Teisingai vartosime antibiotikus šiandien – išsaugosime gyvybę rytoj

„Palangos tilto“, Higienos instituto inf., 2013-11-21
Peržiūrėta
3192
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Teisingai vartosime antibiotikus šiandien – išsaugosime gyvybę rytoj

„Nerimas, kad visuomenė vėl gali likti beginklė prieš infekcijas, kaip buvo iki atrandant antibiotikus, tampa realia grėsme“, – pabrėžia Higienos instituto specialistai.
Kai kurių bakterijų atsparumas paskutiniams efektyviems antibiotikams dramatiškai didėja. Lietuvoje, pagal Europos antimikrobinio atsparumo stebėsenos tinklo duomenis, ligoninėse plintančių bakterijų, galinčių sukelti plaučių uždegimą, sepsį – klebsielių (Klebsiella pneumoniae) dauginio atsparumo dažnis 2006 m. buvo 2,9 proc., o 2011 m. – 43,1 proc.
Antimikrobinis atsparumas – tai natūralus biologinis reiškinys, kai mikroorganizmai – bakterijos, virusai, grybai – prisitaiko prie juos veikiančių antimikrobinių vaistų poveikio ir taip sumažėja arba išnyksta antibiotikų efektyvus poveikis gydant infekcines ligas.
Tyrimais įrodyta, kad antimikrobinio atsparumo didėjimas tiesiogiai susijęs su antimikrobinių vaistų vartojimu.
Spartaus bakterijų atsparumo vystymosi ir plitimo problemos nebepajėgiama išspręsti kuriant naujus antibiotikus. Be to, šių vaistų neteisingas vartojimas gali pakenkti ne tik juos vartojančių asmenų, bet ir kitų žmonių sveikatai, nes atsparios bakterijos lengvai plinta.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras teigia, kad kiekvienas žmogus – gydytojas, skiriantis antibiotikus, sveikatos politikas, planuojantis ir įgyvendinantis strategijas, gyventojas, vartojantis antibiotikus,– turi prisiimti atsakomybę dėl šių vaistų efektyvumo išsaugojimo.
Bakterijų atsparumą antimikrobiniams vaistams lemia daugelis priežasčių: virusinių infekcijų gydymas antibiotikais, neteisingas vaistų parinkimas, dozavimas, gydymo trukmė, savigyda. Taip pat mikroorganizmai savo genetinę informaciją gali perduoti kitos rūšies mikrobams, atsparius mikrobus vieni žmonės gali perduoti kitiems, atsparius mikrobus galima net pervežti iš vienos šalies į kitą.
Yra plataus ir siauro veikimo spektro antibiotikų. Siauro spektro antibiotikai veiksmingi prieš tam tikrų rūšių bakterijas. Jie skiriami tada, kai yra žinoma, kokios bakterijos sukėlė infekciją. Svarbu yra tai, kad jie mažiau veikia „gerąsias“ organizmo bakterijas palyginti su plataus spektro antibiotikais. Plataus spektro antibiotikai skiriami tais atvejais, kai nėra aišku, kokios bakterijos sukėlė infekciją arba kai infekciją sukelia kelių rūšių bakterijos, tačiau jie sunaikina daugiau „gerųjų“ bakterijų bei sukelia kitus šalutinius poveikius.
Specialistai pataria vartoti antibiotikus tik tada, kai juos paskyrė gydytojas, laikytis gydytojo rekomendacijų, nelaikyti antibiotikų likučių ir nesidalyti jais su kitais šeimos nariais ar draugais.
„Būtina atsiminti, kad peršalimą ar gripą sukelia virusai, o ne bakterijos. Gydyti šias ligas antibiotikais nėra prasmės, – jie nepadės ir nesumažins ligos simptomų – karščiavimo, kosulio, slogos“, – pabrėžia Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro  Inovacijų skyriaus vyr. specialistas Kęstutis Rudaitis.

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Nors po truputį ant kulnų pradeda minti ir varžovai, dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotas „ChatGPT“ vis dar išlieka pažangiausiu ir dažniausiai naudojamu išmaniuoju asistentu.


Antradienį Savivaldybėje lankėsi ir su miesto meru Šarūnu Vaitkumi susitiko Prancūzijos ambasadorė Alix Everad, garbės konsulas Klaipėdoje Olivier Criou bei Prancūzų kalbos instituto direktorius Pascal Sliwanski. 


Pasak Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorės prof. dr. Nataljos Istominos, slaugytojai – tai sveikatos specialistai, su kuriais pacientai užmezga patį glaudžiausią santykį. 


Susiderinti pokalbį su Biruta Mazrimiene prireikė pastangų. „Yra vertesnių pakalbinti“, – kukliai kratėsi interviu palangiškė. Mudviem bekalbant pradėjo klausinėti, kaip sekasi mano vaikams, lankiusiems jos vadovaujamą lopšelį-darželį „Nykštukas“. Tik taip ir pavyko susitarti: aš papasakosiu apie savo jau užaugusius mažuosius, o ji – apie save, ką veikia būdama penktus metus pensijoje.


Birželio 11 d. penktadienį 15-18 val. Europos socialinio fondo agentūros projekto „Parama maisto produktais ir higienos priemonėmis“ Nr. EPSF-2020-V-07-03 lėšomis Palangoje bus dalinama nemokama parama maisto produktais ir higienos priemonėmis. Papildoma informacija teikiama telefonu: 8 (46) 34 13 38 (nuo 10 iki 13 val.)


Visa Lietuva, ir Palanga, švenčia Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – Kovo 11-osios – 31-ąsias metines. Lietuva pasikeitė neatpažįstamai, užaugo nauja, laisvėje gimusių, žmonių karta. „Palangos tiltas“ ta proga kalbino Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signatarę Laimą Liuciją Andrikienę. Ponia Laima atvirai kalbėjo apie Lietuvos, mažos tautos...


Pirmadienį, liepos 13 d., Palangos miesto Savivaldybėje lankėsi ir su miesto meru Šarūnu Vaitkumi susitiko Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Claire Lignieres-Counathe ir Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius Jean-Marie Sani.


Kovo 17 d., apie 70 metų amžiaus Palangos miesto gyventojai paskambino nepažįstamas asmuo, kuris siūlė ištirti dėl koronaviruso. Laimei, senjorė suprato, kad tai gali būti sukčių užmačios ir nutraukė pokalbį.


Lygiai savaitę -iki lapkričio 8 d. - Vyriausioji rinkimų komisija lauks gyventojų, politikų ir visuomeninių organizacijų pastabų dėl vėl perbraižomo rinkimų apygardų žemėlapio. Per pastaruosius ketverius metus tai jau bus trečias perbraižymas. To esą prireikė, nes demografinė situacija Lietuvoje ir vėl neatitinka teisingo demokratiško atstovavimo.


Teisingai vartosime antibiotikus šiandien – išsaugosime gyvybę rytoj

„Palangos tilto“, Higienos instituto inf., 2013 11 21 | Rubrika: Sveikata

„Nerimas, kad visuomenė vėl gali likti beginklė prieš infekcijas, kaip buvo iki atrandant antibiotikus, tampa realia grėsme“, – pabrėžia Higienos instituto specialistai.


Renginių kalendorius