Suskaičiavo apleistą žemę – kas rekordininkai, Palanga gali pasidžiaugti – neturi tokių sklypų

"Delfi", 2021-06-16
Peržiūrėta
6828
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Suskaičiavo apleistą žemę – kas rekordininkai, Palanga gali pasidžiaugti – neturi tokių sklypų

Šalyje apleistų žemių plotas ir toliau stabiliai mažėja – šiuo metu Lietuvoje užfiksuota beveik 45,5 tūkst. apleistų sklypų, arba ketvirtadaliu mažiau nei prieš metus, o bendras apleistos žemės plotas sudaro 26 tūkst. hektarų (ha), arba taip pat ketvirtadaliu mažiau nei praėjusiais metais. Daugiausia tokių žemių galima rasti Vilniaus rajono, Molėtų ir Utenos rajonuose.  Lietuvoje yra kelios savivaldybės, kurios gali pasidžiaugti neturinčios apleistų žemės plotų – tai Alytus ir Palanga.

Naujausia Valstybės žemės fondo paruošta informacija apie apleistus žemės ūkio naudmenų plotus registruotuose sklypuose skelbiama Registrų centro sukurtoje ir tvarkomoje interaktyvioje atvirų duomenų platformoje REGIA, rašoma pranešime. 

Remiantis naujausiais duomenimis, šiuo metu visoje šalyje užfiksuota beveik 45,5 tūkst. apleisto ploto turinčių žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kurie užima bendrą 306 tūkst. hektaro (ha) ploto. Vien tik apleistos žemės plotas šiuose sklypuose sudaro 26 tūkst. ha, arba 0,4 proc. viso šalies ploto. Viso Lietuvoje šiuo metu yra įregistruota virš 2,4 mln. sklypų, užimančių 5,8 mln. ha plotą 2020 metais šalyje buvo apie 61,1 tūkst. apleistų žemės ūkio paskirties žemės sklypų, tad tokių sklypų skaičius šiemet sumažėjo beveik trečdaliu (26 proc.), maždaug tiek pat (24 proc.) sumažėjo ir pačios apleistos žemės plotas šiuose sklypuose – pernai jis siekė 34,3 tūkst. hektarų. 

Tokiems pokyčiams, anot Registrų centro specialistų, įtakos turėjo ir pasikeitę apleistos žemės plotų nustatymo reikalavimai. 

2021-aisiais pirmoje pozicijoje pagal apleistų žemių skaičių vis dar yra Vilniaus rajono savivaldybė – jos teritorijoje yra 3,6 tūkst. sklypų, kuriuose suskaičiuota apie 2 tūkst. hektarų apleistos žemės. Palyginti su praeitais metais, kai apleistų sklypų skaičius siekė 5,2 tūkst., nenaudojamų žemių skaičius sklypuose sumažėjo 30 procentų. Kaip ir praėjusiais metais, nemažai apleistų sklypų taip pat randama Molėtų rajone – 3,4 tūkst. sklypų, kuriuose 2 tūkst. ha sudaro apleista žemė bei Trakų rajone (2,4 tūkst. sklypų, 1,5 tūkst. ha). Gana daug apleistų žemių šiaurės rytų Lietuvoje – Utenos rajone 2,6 tūkst. sklypų iš kurių 1,6 tūkst. ha apleistų, Zarasų (2,4 tūkst. sklypų, 1,8 tūkst. ha), Ignalinos (2 tūkst. sklypų, 1,1 tūkst. ha) rajonuose. Visgi, kiek kitaip duomenys pasiskirstę lyginant savivaldybėse visų registruotų žemės ūkio naudmenų ir apleistų žemės ūkio naudmenų santykį – daugiausia tokių plotų Druskininkų, Trakų ir Zarasų rajonuose (po 3,9 proc.), Molėtų rajone – 3,4 proc. 

Lietuvoje yra kelios savivaldybės, kurios gali pasidžiaugti neturinčios apleistų žemės plotų – tai Alytus ir Palanga. 

Taip pat, vos po kelis sklypus, užimančius nedidelę savivaldybės teritorijos dalį yra Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Visagino savivaldybėje. REGIA žemėlapyje skelbiama informacija apie apleistos žemės plotus gyventojams yra aktuali tuo, kad žemės savininkas gali sužinoti ar pasitikrinti, kiek jo turimame sklype yra apleistos žemės, kadangi, atsižvelgiant į apleistos žemės plotus, sklypų savininkams gali būti skaičiuojami didesni žemės mokesčiai. Žemės mokesčio įstatyme numatyta, jog savivaldybės, atsižvelgdamos į žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą, gali nustatyti nuo 0,01 iki 4 proc. žemės mokesčio tarifą. Dažniausiai apleistai žemei būna nustatomas didžiausias – 4 proc. – mokesčio tarifas. Šiuos duomenis apie apleistų žemės ūkio naudmenų plotus kiekvienais metais nustato ir skelbia Valstybės žemės fondas. 

 

Delfi.lt

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

 „Palangos tiltas“ neigia, kad „Palangoje dauguma socialdemokratų balsuoja už Vaitkų, o ne už Tučkę“, nes tokių duomenų neturi nei redakcija, nei partija, nei Vyriausioji rinkimų komisija.


Palangos miesto savivaldybės taryba 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2-123 patvirtino Nenaudojamų, apleistų kitos paskirties žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašą.


Augintinio priežiūra dažnam šeimininkui tampa įprastu dalyku. 


Šalyje apleistų žemių plotas ir toliau stabiliai mažėja – šiuo metu Lietuvoje užfiksuota beveik 45,5 tūkst. apleistų sklypų, arba ketvirtadaliu mažiau nei prieš metus, o bendras apleistos žemės plotas sudaro 26 tūkst. hektarų (ha), arba taip pat ketvirtadaliu mažiau nei praėjusiais metais. Daugiausia tokių žemių galima rasti Vilniaus rajono, Molėtų ir Utenos rajonuose.  Lietuvoje yra...


Privačių žemės sklypų savininkai raginami tinkamai rūpintis savo nuosavybe ir, esant poreikiui, kuo skubiau susitvarkyti jiems priklausančius žemės sklypus, antraip sklypas gali būti įtrauktas į nenaudojamų, apleistų sklypų sąrašą. Tai grėstų didesniais – 4 procentų – žemės mokesčio ar žemės nuomos mokesčio tarifais. 


Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius informuoja, kad kaip ir kasmet, vadovaujantis Savivaldybės tarybos patvirtintu Nenaudojamų, apleistų kitos paskirties žemės sklypų nustatymo tvarkos aprašu, nustatomi apleisti, nenušienauti, apaugę krūmais ir piktžolėmis sklypai, identifikuojami jų savininkai, užpildomas nenaudojamų, apleistų ar...


Žmogus net ir su mažu kompiuteriniu raštingumu pasakys, kad atnaujinta Palangos miesto savivaldybės svetainė www.palanga.lt atrodo, švelniai tariant, neįspūdingai, net primityviai. Kaimyninių savivaldybių interneto svetainės yra žymiai labiau vizualiai patrauklesnės, jose lengviau ir mieliau naršyti. Palangos miesto savivaldybė tokią kuklią miesto interneto svetainę...


Pasikeitė Savivaldybės internetinės svetainės adresas. Naujasis yra toks - www.naujas.palanga.lt


Ar esate kada pamąstę, kaip norėtumėte būti išlydėti amžinojo poilsio – rinktumėtės tradicinį laidojimo būdą – į žemę, o gal kremavimą – palaikus sudeginti ir pelenų dėžutę įdėti į nišą kolumbariume? Argumentams, kad žemė tampa labai brangi ir tradicinės kapinės negali būti plečiamos beatodairiškai, mažytė pelenų urna kolumbariume atrodo kaip...


Artėjančią savaitę sukaks lygiai 30 metų, kai skulptūrų parke surengta pirmoji paroda. Apie tai, kaip sekėsi atlikti šį žingsnį, nuo ko buvo pradėta ir kur slypi sėkmės paslaptis, jog iki šiol ši vieta yra itin mėgiama, kalbėjomės su vienu iš iniciatorių, kūrėjų architektu Leonu Mardosu.   – Tai nuo ko viskas prasidėjo, kaip kilo mintis...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius