtikrinamas maksimalus saugumas tiek pirkėjams, tiek prekybininkams“, – tikina ministrės patarėja. 

Anot jos, projektas yra geras tuo, kad jis nėra privalomas. 

„Jeigu prekybininkas nori parduoti tokį maistą, jis gali tai padaryti, jeigu pirkėjas nori pirkti tokį maistą, jis gali jį pirkti, bet lygiai taip pat prekybininkas turi teisę nieko nekeisti, palikti viską taip, kaip yra dabar, ir jo tiesiog neparduoti“, – akcentuoja G. Lelė. 

Ji atkreipia dėmesį, kad produktais su pasibaigusiu galiojimo laiku būtų galima prekiauti ir internete. 

Neparduotas maistas nereiškia maisto švaistymo 

Savo ruožtu su maisto švaistymu kovojančio labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ vadovas S. Gurevičius idėją palaiko, tačiau pabrėžia, kad sakyti, jog neparduodamas maistas, yra iššvaistomas, nėra teisinga.

„Lietuvoje yra susidariusi tokia situacija, kad jokie maisto produktai negali būti iššvaistomi, tam reikia tik prekybininkų geros valios, nes „Maisto bankas“ darbuotojai beveik kiekvieną dieną būna prie kiekvienos parduotuvės Lietuvoje. Atvykstame pas prekybininką ir esame pasiruošę paimti tiek maisto, kiek reikia, kad jis nebūtų iššvaistomas. Tad, sakyti, kad jeigu aš nepardaviau, aš iššvaisčiau, nėra teisinga. Nes jeigu nepardaviau, turiu galimybę tą maistą atiduoti labdarai“, – akcentuoja jis. 

„Maisto bankas“ vadovas taip pat sako, kad svarbiausia, jog nebūtų leidžiama maisto pardavinėti iki paskutinės to produkto galiojimo dienos, nes tokiu atveju maisto švaistymo problema tik dar labiau padidėtų. 

„Jeigu makaronų nepardavei per du metus, dabar juos gali atiduodi „Maisto bankui“ ir jie nebus iššvaistomi. Tačiau jeigu jų nepardavei per du metus ir planuoji laikyti tą produktą dar mėnesį ar du, bet ir vėl neparduoti, tai tik padidins maisto švaistymą. Jeigu tuos produktus bus leidžiama pardavinėti iki pačios paskutinės sekundės ir jie vis tiek nebus parduoti, jie bus išmesti“, – pabrėžia S. Gurevičius. 

Savo ruožtu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė sako, kad kiekvienas pilietis turi turėti galimybę nusipirkti nukainotą produktą. 

„Atsižvelgiant į tai, kiek maisto atiduodama ar išdalinama per įvairias maisto organizacijas, dar tikrai turime kur tobulėti, tad visos priemonės yra geros. – Teigia ji ir apibendrina. – Stiprinkime sistemą ir požiūrį, kad kuo mažiau maisto būtų išmetama. Norisi pasiekti 2030 m. (maisto švaistymo mažinimo – ELTA) tikslus, padėti skurstantiems ir sudaryti galimybę žmonėms, kurie nori įsigyti nukainotą produktą.“ 

ELTA primena, kad Lietuvoje per metus išmetama beveik 400 tūkst. tonų maisto produktų. Maždaug šeštadalį šio kiekio išmeta prekybos centrai. Tai maistas, kurio nespėjama parduoti arba paaukoti. 

Žymuo „Geriausias iki...“ nurodo tik rekomenduojamą produkto suvartojimo terminą. Todėl iš tikrųjų tokį maistą, jei jis buvo laikomas tinkamai, paprastai galima valgyti ilgiau, nei nurodyta ant pakuotės. Tai galioja tokiems produktams kaip makaronai, arbata, aliejus, cukrus, kava, kruopos, konservai ir kitos ilgai negendančias prekes. 

Pardavinėti tokius produktus ilgiau Europoje leidžia Airija, Danija, Italija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Norvegija, Olandija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Austrija ir Slovakija. 

Tinkamumo vartoti termino nebūtų galima pratęsti maisto papildams, kūdikių maistui, specialiosios medicininės paskirties maisto produktams, o taip pat pieno, mėsos ir kitiems greitai gendantiems produktams. 

 

Justė Ancevičiūtė, ELTA 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai vienbalsiai siūlė Ekonomikos komitetui pritarti Maisto įstatymo pokyčiams, kuriais siekiama Lietuvoje mažinti maisto švaistymą. 


Lietuvoje vasaros sezonas – itin trumpas ir pasimėgauti saulės malonumais, lyginant su kitų šiltų kraštų šalimis, mums pajūryje tenka ne tiek jau ir daug.


Viso pasaulio akys per NATO viršūnių susitikimą nukreiptos į Lietuvą.


Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pradeda kampaniją „Mes mažiname kainas“, skirtą sušvelninti infliacijos įtaką maisto produktų kainoms.


Lapkričio 4-ąją Palangos moksleivių klube vyko rinkimai į aštuntąjį Lietuvos mokinių parlamentą, II-asis turas vyko Palangos mieste. Lietuvos mokinių parlamento rinkimuose dalyvavo du kandidatai:


Palangoje žinias tobulino užsienio šalių lituanistai

"Palangos tilto" informacija, 2012 09 27 | Rubrika: Miestas

Praėjusią savaitę Palangoje savąsias lietuvių kalbos žinias tobulino užsienio šalių lituanistikos bei baltistikos centruose dirbantys dėstytojai. Nemaža dalis jų, patys savo laiku išmokę archajiškiausias indoeuropiečių prokalbės formas išlaikiusios mūsų kalbos, dabar jos moko kitus studentus.


Kavinių ir restoranų kurorte pridygo tiek, kad prieš kelis mėnesius net neįtartum, kad lauko plynėje paskubomis suręsta kavinė galėtų vilioti kurorto lankytojus. Kokį maistą siūlo Palangos kavinės ir restoranai? Tokį, kurį nurijus iš palaimos norisi paglostyti pilvą ar tokį, kuris verčia jį piktai iš nepasitenkinimo gurgti? Koks aptarnavimas kurorto maitinimo...


Konkurencijos taryba, baigusi Ministro Pirmininko prašymu atliktą tyrimą dėl maisto produktų kainų pokyčių, šio tyrimo išvadas pateikia Vyriausybei ir visuomenei. Šiuo tyrimu siekta įvertinti, kas sąlygojo mažmeninių maisto produktų kainų pokyčius pastaruoju metu. Tyrimo išvadose išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės, pateikta mažmeninių maisto produktų kainų pokyčių ir šiuos pokyčius...


Palangoje įvyko vienuoliktasis kasmetinis Baltijos šalių ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų susitikimas. Jo metu ministrai - Lietuvos Vygaudas Ušackas, Vokietijos Frankas Valteris Steinmeieris, Latvijos Maris Riestinis ir Estijos Urmas Paetas – aptarė galimybes dėl glaudesnio bendradarbiavimo Europos Sąjungos instituciniais klausimais, įgyvendinant Lisabonos sutartį ir kuriant Europos...


„Naglis-Adakris“ skinasi kelią

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 03 24 | Rubrika: Kultūra

Pernai startavusi ir tapusi vicečempione antroje pagal stiprumą Nacionalinėje krepšinio lygoje, Palangos krepšinio komanda „Naglis-Adakris“ lyg riešutus triuškina varžovus ir šiemet, stengdamasi išlaikyti pozicijas.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius