Seniausio Palangos viešbučio direktorius Kristupas Šliogeris: „Gyvename aukso amžiuje!“ (NUOTRAUKOS)

Linas JEGELEVIČIUS, 2022-02-06
Peržiūrėta
1497
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Kristupas Šliogeris jau 12 metų vadovauja „Palangos žuvėdra“ viešbučiui
Kristupas Šliogeris jau 12 metų vadovauja „Palangos žuvėdra“ viešbučiui

„Palangos žuvėdra“ – seniausias, ilgiausią istoriją Palangoje skaičiuojantis viešbutis – turi kuo pasididžiuoti. Tai – ne tik jūra alsuojantis viešbutis Meilės alėjoje. Pastaraisiais metais viešbutis „Palangos žuvėdra“ pirmajame dešimtuke tarp visų šalies viešbučių rikiuojasi pagal keletą rodiklių – sumokėtus mokesčius ir vidutinį darbo užmokestį. Jau 12 metų viešbučiui, virtusiam iš Pelenės į princesę, vadovauja klaipėdietis Kristupas Šliogeris, kurio teigimu, „Lietuvoje žmonės niekada taip gerai negyveno kaip dabar. Tokio masto vartojimo, tokių užimtumų, koks yra šiemet, nėra buvę,“ – sakė Kristupas Šliogeris žurnalui „Lietuvos pajūris“, laikraščio „Palangos tiltas“, turinio partneriui.

– Jūs – kone reprezentacinis visos Palangos veidas – labai noriai ir draugiškai kalbate su žiniasklaida ir, pastebėjau, jūs, skirtingai nei kai kurie kiti kurorto viešbučių verslo atstovai, niekada niekuo nesiskundžiate. Kodėl?

Dirbant su žmonėmis, klientais, bendravimas su jais yra būtinybė. Viešbutis yra atviras visiems, tai ta veikla, kur labai svarbų vaidmenį atlieka bendravimas su žmonėmis, malonus priėmimas, šilti santykiai. Malonu, kad pastebėjote mūsų optimizmą ir pastangas pasidalinti Palangos gėriu, t. y. tuo, kuo galime pasidžiaugti kartu su poilsiauti norinčiais Lietuvos ir pasaulio žmonėmis. Lietuvių gyvenimas gerokai gerėja. Ne išimtis – ir gražuolė Palanga. 

Problemų visada buvo ir bus, tačiau pakilus ir pažvelgus į Lietuvą iš paukščio skrydžio, akivaizdu, kad gyvename aukso amžiuje. 

Pažiūrėkite, kaip viskas gražėja, kiek atsiranda naujų objektų, įdomių veiklų, kaip sparčiai auga ir plečiasi miestai, pagaliau, kaip keičiasi ir auga mūsų pačių norai, poreikiai, siekiai ir jie dažniausiai yra patenkinami.

Man toks skundimasis šiek tiek provincialumo požymis, reikia suprasti, kad gyvenimiškų rūpesčių, problemų niekas neišvengia, bet spręsdami jas mes stiprėjame, grūdinamės. Ši (koronaviruso) pandemija parodė, koks verslas ir bendrai visi žmonės yra prisitaikantys ir ištvermingi.

– Žinojau, kad „Palangos žuvėdra“ – senas viešbutis, bet tik vykdamas pokalbiui pas jus išsiaiškinau, kad jis – seniausias kurorto viešbutis. Kuo dar jis unikalus?

– Taip, išties mes Palangoje seniausiai veikianti apgyvendinimo įstaiga. Pirmiausia, „Palangos žuvėdra“ buvo žinybinė sanatorija, įsteigta dar 1956 metais (senojo pastato architektūrinį projektą, tautų draugystės vardan, Lietuvai padovanojo gruzinai, tokį patį statinį „išauginę“ ir garsiajame saulėtosios Gruzijos kurorte Batumyje, – aut. past.) ir ji nepertraukiamai veikia iki šiol. Tiesa, viešbučiu tapo man reorganizavus įmonę iš poilsio namų 2010 metais.

Beveik visą sovietmetį mes buvome ir didžiausia Palangos apgyvendinimo įstaiga – vienu metu net beveik 300 kambarių siūlėme.

2007 metais buvo priimtas strateginis sprendimas šiame rekreacijos komplekse nutraukti sanatorinio gydymo veiklą, o įmonę pertvarkyti į viešbučio kompleksą. Turėjome didžiulį apleistą pastatų kompleksą, kurį per keletą metų laipsniškai rekonstravome į šiuolaikišką viešbutį.

Neslėpsiu: kai stojau prie „Palangos žuvėdros“ vairo 2009 metais, padėtis man jame rodėsi bemaž beviltiška. Pastatai – apleisti, alsuojantys giliu sovietmečiu, įmonė paskendusi skolose, komandos visai nebuvo – vieni ateidavo, netrukus išeidavo. 

Bet gerai apsvarstęs apsisprendžiau, kad noriu tokio iššūkio – noriu sukurti dalelę gražesnės Lietuvos, sukurti naują kokybę ir vaizdą. Žinoma, sėkminga viešbučio transformacija į sėkmingą verslą – toli gražu ne vien tik mano nuopelnas. Didžiausią dėmesį nuo pat pradžių skyriau tinkamai komandai suburti. 

Man žmonės – svarbiausia. Personalą pakeitėme beveik šimtu procentų, su kuo susijęs ir pasikeitęs darbuotojų požiūris į darbą ir klientą. Tai – svarbiausia! Mano filosofija darbe tokia: kiekvienas žmogus – nuo kambarinės iki manęs, direktoriaus, – privalo čia jaustis šeimininku. 

Žinoma, kontrolė neišvengiama, ji privalomai turi būti. Tačiau ji neatlieka paties svarbiausio vaidmens.

Galima sakyti, pas mus viešbutyje personalo posakis „svarbiausia – klientas“ skamba kaip moto.

Žinoma, daugelis versluose taip sako, bet man tai – toli gražu ne tik tušti žodžiai, bet visa paslaugų verslo filosofija. Didžiuojuosi savo kolektyvu – Booking.com „Palangos žuvėdros“ personalo įvertinimo balas – vienas aukščiausių tarp visų kurorto viešbučių.

Ypač džiaugiamės nuolatiniais klientais, poilsiaujančiais kiekvieną vasarą. Turime ir tokių klientų šeimų, kurios lankosi mūsų viešbutyje jau dešimtmečiais, net ir keičiantis kartoms. Kasmet savo svečiams pasiūlome vis naujų paslaugų, ypač orientuotų į šeimas.

– Ar žinote savo darbuotojų šeimos narių vardus, ar kartu švenčiate gimtadienius?

– Nuolatinės mūsų komandos, dirbančios viešbutyje visus metus, šeimas ir gimtadienius, pagrindines bėdas ir džiaugsmus žinau. O vasarą viešbutis „išsipučia“ sezoniniais darbuotojais – žmonės keičiasi, tačiau ir jų visų vardus žinau. Bet jų šeimos narių – jau nebe.

Didžioji dalis mūsų nuolatinės (ne sezoninės) komandos dirba nuo pat mano atėjimo. Didžiuodamasis galiu pasakyti, kad jų visuma yra visiškai tinkanti užimamoms pozicijoms ir atliepia „Palangos žuvėdros“ filosofiją: „Svarbiausia – klientas, o tu – viešbučio šeimos narys“.

– Kai kurie Vilniaus viešbučiai, net prabangesni ir centrinėje miesto dalyje, atsisakė registratūrų, įvedė kortelių sistemą įeinant. Palangoje kai kurie viešbučiai koronaviruso pandemijos metu išsipardavinėjo. O jūs taupymo režimą „įjungėte“?

– Registratūrų atsisakymas kai kuriems mažesniems viešbučiams tapo tiesiog būtinybe dėl didelių kaštų. Mūsų viešbutis tiesiog per didelis atsisakyti registratūros. O kaip šiltas bendravimas su atvykusiais pailsėti? Žmonės nori dėmesio, nori, kad juos pasitiktų ir jais būtų pasirūpinta. Jie juk atvyksta atostogauti, atsipalaiduoti! Viešbutis – ne „Maxima“, kad galėtum rinktis, ar už prekes sumokėti pardavėjai kasoje, ar savitarnoje. 

Visiems, atvykus į viešbutį, svarbu pabendrauti su žmogumi registratūroje, gauti atsakymus ir paaiškinimus į jiems rūpimus klausimus. „Palangos žuvėdra“ turi šimtą viešbutinių kambarių ir 60 ilgalaikės nuomos kambarių. Ir visus juos reikia aptarnauti. Be žmogaus, tiesioginio bendravimo su atvykstančiais, vargu, ar būtų pasiektas svarbiausias mūsų tikslas – laimingi klientai.

Išties, per pandemiją pasirodė skelbimų apie parduodamus viešbučius Palangoje. Dabar tam labai tinkamas metas, nes iki padebesių iškilo nekilnojamojo turto kainos. Kita vertus, gal kai kurių viešbučių savininkai sunerimo dėl pandemijos ir karantino suvaržymų.

 Parduoti veiklą, pastatus – lengviausias kelias, ir kiekvienas jį renkasi, arba ne, pagal galimybes ir savo mąstymą.

Šiuo metu, be pagrindinės viešbučio veiklos, „Palangos žuvėdroje“ taip pat yra 47 butai, kuriuos valdo skirtingi savininkai. Jie juos įsigijo dar gerokai anksčiau prieš pandemiją. 

Ir dabar, tokiu kaip sakote viešbučių „išsipardavinėjimo“ metu, savininkai nesikeičia, nes, kaip suprantu, jiems čia patinka, jie džiaugiasi būdami „Palangos žuvėdros“ bendruomenėje.

Senąjį „Palangos žuvėdros“ pastatą – „su bokšteliu“, kaip jį visi vadina – prieš penkerius metus restauravome. Tai – mūsų viešbučio dalis, tačiau atskiru prekiniu ženklu „Royal Tower apartments“, žinoma kaip elitinis mūsų prekės ženklas ir kartu yra Palangos, Meilės alėjos puošmena.

Esu laimingas, kad mums pavyko griūnantį, apleistą, bet istoriškai vertingą pastatą paversti ramybės modernia oaze, kurioje netrūksta norinčiųjų pasisvečiuoti. „Royal Tower“ apartamentai bokšto viršuje – turbūt vienintelė vieta Lietuvoje, kur gulint lovoje pro langus galima regėti jūrą (už parą šioje prabangoje skendinčioje erdvėje tenka sumokėti iki 700 eurų, – aut. past.), o panoraminis balkonas leidžia apžvelgti apylinkes net 180 laipsnių. 

Esame juose nemažai sulaukę žinomų žmonių, šou verslo žvaigždžių, tačiau, gerbdamas savo klientų privatumą, informacijos neviešinsiu. Nuomojame „Royal Tower“ apartamentus tiek poilsiui, tiek iškilmingoms šventėms, tokioms kaip vestuvėms padangių ir jūros horizonte, tiek vakarėliams ar net mažoms konferencijoms. Tinka šie apartamentai ir fotosesijoms.

Nuo pat mano darbo pradžios „Palangos žuvėdroje“, mes kiekvieną žiemą investuojame į veiklą ir rekonstruojame kokią nors viešbučio dalelę. Net ir dabar, kai kalbamės (lapkričio 12 d. – aut.), vienas mūsų aukštas yra uždarytas, nes renovuojame kambarius. Ir, beje, visus renovacijos ar remonto darbus atliekame be paskolų. Dalį to, ką uždirbame vasarą, žiemą investuojame į viešbučio atnaujinimą. Esu įsitikinęs, kad kiekvienas viešbutis turi nuolatos renovuotis, žvalgytis, kaip kinta rinka ir pasaulis, ko tikisi svečiai.

– Kaip „Palangos žuvėdra“ prisitaiko prie pokyčių? Kokias naujoves įdiegė?

– Vis daugiau žmonių pageidauja kambarių su virtuvėle, nors iš tiesų poilsiautojai net ne visada jomis pasinaudoja, bet, užsakydami kambarį, jų pageidauja. Dėl to dalį savo liukso klasės kambarių dabar pertvarkome į apartamentus su virtuvėlėmis. O dalį erdvesnių dviviečių kambarių pertvarkome į triviečius – taip pat su virtuvėlėmis, orientuodamiesi į poilsiaujančių šeimų poreikius. „Palangos žuvėdra“ vis labiau tampa šeimų viešbučiu. Natūralu, kad pas mus poilsiaujančios šeimos nori pasigaminti ir savo maisto, ypač vaikams. Šeimos, atostogaujančios su mažyliais, nori namų jaukumo, namų atmosferos, nori komforto ir pasišildant pieną ar gaminant vakarinę košę. Ir tai yra labai suprantama. O mes stengiamės jų poreikius patenkinti.

– Ar koronaviruso pandemijos pradžia su visais suvaržymais – ir spynomis ant viešbučių – jums buvo baisi?

– Išties, pandemijos pradžia buvo labai nejauki. Tiesiog nežinojome, ko tikėtis, kiek užtruks ir panašiai. Buvo labai daug nežinios. Kai, ko gero, pirmąkart mūsų viešbutis visai užsidarė, jaučiausi net priblokštas – kaipgi taip?!

Per pirmąją pandemijos bangą buvome užsidarę kelis mėnesius, per antrąją – dar ilgiau, vos ne pusmetį. Tačiau antroji banga mums buvo labiau nuspėjama – mes ją racionaliai išnaudojome, per ją rekonstravome restorano salę.

Kai kiti linkę peikti Vyriausybę dėl, neva, jos nepakankamos paramos verslui, aš sakau priešingai: parama buvo svari ir laiku, ir mums labai daug pagelbėjo. 

Mano nuomone, mes jau įeiname į pandemijos paskutinę fazę – tikiu, kad apribojimų naujaisiais metais dar bus, bet po jų išmoksime su virusu „susigyventi“. Tikiu, kad mokslas sukurs koronavirusą įveikiančius vaistus, žinoma, ir vakcinos tobulės.

– Jūsų žodžiai žiniasklaidai, kad tai, ko netekote per pandemiją, su kaupu užsidirbote praėjusią vasarą, plačiai nuskambėjo...

– Išties, taip ir buvo. Ir ne tik „Palangos žuvėdrai“, o daugeliui kurorto viešbučių. Šie metai kurortų viešbučiams tikrai buvo dosnūs. Esant privertoms valstybės sienoms, dauguma lietuvių – tiesiogine žodžio prasme – atrado Palangą. Taigi tai įrodo ir į viršų šokusios nekilnojamojo turto kainos.

Šiemet vos tik pasibaigus suvaržymams žmonės labai staiga plūstelėjo į Palangą, buvo pavargę nuo atskirties, nuo suvaržymų ir siekė maksimaliai išnaudoti laisvės pojūtį ir pailsėti, tiesiog ištrūkti iš namų, nes niekas negalėjo numatyti, kada ir kokie suvaržymai vėl prasidės.

Juk pripažinkim, kai kurie lietuviai prieš pandemiją Palangą buvo nepelnytai nurašę į paraštes. Iš tiesų, pavyzdžiui, Palanga prieš 15 metų ne vienam kėlė nusistovėjusią pašaipą – „basankė – pilna žmonių“. Akivaizdu, kad per paskutinius 10 metų Palanga šviesmečiais pakilo į viršų. Mano akimis, infrastruktūros, paslaugų kokybės prasme, ji pralenkė kitus Lietuvos pajūrio kurortus. Nematau, prie ko būtų galima Palangoje prikibti.

Tokių kurorto viešbučių užimtumų, kokie jie buvo praėjusią vasarą ir rudenį, Palangos istorijoje dar nebuvo. Vis tik, aš manau, kad ateis ir, kaip vadinu, tūptelėjimas – nebus gi Lietuva kaip Šiaurės Korėja, kurios žmonės negali palikti. Tačiau ir kai žmonės vėl masiškai važiuos atostogauti į užsienį, gera žinia bus ta, kad jie jau bus atradę Palangą, kad ir labai nepalankiu koronaviruso pandemijos metu.

– Ar žodis „konkurencija“ tarp Palangos viešbutininkų yra vartojamas?

– Neabejoju, kad visi tokį žodį žino, tačiau aš, pusiau juokais, nuolat sakau: „Palangoje nėra konkurencijos“. Visiems užtenka savų klientų. Man atrodo, kad mes turime žiūrėti, kas pačiai Palangai, o ne kiekvieno viešbučio savininkui yra gerai arba ne. „Palangos žuvėdra“ nuolat siekia būti socialiai aktyvi, kurorto visuomenės ir Palangos gyvenimo dalimi. Gyvename sociume, o ne „žuvėdros“ burbule.

– Kokia dalis jūsų kambarių užsakymų ateina per Booking.com, o kokia – per tiesiogines rezervacijas?

– Booking‘o dalis yra labai auganti, apimanti apie gerą trečdalį mūsų užsakymų. Net bandome šiek tiek riboti jo „apetitą“, bet su internetinėmis užsakymo platformomis daug nepakovosi: mūsų visuomenė sparčiai išmanėja, kas skatina ir mus tobulėti.

Pabūkite futurologu. Kaip atrodys viešbučiai Palangoje, sakykime, po 20 metų?

– Tendencijos tokios, kad apskritai turizmo industrija auga visame pasaulyje tiesiog beprotišku tempu. Lietuva, kartu ir Palanga, – ne išimtis. Žinoma, jeigu nebus kokių nors didelių pasaulinių netikėtumų ar suiručių.

Aš pats daug keliauju po pasaulį. Pavyzdžiui, Tailandas, kurį pirmąkart aplankiau prieš 20 metų, o paskutinįjį kartą – prieš kelerius metus, pasikeitė tiesiog neatpažįstamai. Kaip ir dauguma kitų pasaulio miestų. Žinoma, pasikeitė ir mūsų Palanga. Žmonija turtėja, susisiekimas tampa vis paprastenis ir pigesnis. Vadinasi, žmonėms reikia pramogų ir daugiau poilsio. Manau, kad ateityje Palangoje matysime didelę įvairovę apgyvendinimo paslaugų teikėjų: ir mega pasaulinių viešbučių ženklų, ir mažų „boutikinių“ viešbučių, ir pavienių būsto nuomotojų, augs bendras paslaugų kokybės lygis.

– Kai jūs įžengiate į kokį nors viešbutį, į ką pirmiausia atkreipiate dėmesį?

– Į daugelį dalykų. Ir, žinoma, visada galvoji, ką gali pritaikyti savo viešbutyje. Pavyzdžiui, kad svečiams maistas ilgiau būtų šviežias, įrengėme šaldomus stalviršius pusryčiams. Anksčiau maistą dėjome ant akmeninių paviršių. Šią vasarą išbandėme skaitmeninius meniu ir taip pavyko paspartinti užsakymus bei maisto atnešimą apie 10 procentų. Net pats buvau nustebęs, kad didžioji klientų dalis, net vyresnieji, mielai skenavo QR kodukus ant stalų lauko terasoje ar net užsakinėjo maistą telefonu. Kai kuriems klientams padavėjas kavinėje jau tapo nebe būtinybė. 

Ypač mūsų versle visuma susideda iš mažų smulkmenų. Viešbučių versle net mažos detalės gali apkartinti visą svečio viešnagę. Todėl įvairūs aptarnavimo niuansai, skatinantys operatyvumą, patogumą klientams yra labai labai svarbūs.

– Nuo ko pradedate kiekvieną naują darbo dieną?

– Pirmiausia, kas rytą apeinu visus viešbučio padalinius. Susirenku naujausią informaciją iš restorano ir registratūros. Viešbutis dirba nuolat, visą parą, tad ir per naktį nutinka daug dalykų.

Ar penktą valandą iš darbo išeinate?

– Oi, ne. Vasarą tenka dirbti vos ne ištisą parą. Be abejonės, daugiau atokvėpio žiemą, šaltuoju metų laiku. Nors, tiesą pasakius, šiais metais beveik iki pat lapkričio pradžios buvome pilni kiekvieną savaitgalį. O žiemą pradedame viešbučio atnaujinimus, tad darbo ir rūpesčių čia visada yra. Bet kai darbas ne prievolė, o malonumas, laikas greitai bėga.

– Kai jūs vartote naują gyvenimo aprašymą, CV, ar kai prieš jus sėdi naujas pretendentas į darbą, kaip sugebate įvertinti, ar žmogus – jums tinkamas ar ne?

– Aš stengiuosi dalyvauti visų darbuotojų priėmime. Pasikliauju ir savo intuicija, empatija, pirmu įspūdžiu. Per pirmą pokalbį įprastai potencialiam darbuotojui pabrėžiu: „Tikimės, kad jūs čia būsite kaip šeimos narys ir savo veiklos baro šeimininkas – visiškai atsakingas už tai, ką darote“. 

– Ar šiais laikais pasamdyti naują darbuotoją, o ypač Palangoje, jums sunku ar labai sunku? O gal netrukus tai taps neįmanoma misija?

– Tokia užduotis nėra lengva. Bet, kai darbuotojas tampa viešbučio šeimos nariu, kai jis į darbą eina laimingas, žinodamas, kad yra vertinamas ir svarbus – tokia žinia sklinda toli ir apie mus, kaip darbdavį. Taip, tiesa, kad viešbučių sektoriuje atlyginimai – mažesni, tačiau „Palangos žuvėdros“ darbuotojų atlyginimai jau keletą metų vieni didžiausių, palyginti su kitais viešbučiais. Darbuotojų atlyginimai yra motyvuojantys, todėl ir veikla sėkminga, nes personalas stengiasi.

– Šiandien „Palangos žuvėdra“ – trijų žvaigždučių viešbutis, tačiau mano, ne eksperto akimis, jis vertas bent vienos papildomos žvaigždutės...

– Ko gero, mes ją naujaisiais metais ir gausime, tačiau aš šito per daug nesureikšminu. Ne žvaigždutės daro klientus laimingais. Svarbiausia, kad ne 2, 3, 4 ar 5 žvaigždutės puikuotųsi viešbučio logotipe, o milijonai žvaigždžių spindėtų klientų širdyse, jiems gyvenant mūsų viešbutyje.

– Jūs – palangiškis?

– Aš – klaipėdietis. Į Palangą važiuoju beveik kiekvieną dieną. Toks darbas – turi viską pamatyti savo, o ne kompiuterio akimis.

Tačiau aš toks pusiau ir palangiškis: mano močiutė Palangoje turėjo vasarnamį, tad aš čia visas vaikystės vasaras praleidęs, ir dar būdamas mažas tūkstančius kartų praėjau pro „Palangos žuvėdrą“ (šypsosi). 

Jūsų komentaras:

Emigrantas 2022-02-12 09:13 ([email protected] / IP: 162.158.222.165)
Laikas keisti valdžią!!!

Tomas 2022-02-07 22:05 (IP: 162.158.90.29)
Ekonominis viešbutis, ne daugiau 2 žvaigždžių.

Taip pat skaitykite

Dirbtinis intelektas dabar yra „ant bangos“, išgyvena aukso amžių – todėl tai didžiulis mūsų tiriamosios veiklos pripažinimas.


Birželio 3 dieną įvyko būrelio visuomenininkų, anksčiau sakydavo „aktyvo“, ir ES parlamentaro, profesoriaus Liudo Mažylio susitikimas Palangos viešojoje bibliotekoje. 


„Palangos žuvėdra“ – seniausias, ilgiausią istoriją Palangoje skaičiuojantis viešbutis – turi kuo pasididžiuoti. Tai – ne tik jūra alsuojantis viešbutis Meilės alėjoje. Pastaraisiais metais viešbutis „Palangos žuvėdra“ pirmajame dešimtuke tarp visų šalies viešbučių rikiuojasi pagal keletą rodiklių – sumokėtus mokesčius ir vidutinį darbo užmokestį. Jau 12 metų viešbučiui, virtusiam iš Pelenės į...


  Dėkoju visiems policijos darbuotojams, kad Jūsų dėka šiandien gyvename saugioje ir gražioje mūsų krašto aplinkoje. Angelo sargo vardas – ne tik garbingas titulas, bet didžiulis įsipareigojimas ir atsakomybė   kilniems priesakams vykdyti.  Šv. Tomas Akvinietis yra pasakęs, kad visuose mūsų geruose darbuose kartu veikia angelai.


Palangoje gyvena profesorius, habilituotas daktaras, akademikas – Vladas Žulkus. Vienintelis toks Palangoje! Didžiąją savo gyvenimo dalį jis pašventė tyrinėjimams: povandeninei ir marinistinei Baltijos jūros archeologijai, viduramžių miestų archeologijai, vakarų baltų kultūrai bei baltų ir skandinavų kultūriniams ryšiams. „Jeigu burtų lazdele atsuktumėme laiko ratą 600 metų atgal, kaip...


Tradiciškai Palangos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius skelbia asmenis, artimiausiu metu žadančius sumainyti aukso žiedus. Kas tie laimingieji? Sąrašu dalijamės ir mes.


Palangoje prasideda viešbučio „Marriott“ statybos darbai

"Palangos tilto" informacija, 2021 06 17 | Rubrika: Miestas

Penktadienį, birželio 18 dieną, prasidės viešbučio „Marriott“ Palangoje statybos darbai – pirmuoju darbų etapu bus įrengiami pastato pamatai, atliekami kiti darbai. Pirmojo etapo darbus planuojama įgyvendinti iki metų pabaigos. 


Palangos kultūros ir jaunimo centro Kamerinis choras, vadovaujamas E. Jucevičiaus, dalyvavo chorų konkurse Graikijoje. Norime pasidalinti gera žinia - turime aukso ir sidabro diplomus. Esame labai laimingi. Ačiū Palangai, ačiū jums," - paskelbė Palangos Kultūros ir Jaunimo centras.


Balandžio mėnesio pradžioje Kėdainiuose vykęs Lietuvos kiokušin karate jaunimo, jaunių ir jaunučių čempionatas Palangos karate kiokušin mokyklai ,,Shodan” buvo labai sėkmingas – iškovoti 5 aukso ir 1 sidabro medalis.  


Penktadienį, gruodžio 16 d.,Vyriausybės rūmuose įvykusiame „Lietuvos metų gaminio 2016“ apdovanojimų renginyje aukso medaliu įvertinta Palangos koncertų salė. Apdovanojimą UAB „Conresta“ direktoriui Lukui Laukaičiui įteikė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius