Šventojiškiai ne tik giedojo, bet ir pamatė Tautišką giesmę

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014-03-13
Peržiūrėta
1691
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Šventojiškiai ne tik giedojo, bet ir pamatė Tautišką giesmę

Ar jums teko ne tik girdėti bei patiems giedoti Tautišką giesmę, bet ir pamatyti, kokiomis spalvomis ji švyti ir į kokį raštą susiaudžia jos žodžiai ir melodija? O štai šventojiškiai, kovo 11-osios pavakare susirinkę švęsti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventės, tokią progą turėjo.

Ir parodos, ir instaliacija

Šventosios laisvės, atgimimo ir draugystės šventėn į pagrindinę mokyklą Šventosios seniūnijos bendruomenės kvietimu besirenkantys šventojiškiai turėjo progą ir džiaugtis, ir stebėtis. Džiaugėsi ir stebėjosi jie tuo, kiek parodų jiems buvo pristatoma jau mokyklos fojė: čia ir pačių moksleivių parengto projekto „Tėvynę branginti, jos praeitį pažinti“ stendai su gausia rašytine bei vizualia informacija, ir šventojiškio menininko, miestelio herbo autoriaus Petro Barono sukurtų medalių Lietuvai paroda, ir vilniečio fotomenininko Gintaro Daugirdo fotografijų ekspozicija. O labiausiai atėjusius į Kovo 11-osios šventę stebino keista apvali medinė konstrukcija, kurios viršus buvo apjuostas plačiu spalvotu audiniu, o jai besisukant šalia „bėgo“ raudonas lazerio spindulys ir skambėjo Lietuvos himnas – Tautiška giesmė.

Visus šventojiškius ir Šventosios svečius su pačia gražiausia pavasario švente – Kovo 11-ąja – pasveikino Šventosios seniūnijos bendruomenės pirmininkas Domininkas Jurevičius.

„Prieš 24 metus atgimė nepriklausoma Lietuvos valstybė. Prieš metus pradėjo atgimti Šventoji. Tikiu, kad du dešimtmečius trukęs sąstingis mus užgrūdino, ir 25-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atgimimo metines pasitiksime besikeičiančioje į gražiąją pusę Šventojoje, tad būkime vieningi“, – sakė D. Jurevičius.

Žodžiu, vaizdu, daina

Nuskambėjus Tibeto varpelių skambesio lydimai, prie pusę pasaulio apkeliavusios Juliaus Žėko sukurtos Lietuvos himno instaliacijos „Tautiška giesmė“, šventojiškės Agnės sugiedotai giesmei, aplink instaliaciją dainuodamos lietuvių liaudies dainas pradėjo suktis menininkės Audronės Bukauskienės kurtomis skraistėmis pasidabinusios moterys. Šventojiškė menininkė pristatė kiekvieną skraistę, papuoštą įstabiomis aplikacijomis, atkartojančiomis Lietuvos regionų audiniuose ir juostose besikartojančius raštus bei simbolius.

„Smagu būti nepriklausomiems nuo nieko, smagu turėti galimybę rinktis, kaip mes norime gyventi: dirbti arba nedirbti, skristi arba šliaužti. Su laisve jus!“ – pasveikino susirinkusiuosius G. Daugirdas, paminėjęs, jog specialiai šiai dienai į Šventąją atvežė dvylika – simbolinį skaičių – savo fotografijų, kurių tematika – laisvė ir Nepriklausomybė.

Pasveikinęs šventojiškius su švente, savo darbus trumpai pristatė P. Baronas. Parodoje eksponuoti ir patys naujausi menininko darbai – pernai sukurtas medalis K. Donelaičio jubiliejui, 2012-aisiais – Maironio jubiliejui sukurtas medalis „Nuo Birutės kalno“, pirmosios moters fotografės Lietuvoje Paulinos Mongirdaitės gimimo metinėms skirtasis ir Durbės mūšio metines primenantis medaliai bei ankstesni darbai „Žalgiriui“, „Elija“, „Šventoji“, „Būtingė“.

Pamatė Tautišką giesmę

Šventės idėjos autoriumi pristatytas Nerijus Lajauskas davė įžangą pagrindiniam vakaro akcentui, paminėjęs, jog Vilniuje vykusios knygų mugės metu išvydęs J. Žėko instaliaciją, užsidegė mintimi atvežti ją į Šventąją. J. Žėkas gi sutikęs.

Susirinkusiems dideliems ir mažiems šventojiškiams J. Žėkas vaizdžiai nupasakojo, kaip kartu su tekstilininke Žydre Ridulyte bei instaliacijos režisieriumi Algiu Sakalausku kūręs pačią „Tautišką giesmę“, kurioje šiandienos balsu – sintezės kalba – aktualizuojamos nacionalinės vertybės. Mokslo – fizikos, akustikos, fonologijos, – meno: tekstilės, muzikos ir poezijos, – bei technologijų: spektrografinės analizės, žakardinio audimo, optikos technologijų, – sintezės raiška pristatomas vienas pamatinių tautos simbolių – himnas. Instaliacija „Tautiška giesmė“ susideda iš daugiau nei prieš 100 metų Vinco Kudirkos sukurto himno žakardiniu audimu išreikštos garso spektrograminės analizės juostos, kuri lazerių iliuminacijos ir dinaminės instaliacijos pagalba „pjauna“ vaizdą esamuoju momentu: žiūrovas turi galimybę girdėti ir stebėti kokybinius garso pokyčius čia ir dabar.

Čia ir dabar įjungus instaliaciją šventojiškiai, klausydamiesi ir patys giedodami Tautišką giesmę, galėjo stebėti, kaip pirmąkart istorijoje garsų pagalba nuaustu ir visus jų tonus spalvomis atspindinčiu audiniu bėga lazerio spindulys, audinyje rodydamas, kuria spalva sušvinta giedančiųjų tariami garsai.

Ir patys dainavo

Kaip savo metu pristatant instaliaciją Briuselyje Europos Sąjungos valstybių vadovai bei Europarlamento nariai, taip ir šventojšikiai fotografavosi prie nepaprastosios instaliacijos. O prisifotografavę bei dar po keletą kartų išklausę himno, susirinko mokyklos salėn, kurioje vos galėjo sutilpti. Čia jiems koncertavo iš Vilniaus atvykęs tarptautinių festivalių ir TV projektų laureatas, vokalistės Jovitos ir gitaristo Rimo iš grupės „Kalvos“ duetas, kurių atliekamoms dainoms salė pritarė ne tik aplodismentais. O Šventosios žvejų kapitono A. Valiuko anūkės Elvinos Milkauskaitės dainos uždegė susirinkusiuosius ir šokiui.

Po koncerto šventojiškiai dar nesiskirstė: vaišinosi suneštiniais skanumynais, bendravo tarpusavy, kalbino ir atlikėjus, ir parodų autorius – o ir patys smagiai dainavo.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Po Lietuvą šią vasarą keliaujantis DELFI Kelionių ambasadorius Orijus Gasanovas kaskart į draugiją pasikviečia žinomą šalies moterį. 


21 val. Lietuviai visame pasaulyje vieningai giedojo Tautišką giesmę. Palangoje himnas buvo giedamas Jūratės ir Kastyčio skvere, ant Birutės kalno ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje.


Artėjančio Vilniaus jubiliejaus proga po Lietuvos miestus kelionę pradėjo šiuolaikinių technologijų reginys-misterija „Vilniaus sapnas“. Nemokamą premjerinį renginį po atviru dangumi stebėjo tūkstančiai palangiškių ir kurorto svečių. 


Valstybės dieną Palanga pasitinka pasidabinusi Trispalvėmis bei su nuoširdžiu kvietimu pademonstruoti vienybę ir meilę savo šaliai, Liepos 6-ąją 21 val. visiems drauge giedant Tautišką giesmę.


Valstybės dieną Palanga pasitinka pasidabinusi Trispalvėmis bei su nuoširdžiu kvietimu pademonstruoti vienybę ir meilę savo šaliai, Liepos 6-ąją 21 val. visiems drauge giedant Tautišką giesmę.


Šventojiškiai šeštadienį minės Jūros dieną

"Palangos tilto" informacija, 2019 09 09 | Rubrika: Miestas

Šeštadienį, rugsėjo 14 d., linksmai nusiteikę į šventę pakvies šventojiškiai – miestelyje bus minima Jūros diena. Jos metu Jūros gatvės pėsčiųjų alėjoje šurmuliuos renginiai, skirti pirmosios Lietuvoje Jūros dienos paminėjimui. Pasak Palangos kultūros ir jaunimo centro kultūrinės veiklos vadybininkės Mantės Lukošienės, Jūros dienos...


Šventojiškiai ir palangiškiai susivienijo prieš „Feliksą“

"Palangos tilto" informacija, 2015 01 26 | Rubrika: Miestas

Šeštadieno rytą dvi valandas Šventosios paplūdimio ruože nuo tenykštės gelbėjimo stoties link Palangos triūsė talkininkai, atsiliepę į Šventosios seniūnijos bendruomenės kvietimą prisijungti prie akcijos „Atkurkime pajūrį“. Kovai prieš uragano „Feliksas“ padarinius susivienijo ir palangiškiai, ir...


Ar jums teko ne tik girdėti bei patiems giedoti Tautišką giesmę, bet ir pamatyti, kokiomis spalvomis ji švyti ir į kokį raštą susiaudžia jos žodžiai ir melodija? O štai šventojiškiai, kovo 11-osios pavakare susirinkę švęsti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventės, tokią progą turėjo.


Pernai vasarą Šventojoje, netoli paplūdimio, pastatytas konteinerinis tualetas šiemet dingo. Jis stūksojo Prieplaukos gatvėje, ties pliažu.   Gamtinius reikalus – į kopas Kaip pasakojo Šventosios seniūnaitis Ramutis Šeštokas, šis tualetas buvo labai reikalingas. Bet šiemet jo neliko.


„Jei reikėtų kurti siaubo filmą, kaip foną pasirinkčiau Šventąją žiemą“, „Visa Šventoji – vienas didelis, apleistas statinys“, „Šventosios autobusų stotis pastatyta ant šiukšlyno ir panaši į „šiki***..“ – tokios ir panašios frazės penktadienį liejosi Šventosios seniūnijos...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius