Senųjų tekstų ir fotografijų paroda „NUGRIMZDUSIS VILNIUS“

Palangos tiltas, 2023-03-06
Peržiūrėta
1041
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Senųjų tekstų ir fotografijų paroda „NUGRIMZDUSIS VILNIUS“

Gedimino sostinės Vilniaus 700-ąją sukaktį kviečiame pasitikti ir Palangos viešosios bibliotekos skaityklos salėje, kur  kovo mėnesį eksponuojama fotodailininko Juozo Valiušaičio fotografijų parodą „Nugrimzdusis Vilnius“. Parodos autoriai – pirmieji fiksavę Vilniaus miestą fotografai: Juozapas Čechavičius (1808–1888), Stanislavas Fleury (1858–1915), Janas Bulhakas (1878–1950). Juozo Valiušaičio fotografijos – šiandienos Vilniaus atspindys. 

Jaukioje bibliotekos skaityklos erdvėje nepajėgsite išvengti apžavų, kuriuos skleidžia srauniosios Vilnios šimtmečiais gludinti senojo Vilniaus vaizdai. Nesuskaičiuojamų bažnyčių bokštai ir kryžiai atskirti vienas nuo kito stogų raudonio švaistosi architektūriniais turtais, o persmelktos nakties tylos, maldų ir sapnų dunksančios šventyklos, vienuolynai, rūmai su dideliais parkais, dvarai, dvareliai su ūksmingais sodais ir kiemais liudija senojo miesto charakterį. Šio nepakartojamo žavesio kupino ir iš laiko sutemų išnyrančio Gedimino sostinės miesto vaizdus palydi jo paslaptį įminusių: gydytojo, kraštotyrininko Vladislavo Zahorskio (1858-1927); fotografo, literato Jano Bulhako (1876-1950); tapytojo, dailininko Ferdinando Ruščico (1870-1936); menotyrininko Mikalojaus Vorobjovo (1903-1954); poeto, literato Česlovo Milošo (1911-2004); meno istoriko Jurgio Remerio (1888-1979); pamokslininko, poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595-1640); hidrografo, archeologo ir kraštotyrininko Konstantino Tiškevičiaus (1806-1968) bei kitų žinomų žmonių mintys.

Profesionaliai atrinktą ekspoziciją sudaro 13 stendų, kurie leis ramiai akimis paklaidžioti po Juozapo Čechavičiaus (Józef Czechowicz, 1818–1888) fotoaparato objektyvu užfiksuotus, išsiskiriančius meniškumu bei kompozicijos forma Vilniaus apylinkių peizažus, juolab iki 19 a. 7-ojo dešimtmečio vietovaizdžiai dažniausiai buvo tapomi tik dailininkų, o su šiuo fotografu neatskiriamai susijusios reikšmingos permainos Vilniaus vaizdų įtvirtinimo istorijoje.

Tarp pirmųjų fotografų, įamžinusių XIX–XX a. sandūros Vilnių, išskirtinė Stanislovo Filiberto Flerio (Stanisław Filibert Fleury 1858–1915) pavardė. „Nugrimzdusis Vilnius“ susipažindins su šio, mažai kam girdėto, Vilnių įamžinusio lenkų tapytojo, fotografo, vieno iš stereoskopinės fotografijos pradininko darbais. Vaizdingą kelionę laiku sostinės gatvėmis tęsia ir retam lietuviui žinomas Janas Brunonas Bulhakas (Jan Brunon Bułhak 1876-1950). Tačiau būtent šis lenkų fotografas ir fotografijos teoretikas, ilgai gyvenęs Vilniuje ir įamžinęs miestą tūkstančiuose nuotraukų yra vienas daugiausia prisidėjusių prie to, kad mes žinome, kaip prieš 100 metų atrodė Lietuvos sostinė.

Juozo Valiušaičio parodą „Nugrimzdusis Vilnius“, skirtą Gedimino sostinės Vilniaus 700 metų sukakčiai paminėti, Palangos viešosios bibliotekos skaitykloje kviečiame lankyti iki 2023 m. kovo 31 dienos.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Šiemet 110-ąjį jubiliejų švenčianti puošniausia Lietuvoje Kretingos II senųjų kapinių tvora su dviem aukščiausiais šalyje kapinių vartais iki šiol džiugina Vilniaus gatve einančius ar kapines lankančius žmones, ir tik retas žino, kad jų autorius – lenkų kilmės architektas statybos inžinierius ir pedagogas Juozapas Padlevskis (Jozef Padlewski, 1863–1943).


Palangos viešosios bibliotekos parodų salėje liepos 3 d. (pirmadienį) 17 val. atidaroma  paroda   kviečia susipažinti su dar vienos pamirštos asmenybės, mažai tyrinėtos tarpukario Lietuvos menininkės  Veronikos Šleivytės (1906–1998) kūrybinio palikimo dalimi – jos  fotografijomis . 


Gedimino sostinės Vilniaus 700-ąją sukaktį kviečiame pasitikti ir Palangos viešosios bibliotekos skaityklos salėje, kur  kovo mėnesį eksponuojama fotodailininko Juozo Valiušaičio fotografijų parodą „Nugrimzdusis Vilnius“. 


Kupinas kultūros Lietuvos kurortas svetingai atsiveria vis kitokiems patyrimams. Šįkart į vasaros sostinę atkeliauja įstabi fotografijų paroda – Jono Meko „Semeniškių idilės“.


„Tas nepatirtas stebuklo jausmas, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė yra ne mitas, ne įspūdinga istorinė legenda, bet tikra istorinė realybė. Kad LDK – realiame laike gyvenę stiprūs ir valingi žmonės, savo garbei ir mūsų ateičiai nuveikę didingus darbus, palikę stiprybės ir išlikimo, savigynos ir narsumo, orumo ir išdidumo, pagarbos savo žemei ir protėviams ženklus. Kažkur toli, už...


Šventosios biblioteka kviečia susipažinti su 1920-1940 m. Būtingės pereinamojo punkto viršininku dirbusio Benedikto Bagdanavičiaus šeimos gyvenimo istorija.


Rugpjūčio 11 d. Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje atidaroma Tado Kazakevičiaus fotografijų parodą „Tai, ko nebebus“. Lankytojų antplūdžio sulaukusi paroda jau buvo surengta Vilniuje ir Panevėžyje, o dabar ją galės išvysti Palangos gyventojai ir šio kurortinio miesto svečiai.


Liepos 1 dieną Palangos viešosios bibliotekos interneto skaitykloje  atidaryta Palangos senosios gimnazijos bendruomenės fotografijų paroda „Mano miestas“, skirta Palangos krašto grąžinimo Lietuvai 100 – mečiui paminėti.  Joje miesto bendruomenei buvo pristatyta 30 mokinių ir mokytojų fotonuotraukų.


Kodėl nėra tualetų prie senųjų kapinių?

"Palangos tilto" informacija, 2019 08 23 | Rubrika: Skundų dėžutė

Užėjusi į PT redakciją, ponia Zita pasiskundė, kad prie senųjų miesto kapinių nėra jokio tualeto. „Yra tik rodyklė, nurodanti naudotis tualetu laidojimo namuose, bet tai – nepatogu, ypač senjorams,“ – sakė palangiškė.


Antradienio vakare palangiškių aktyvus būrelis susirinko Klaipėdoje esančiuose Simono Dacho namuose, kur buvo pristatyta palangiškės, tautinių šokių ansamblio „Bočiai“ narės Birutės Mockuvienės fotografijų paroda „Dar suksim ratelį“, pažymėjusi pernai minėta „Bočių“ 55-erių metų sukaktį. Šiuose namuose buriasi ir Klaipėdos...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius