Ukrainos vaikai šalia mūsų: kaip reaguoti į jų jausmus ir elgesį

Palangos tiltas, 2022-03-10
Peržiūrėta
2095
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Ukrainos vaikai šalia mūsų: kaip reaguoti į jų jausmus ir elgesį

Iš Ukrainos atvykę vaikai/paaugliai išgyvena skaudžius įvykius, todėl net ir apsistoję saugioje aplinkoje gali jaustis bei elgtis labai įvairiai: būti jautrūs, dirglūs, liūdni, nerimauti ir būti labai nerimastingi, atsiriboję, bijoti arba stipriai pykti, taip pat gali atrodyti viskam abejingi arba būti linksmi ir užsiimti jų amžiui įprastomis veiklomis, turėti stiprius besikeičiančių emocijų protrūkius: verksmo – juoko – pykčio. 

Paramos vaikams centro psichologai rekomenduoja, kaip padėti iš Ukrainos atvykusiems vaikams  ir paaugliams pasijusti geriau? 

Matote, kad vaikas/paauglys yra liūdnas, nerimauja ir bijo:patikinkite, kad tai, kaip šiuo metu jaučiasi, yra normalu, kad nėra blogų ar gerų jausmų;nuraminkite, kad dabar jam pavojus negresia, šalia yra žmonių, kurie juo pasirūpins;nespauskite kalbėti ir dalintis sunkumais, tačiau pabrėžkite, kad jeigu norės, gali su jumis pasikalbėti;jeigu norite paguosti ir nuraminti apkabinimu, pirmiausia, įsitikinkite, ar vaikui/paaugliui toks fizinis kontaktas yra priimtinas (galite jo paklausti);mažesniems vaikams nusiraminti gali padėti minkšti žaislai, antklodės, švelnukai.Pastebite, kad jaučiasi kaltas:patikinkite, kad jis nekaltas dėl to, jog turėjo išvykti/palikti artimuosius ir augintinius;pabrėžkite, kad ne jo kaltė, jeigu žuvo artimas žmogus.Kai vaikas/paauglys stipriai pyksta:prisiminkite, kad pyktis yra natūrali reakcija, kuri dažnai kyla, susidūrus su sunkiais išgyvenimais;leiskite išsakyti įniršį, apmaudą ir pyktį;stenkitės būti malonus/-i ir kantrus/-i, kalbėti ramiai;vaiko/paauglio pykčio nepriimkite asmeniškai kaip puolimo prieš jus.Jeigu atrodo abejingas arba linksmas:supraskite, kad visos reakcijos jam padeda išgyventi patirtus sunkumus ir gyventi toliau;nesipiktinkite ir nesistebėkite tokiu elgesiu;nekritikuokite ir negėdinkite.Vaikas/paauglys klausia, kada galės grįžti namo, kur jo tėvai:nevenkite klausimų, į kuriuos nežinote atsakymų;atvirai pasakykite, kad nežinote, kada vaikui/paaugliui bus saugu grįžti;netvirtinkite, kad viskas bus gerai; galima pasakyti: „Mes susitvarkysime, ieškosime išeities, ateityje bus lengviau“;į klausimą, kur tėvai, vaikui atsakykite: „Išvyko dirbti labai svarbų darbą. Kai tik galės, susisieks su tavimi“.Jeigu atsisako valgyti ar prastai miega, sapnuoja košmarus:vis priminkite, kad, jeigu nori, gali su jumis pasikalbėti;jeigu atsisako valgyti, būkite kantrūs, paskatinkite rūpintis savo sveikata, pasakykite, kad vaikui/paaugliui reikės jėgų, būti stipriam ir pan.; pasirūpinkite mėgstamu jo maistu;paklauskite, kas vaikui/paaugliui padėtų užmigti: raminanti muzika, pasaka, naujas žaislas, kuris jį saugotų, įjungta šviesa, atviros durys ir t.t.;jeigu išgąsdina košmaras, nuraminkite, kad tai buvo tik sapnas.Kaip pranešti apie artimojo mirtį?

Jeigu mama/tėtis žuvo, šią žinią vaikui/paaugliui turėtų pranešti pats artimiausias šiuo metu žmogus (giminaitis, globėjas, mokytojas).  Tai pasakyti rekomenduojama dviem etapais:

„Turiu tau blogų žinių“.„Tavo mama/tėtis mirė. Daugiau jos/jo nebebus“.

 

Pasirūpinkite, kad vaikas/paauglys:galėtų grįžti į kasdienes veiklas: būtų pavalgęs, išsimiegojęs, judėtų fiziškai, žaistų, mokytųsi;palaikytų (jeigu įmanoma) ryšį su artimaisiais;apie situaciją Ukrainoje gautų tik patikimą informaciją;matytų kuo mažiau gąsdinančių karo vaizdų.Pasitarkite su psichologu (nemokamai) „Tėvų linijoje“, 8 800 900 12, darbo dienomis 9-13 val. | 17-21 val., antradieniais 17-21 val. ir rusų kalba:kaip padėti vaikams ir paaugliams išgyventi netektį, išsiskyrimą;ką atsakyti į jiems kylančius klausimus apie ateitį;kaip reaguoti į vaikų stiprius jausmus: baimę, nerimą, pyktį ir kt.;kas padeda nusiraminti patiems suaugusiems ir vaikams;visais kitais klausimais, kylančiais dėl vaikų ir paauglių elgesio, savijautos, tarpusavio santykių.

- - - 

 

Apie Paramos vaikams centrą

Tai nevyriausybinė organizacija, nuo 1995 m. teikianti psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą šeimoms ir vaikams, išgyvenantiems psichologinius sunkumus. Vykdomos programos: „Big Brothers Big Sisters“, „Antras žingsnis“, „Vaikystė be smurto“, „Pozityvi tėvystė“, „Tėvų linija“.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Priežiūros komitetas parlamentarų Mykolo Majausko ir Mindaugo Skritulsko elgesį svarstys kitos savaitės pradžioje, BNS patvirtino komiteto vadovas Valdas Benkunskas.


Iš Ukrainos atvykę vaikai/paaugliai išgyvena skaudžius įvykius, todėl net ir apsistoję saugioje aplinkoje gali jaustis bei elgtis labai įvairiai: būti jautrūs, dirglūs, liūdni, nerimauti ir būti labai nerimastingi, atsiriboję, bijoti arba stipriai pykti, taip pat gali atrodyti viskam abejingi arba būti linksmi ir užsiimti jų amžiui įprastomis veiklomis, turėti stiprius besikeičiančių emocijų...


Šiomis dienomis viešojoje erdvėje girdisi vis daugiau nerimo dėl rusakalbių vaikų žeminimo, įžeidinėjimų, prieš juos nukreiptos agresijos ir kaltinimų, susijusių su įvykiais Ukrainoje. Labai svarbu, kad nei vienas suaugęs neliktų abejingas tokioms patyčioms ir nedelsdamas jas stabdytų. Paramos vaikams centro psichologai rekomenduoja, kaip derėtų elgtis suaugusiems. 


Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 12 straipsnio 5 dalies 6 punktu ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2016 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 1-3 „Dėl techninių perspėjimo sistemos priemonių priežiūros organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 25 punktu, šių metų gegužės 12 d....


Gegužės 30 dienos posėdyje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė tirti Palangos miesto savivaldybės politikės E.Kuznecovos elgesį.


Viešnia iš Vilniaus, pasivaikščiojusi mūs Virbališkės gyvenamojo rajono Saulėtekio taku, žaliomis Taikos, Sodų gatvėmis, grįžusi pietums emocingai išsakė savuosius įspūdžius. „Kokie turtingi jūs čia, Palangoje, esat: aplinkui lanku ėjau ir suskaičiavau net tris visur Lietuvoje, o ypač sostinėje ir kituose didmiesčiuose visiems tėveliams ypatingai...


Palangos Sambo akademija turi kuo pasigirti: jos auklėtiniai skina laurus tarptautinėse varžybose. Akademijos vadovas, treneris, daugkartinis šalies sambo imtynių nugalėtojas ir prizininkas, 1993 metų Europos sambo imtynių antros vietos laimėtojas, 1996 metų Pasaulio studentų sambo imtynių trečios vietos laimėtojas Ernestas Doržinkevičius tikino, jog, užsiimdami šia sporto...


Net 14 kurorto daugiabučių namų keičia savo veidą – Palanga vadinama viena „dėžučių“ renovacijos lydere šalyje. Bet renovacijai šalyje – ir Palangoje – įgauti didesnį pagreitį koją kiša   netikslumai daugiabučių namų modernizavimo investiciniuose projektuose (DNMIP). Kai kuriuos jų reikės patikslinti, o tai reiškia, kad I-ojo...


„Tėvai nežinojo, pas ką mane nuvežti, tai aš pati jiems pasakiau“, - atkartojo savo mažosios pacientės žodžius vaikų gydytojas Alfredas Kerulis. Pelnyti vaikų meilę šiam gydytojui ne itin sudėtinga. Pasak jo, svarbu užmegzti ryšį, o jį užmezgus vaikai gydytoju ima pasitikėti ir nejaučia nei menkiausios baimės. Ypatingai tuo atveju, jei atliekama procedūra nekelia skausmo. Pastaruoju metu...


Palangiškio Aido Jurkšto paroda „500 Baltijos švyturių“, pristatyta palangiškiams balandį, „išplaukė“ į platesnius vandenis – Jūros šventės proga ji surengta Klaipėdoje. Dėl švyturių pamišęs jų kolekcionierius ekspozicijoje demonstruoja Lietuvos, Latvijos, Estijos, Kaliningrado bei Rusijos švyturius. Jo sumanymai – grandioziniai: išleisti pasaulio jūros švyturių enciklopediją. Žinoma, mūsų...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius