„Spausk, Aleksandrai, nes galim nesuspėti“

Jeigu kam rūpėtų, ką prasmingesnio aš veikiu 2017-ųjų metų liepos 16-26 dienomis, atsakau nemeluodamas ir nevaidindamas: „Miriau“. O kam pirmučiausiai turėčiau padėkoti, kad nenumiriau ir teberašau šias eilutes?
Tebejaučiu visu greičiu, visais marguojančiais švyturiukais skriejančią iš Saulėtekio tako į Nežinią „greitukę“, matau stovinčią (!) ir deguonim mane „vaišinančią“ budinčiąją susirūpinusią medicinos felčerę vis „plakančią“ ypatingai pareigingai atsidavusį greitosios vairuotoją: „Spausk, Aleksandrai, nes galim ir nesuspėt“...
Tebematau iš liepos 16-osios ir žmogiškai atjautų, nemeluota siela sušildytą budinčiojo gabaus Palangos gydytojo reanimatologo Alfonso Buteikio žvilgsnį, kuris keletą kartų filosofiškai vartęs mano toli gražu ne optimistiškus medicininių tyrimų rezultatus, lėtai priėjo prie savo chaoso, o ir kvailumo aukos – bejėgio dūstančio žmogeliuko manęs ir broliškai patarė: „Laiko maksimaliai mažai, o mūsų galimybės Palangoje jūsų atveju šiandien ribotos. Pons Gediminai, pasinaudokite, aš siūlau, šansu kuo skubiau dabar pat važiuoti į Klaipėdos jūrininkų ligoninę. Klaipėdos galimybės jums padėti dešimteriopai didesnės“... Gydytojo A. Buteikio sprendimas buvo lemtingas. Ačiū jam. Ačiū ir optimizmo visai mūsų šeimai šįsyk linkėjusiai vasariškos sielos Mergelei Leontinai Židonienei.
Jei yra Mirtis, kai žmoguje neprognozuojamai staiga sustoja aistringai veikianti gal ir visa D. Mendelejevo chemijos elementų lentelė, tai yra ir būdų siekti nepakartojamo, nes VIENO gyvenimo tęsinio. Man pavyko iššokti iš Mirties karietos, jau skriejant visu greičiu.
Mūsų palangiškis kaimynas 32 metus Rimas Martinauskas čia turi savą iliustruotę: „Su ta mirtim, matai, šitaip: dievas turi dienyną, sąsiuvinį, kur surašyta, kam, kada iš ČIA „išsipirdolinti“. Nu, va. ARBA – ARBA. Kaip medžioklėje – neaišku, į kurį pataikys. Viskas – pagal „grafiką“, bet... Būna, kad kai kurie to „Dievo dienyno“ puslapiai sulimpa, stebuklingu būdu susiklijuoja, juos dangaus Ponalis praverčia ir... šitaip kai kurių „Amžinoji poilsinė“ atidedama kitiems metams... Gal ir gerai, kad tos Paslapties „X“ žmonės niekad nežinom. Čia joks Blatas negalioja“.
Aš sunegaluoti tikrai neplanavau. Toks džiugus, žaismingas, „biržinytiškai“ poetiškas pavasaris! Bet... Ar „Bloga akis“ nužiūrėjo? Viskas tikėtina, kas būna netikėtai. Panašiai, kaip lėktuvo turbulencija, po to – pikiruotė. Tuoj po šventų Jonų rytą nubudau keistai sutinusia kaire koja. Bulka. Podagra? Venų uždegimas? „Prisimeni, kaip aš Kretingoje kraipiau galvą, stebėjausi iš unikaliai aptakių, lyg iš beržo pliauskos ištekintų vienuolės kojų? Štai ir mano panašios“, – bandžiau juokauti žmonai, bet greit juokai nebeėmė, kai einant net į „Palangos tilto“ redakciją, paštą pradėjo astmiškai dusinti, lipant laiptais tuoj pavargdavau, o greit bronchuose, kaip mirštant Mamai, išgirdau ir išoriškai girdimą švokštimą. Kažkoks „Cezario pjūvis“. Pradėjo varstyti skaudūs diegliai dešinį šoną, visa savaitė prabėgo be miego. Vanduo galėjo užtvindyti plaučius. Amen... Klaustukų daugėjo. „Na pirmadienį tikrai eisiu pas savo šeimos gydytoją J. Budreckytę ar kreipsiuosi į geranorišką patarėją mediką politiką Kęstutį Alūzą... Kantrybė – vaistas prieš kiekvieną skausmą“. Pamiršau, kad mirtis irgi yra kantriausia pasaulyje Lūšis. Pamiršau, ką savo ligoniams ir kolegoms Palangos miesto ligoninėje dažnai pakartodavo ypač savo pašaukimui atsidavęs gydytojas Jonas Šipalis. „Dažniau pasiimkime savo asmeninį pasą, pasikartokime savo metus, ir bus aiškiau, ką kodėl suskaudo naujai, ten kur anksčiau buvo ramu. Ir sveika. Neužsiliūliuokime savo džiaugsme. Nenumokite į save abejinga ranka, žmonės. Aš pats suvėlavau kreiptis į kvalifikuotus specialistus, pralošiau daug vertingo, savalaikio gydymo, nes vis atidėliojau – suspėsiu, šiandien nėra kada. Mes visi dažnai meluojam sau. Auksčiausiai virš visų paminklų ir dievybių žmogus pirmiausiai privalo pastatyti savo sveikatą. Prieš ją Nulis – bet kuri pasaulio valiuta. Laimė gyventi be skausmų ir kančių. Ir dar: pirmo gydytojo užrašytą diagnozę tegul patvirtina ir antras, trečias, tada būsi arčiausiai sveikatinančios teisybės“, – šių eilučių autoriui kartojo intelektualusis žemaitis, Palangos miesto ligoninės vyr. gydytojo V. Matulionio pavaduotojas J. Šipalis. Jo patarimai Sąžinės akimis ir šiandien stiprina, padrąsina buvusius pacientus ne tik iš Palangos. Pagarbiai ir prasmingai vertinu kiekvieno, sustiprėti padėjusio Klaipėdos Jūrininkų ligoninės Priėmimo ir Diagnostinio skyrių kolektyvų nario pastangas, palatos gydytojo A. Agatonovo, chirurgo A. Gedgaudo profesionalumą. Smagu.