Šią vasarą Palanga tampa šiuolaikinio meno traukos centru

Šią vasarą Palanga tampa ne tik poilsio, bet ir šiuolaikinio meno traukos vieta. Birželio 25–29 d. kurorte vyksta pirmasis „Palangos meno savaitgalis“, kuriame pristatomi žinomų menininkų kūriniai, performansai ir instaliacijos netradicinėse erdvėse – nuo seno fabriko iki muziejaus. Renginys atskleidžia augantį poreikį kūrybai už didmiesčių ribų ir įtvirtina Palangą kaip naują šiuolaikinio meno sceną Lietuvoje.

2025 m. birželio 25 d. Šiltuoju sezonu Palanga kasmet tampa viena lankomiausių vietų Lietuvoje – tūkstančiai žmonių traukia prie jūros, ieško pramogų ir poilsio. Tačiau šią vasarą kurortas siekia ištrūkti iš įprasto atostogų miesto įvaizdžio – Palanga pamažu tampa atvira šiuolaikinio meno erdve. Vis daugiau kultūrinių renginių, šiuolaikinio meno iniciatyvų ir alternatyvių kūrybinių erdvių keičia nusistovėjusį kurorto ritmą. 

Šis pokytis – ne atsitiktinis. Pirmą kartą organizuojamas šiuolaikinio meno festivalis „Palangos meno savaitgalis“ liudija augantį kultūrinį judėjimą pajūryje. Anot renginio vadovo Tautvydo Urbelio, kurortas išlaiko savitą žavesį, kuris traukia tiek poilsiautojus, tiek kūrėjus.  „Palangoje vis dar yra erdvės kūrybai – tiek idėjų prasme, tiek fizinėse vietose. Didmiesčiuose kartais atrodo, kad viskas jau padaryta, o čia dar galima pradėti nuo nulio“, – sako T.Urbelis.

Menininkas Robertas Narkus, „Palangos meno savaitgalio“ programoje ne tik pristatantis savo kūrinius, bet ir kuruojantis meno mugę „KOMISAS“, primena, kad Palanga ilgą laiką buvo siejama su triukšmingo vasaros kurorto įvaizdžiu, tačiau šis stereotipas pamažu silpsta. Miesto kultūriniai pamatai, pasak jo, kur kas gilesni – tai vieta su aristokratiška praeitimi, kuri jau nuo seno traukė kūrėjus ir inteligentiją.

„Pirmasis lietuviškas spektaklis buvo pastatytas būtent Palangoje. Čia kūrė, ilsėjosi ir gyveno kultūros žmonės. Po Nepriklausomybės atgavimo Palanga tapo populiariosios kultūros sostine. Tai kurortui suteikė savotiško nostalgiško žavesio, tačiau kartu neužgožė šiuolaikinio meno iniciatyvų – priešingai, tai gali tapti nauju miesto istorijos etapu“, – teigia R. Narkus.

Pasak menininko, unikalus Palangos charakteris leidžia čia formuotis savitai šiuolaikinio meno scenai. „Šiandien prasidedantis „Palangos meno savaitgalis” nėra „iš viršaus nuleistas“ projektas. Tai organiškai gimusi iniciatyva, atsiradusi iš poreikio kurti, atrasti ir plėsti miesto ribas – tiek tiesiogine, tiek simboline prasme“, – pabrėžia menininkas. 

Jau nuo šiandien Palanga taps netikėtu šiuolaikinio meno žemėlapiu. „Palangos meno savaitgalio“ renginiai įtrauks ir netradicines miesto erdves: Antano Mončio muziejų, buvusią vilą „Auską“, Vasaros skaityklą bei senąjį duonos fabriką. „Kiekviena erdvė – ne tik vieta, kur rodomas menas, bet ir aktyvus programos dalyvis, turintis savo kontekstą, istoriją ir simboliką. Sąmoningai rinkomės architektūriškai ir kultūriškai įkrautas vietas, kurios padėtų ne tik eksponuoti meną, bet ir jį prasmingai „įžeminti“ Palangos istorijoje“, – pabrėžia T. Urbelis.

Vienas svarbiausių akcentų – menininkės Eglės Budvytytės filmas „Šiltakraujai ir besparniai“, eksponuojamas „Auskoje“. „Labai simboliška, kad šis kūrinys pristatomas būtent čia – erdvėje, kuri talpina ir sovietinį modernizmą, ir viešojo poilsio ideologiją. Tai atveria visai kitokius kūrinio skaitymo sluoksnius“, – sako T. Urbelis. Pasak jo, ši paroda tampa ir būsimo Lietuvos paviljono Venecijos bienalėje atspirties tašku.

Parodų dermė čia svarbi – programą kuravusi Milda Dainovskytė sąmoningai sujungė „Auskos“ ir Antano Mončio muziejaus ekspozicijas į vieną naratyvinį audinį. „Norėjome, kad žiūrovas judėtų tarp erdvių ne šiaip sau, o keliaudamas per idėjas, per skirtingus žiūros rakursus“, – sako T. Urbelis.

„Auskoje“ bus pristatomi ir kitų žinomų šiuolaikinių menininkų – Julijono Urbono, Donatos Minderytės, Rūtės Merk, Mortos Jonynaitės, Gyčio Arošiaus – kūriniai. Juos apjungs kompozitorės Gailės Griciūtės garso instaliacija, kuri, kaip pažymi T. Urbelis, veiks kaip subtili, bet svarbi jungtis tarp skirtingų meninių kalbų ir architektūrinių sluoksnių. 

Vasaros skaitykloje vyks susitikimas su Egle Budvytyte ir Nacionalinio paviljono kuratore Venecijos meno bienalėje Louise O’Kelly. Jo metu bus aptariamos radikalaus bendruomeniškumo, solidarumo, ryšio su žeme, choreografinių struktūrų, dainų rašymo, intuicijos ir atsitiktinių susidūrimų temos kūryboje. Pokalbį moderuos Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) Vilniuje kuratorė, menotyrininkė Virginija Januškevičiūtė.

Menas, judesys, garsas ir skonis – patirtys visoms juslėms

„Palangos meno savaitgalis“ kviečia ne tik žiūrėti – jis įtraukia visomis juslėmis. Čia meno patirtys persipins su muzika, judesiu, skoniu ir net galimybe išbandyti kūrėjo vaidmenį.

Alternatyvi meno mugė „KOMISAS“ senajame duonos fabrike suburs apie 40 menininkų – čia bus galima ne tik apžiūrėti, bet ir įsigyti jų kūrinių. Pasak T. Urbelio, suvienyti tiek kūrėjų netradicinėje erdvėje tapo ir logistiniu iššūkiu, ir kūrybiniu eksperimentu. Suvaldyti parodų erdves patikėta dizaineriui Vytautui Gečui. 

Lankytojai taip pat kviečiami į naujai atvertą dizaino erdvę „Rikė“, įsikūrusią po „Kupeta 68“ stogu – čia visą vasarą vyks susitikimai su menininkais, dirbtuvės ir mados renginiai. Kaip pažymi T. Urbelis, tai – pirmas žingsnis stiprinant Palangos dizaino lauką.

Savaitgalio patyrimų spektrą praplės choreografės ir judesio menininkės iš Londono Yeng-Ching Lin performansas, kviesiantis ne tiek stebėti, kiek įsitraukti. Pasak T. Urbelio, tai vienas tų momentų, kai menas tampa gyvu bendrabūviu tarp kūrėjo ir žiūrovo.

Dar viena svarbi festivalio ašis – viešbutis „Palangos dailė“, kuris šiam savaitgaliui taps ne tik laikina menininkų stotele, bet ir gyvu kūrybos centru. Čia apsistos tokie festivalio svečiai kaip Eglė Budvytytė, Yeng-Ching Lin, virtuvės šefas Jonas Palekas bei repo duetas „Pilaitė“.

„Viešbutis tampa savotiška meno laboratorija – čia mezgasi pokalbiai, kūrybiniai ryšiai, o kartais gimsta ir nauji projektai. Tai nėra scena, bet būtent dėl to ši erdvė – gyva ir tikra, kurioje menas įgauna žmogišką, kasdienį matmenį“, – sako „Palangos dailės“ vadovė Viktorija Norvilienė. Anot jos, ši vieta traukia ne tik komforto ieškančius, bet ir tuos, kurie siekia prasmingesnio buvimo – menininkus, kultūros atstovus, bendruomeniškumo ieškančius svečius. Laikui bėgant čia užsimezga ryšiai, gimsta naujos idėjos, formuojasi bendruomenė.

Vakarinėje programoje menas persikels į muzikos sceną. Penktadienį buvusiame duonos fabrike koncertuos alternatyvaus repo grupė „Pilaitė“, o šeštadienį „Auskoje“ pasirodys duetas Mesijus x Münpauzn, jungiantis poeziją, elektroniką ir hiphopą. Tuo tarpu šeštadienio popietę kulinarinių patirčių ieškančius pakvies J. Palekas – vėlyvuosiuose pusryčiuose jis eksperimentuos su gėrybėmis, rastomis Palangos turguje: fermentuotais ingredientais, žalumynais, keptu sūriu ir kitais netikėtais skonių deriniais.