Viešosios tvarkos ir Socialinės rūpybos skyriai – bejėgiai prieš leisgyvių senukų porą

Praėjusią savaitę, sausio 22 dieną, Biliūno g. esančiame daugiabučio bute buvo rasta negyva garbaus amžiaus moteris ir leisgyvis vyras, taip pat senjoras, kuris kitą dieną ligoninėje taip pat mirė. Tačiau šios istorijos priešistorė kur kas senesnė. Kaimynai ne kartą kreipėsi į atitinkamas miesto įstaigas, kad į mirtį žvelgiantiems senukams reikalinga pagalba, bet reakcijos sulaukta tik tada, kai padėti senoliams jau nebebuvo galima.

Valdininkai tik puošia kabinetus
Į redakciją kreipėsi Biliūno g. 11-o namo bendrijos pirmininkas Pranciškus Samauskas, kuris piktinosi, kad valstybės tarnautojai kratosi atsakomybės, paprastą žmogų siuntinėja iš kabineto į kabinetą, o pagalbos retai nesuteikia, arba suteikia nelaiku. Pranciškaus kaimynai (redakcijai vardai ir pavardės žinomi, – aut.) buvo jau garbaus amžiaus, sulaukę beveik 90 metų. Vyriškis paskutiniu metu buvo visiškai priklausomas nuo moters slaugos. Pastaroji dar įstengdavo nueiti iki parduotuvės, tačiau, kaip pasakojo Pranciškus, šiems žmonėms akivaizdžiai reikėjo socialinės pagalbos, bet ji buvo suteikta per vėlai.

Atvejis specialistams jau buvo žinomas
Kaip namo bendrijos pirmininkas, P. Samauskas pirmiauia kreipėsi į Palangos savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių dėl bendros tvarkos pažeidimo: „Šie mūsų kaimynai gyveno pirmajame aukšte. Nesu medikas, negaliu nieko tvirtinti, bet esu įsitikinęs, kad žmonėms reikėjo ne tik socialinės, bet ir galbūt psichologinės pagalbos“.
Anot P. Samausko, slaugomas lovoje, pastatytoje šalia lango, senukas puodą su gamtinių reikalų turiniu pildavo tiesiog per langą, tiesiai į moteriškių tvarkomą gėlių darželį. Tą užfiksavo ir Socialinės rūpybos skyrius.
„Bandėme kalbėti su kaimynais geranoriškai patys – nepavyko. Neiškentęs ėmiau ieškoti pagalbos atitinkamose tarnybose, tad kreipiausi į Viešosios tvarkos skyrių. Ten man paaiškino, kad tokioje situacijoje niekuo negali padėti, nors pareiškė, kad jiems šis atvejis žinomas. Tuomet mane nusiuntė į Socialinės rūpybos skyrių, kur išgirdau panašią maldelę, kad jie padėti – bejėgiai, reikėtų ieškoti kaimynų giminių ar artimųjų, tačiau davė suprasti, kad tai jau ne jų reikalas“, – pasakojo palangiškis.

Artimieji lankėsi itin retai
Senuko žmona, kaip pasakoja Pranciškus, buvo uždaro būdo: „Retai kada galėjai ją sutikti laiptinėje, o jei sutikdavai, tai ne visada net pasisveikindavo, buvo labai savyje užsidariusi ir pernelyg nesileisdavo į kalbas. Kuomet lankydavau gyventojus kaip pirmininkas aktualiais klausimais, ji tik skųsdavosi, kad nebėra sveikatos, bet šiaip, esą, nieko netrūksta“.
Namo pirmininkas teigia, kad labai retai, bet matydavo retkarčiais atvažiuojančius gimines: „Kiek man yra žinoma, jie gyvena Vilniuje, tad dažnai privažinėti neturi galimybės, bet lankantis matydavome labai jau retai. Lankydavosi moters dukterėčia, sesuo. Su pastarąją man teko bendrauti, ir ji sakė, kad tikrai dažnai skambindavo ir teiraudavosi, ar nieko netrūksta, kaip sekasi ir pan. Visada būdavo atsakoma, kad viskas gerai“.
Mirusios moters artimieji namo pirmininkui, anot jo, yra siūlę seniems giminaičiams parduoti savo butą Palangoje ir keltis gyventi pas juos į Vilnių, tačiau jie, girdi, buvo kategoriškai prieš. Senoliai bandė gyventi patys, be niekieno pagalbos.
„Jei žmonės atsisakė palikti savo gyvenamąją vietą, kodėl jiems nebuvo priskirtas joks socialinis darbuotojas, kuris prižiūrėtų sunkiai save apsitarnaujančius žmones. Iki šiol negaliu suvokti, kam skirtos visos tos tarnybos, kurios sukrunta tik tada, kai jau nutinka koks skaudus įvykis“, – stebėjosi P. Samauskas.

Sureagavo tik bendrosios pagalbos tarnyba
Kai Pranciškus nesulaukė iš miesto savivaldybės Viešosios tvarkos ir Socialinės rūpybos skyrių jokios reakcijos, namo pirmininkas dar kartą ryžosi minti taką į savivaldybę, bet šįkart nebeklausyti valdininkų kalbų, o rašyti prašymą visų gyventojų vardu, primygtinai reikalaudamas, kad socialinės tarnybos reaguotų: „Man pasidarė pikta. Prašymą Socialinės rūpybos skyriui, kad paskirtų socialinį darbuotoją senukams ar imtųsi iniciatyvos porą apgyvendinti senelių namuose, parašiau sausio 11 dieną“.
P. Samauskas piktinasi, kad dvi socialinės darbuotojos atėjo tik senolės mirimo išvakarėse – jos lavonas buvo aptiktas sausio 22 dieną. Darbuotojos lankėsi dieną, tačiau durų joms niekas neatidarė.
„Atėjo pasiskųsti pas mane, kad jų neįsileidžia. Darbuotojoms pasiūliau ateiti vakare. Antrą kartą apsilankius, durų vėl niekas neatidarė. Tada jau skambinome ir telefonu, daužėme į duris, šaukėme vardu, tačiau jokių gyvybės ženklų neišgirdome. Aš jau tą vakarą siūliau kviesti specialiąsias tarnybas, kad laužtų duris ir patikrintų, tačiau man socialinės darbuotojos atsakė, kad palauktume vėlaus vakaro ir pažiūrėtume, ar degs šviesa“, – pasakojo palangiškis.
Šviesa tą vakarą bute nedegė, tad kaimynai kitą rytą, sėdėdami lyg ant parako statinės, jau nežinia kelintą kartą skambino į miesto Socialinės rūpybos skyrių: „Ten neišgirdau nieko naujo, buvo pakartota ta pati maldelė, kad neturime jokios teisės veržtis į butą“.
Skyriaus darbuotojai nesiūlė kreiptis nei į artimuosius, nei kviesti policiją ar gelbėtojus, tad iniciatyvos ėmėsi patys kaimynai: „Nusprendėme, kad delsti ilgiau nebegalima – skambinome bendruoju pagalbos numeriu 112, paaiškinome situaciją. Buvo reaguota žaibiškai. Deja, bet per langą patekus į butą, moteriškė jau buvo rasta negyva, o senolis taip pat leisgyvis“.
Devyniasdešimtmetis buvo išvežtas į Klaipėdos ligoninę, kur jam nustatytas kūno atšalimas, išsekimas, o kitą dieną buvo konstatuota ir mirtis. Nors medikai nesuteikė informacijos, kiek dienų senolis pragulėjo be priežiūros, be vandens ir maisto, tačiau kaimynai jį slaugiusios moteriškės nebematė jau kelias dienas.

Socialinės darbuotojos apsilankė tik po geros savaitės
P. Samauskas iki šiol piktinasi: „Ar tiek reikėjo laukti, kol žmonės numirė?! Ar nebuvo galima reaguoti anksčiau, juo labiau, kad kreipėmės ne kartą. Niekaip nerandu atsakymo, kur tada reikia kreiptis paprastam žmogui, norinčiam sulaukti pagalbos, jei jos niekur nesuteikia? Kam skirtos visos tos komisijos, tarnybos su valdininkais? Prašymą račiau dar sausio 10 d., o socialinės darbuotojos atėjo tik sausio 21 d.“
P. Samausko žmona Janina, medicinai atidavusi 40 gyvenimo metų, piktinosi ir medikais: „Su jau leisgyviu senoliu atvykę medikai elgėsi gan atžagariai, nemalonu buvo stebėti. Vyriškis buvo tik su apatiniais rūbais, susuktas į paklodę, nepaguldytas ant jokių neštuvų ir buvo nešamas kaip bulvių maišas, jo kojos vilkosi per sniegą. Kraupus buvo vaizdas“.
J. Samauskienė negali atsistebėti tarnybų atsainumu: „Kaimynai rodė iniciatyvą, kreipėsi į instancijas – jokios reakcijos. Pati esu medikė, suprantu, kad žmonėms tikrai buvo reikalinga pagalba. Juk yra socialiniai darbuotojai, kurie galėjo ateiti. Galėjo iškviesti artimuosius, kurie, jei negali būti šalia, kad suteiktų kitokią pagalbą. O dabar – nieko!”.

Socialinės rūpybos skyriaus vedėja nesijaučia kalta
Situaciją prašėme pakomentuoti ir Socialinės rūpybos skyriaus vedėjos Genutės Kavarzienės, kuri paaiškino, kad skyriaus darbuotojai nepažeidė jokio atsakymo į prašymą termino, ir į kaimynų siunčiamą pranešimą buvo reaguota dar tą pačią savaitę.
„Galimybė reaguoti greičiau, be abejo, buvo, tačiau pirminis prašymas buvo registruotas Viešosios tvarkos skyriuje – dėl turinio, pilamo per langą. Sanitarijos inspektorė kaip tik tą savaitę sirgo, tad prašymas mūsų skyriui buvo peradresuotas tik kitą savaitę“, – sakė vedėja.
Kuomet vedėjos paklausėme, kodėl senolių artimieji nebuvo informuoti apie tokią situaciją, vedėja atsakė, kad padėtis buvo įvertinta adekvačiai: „Neturiu informacijos, kiek tais asmenimis rūpinosi artimieji, bet kai tą savaitę mes supratome, kad gali būti įvykęs skaudus įvykis, suradome senolio dukrą. Paklausėme, kada paskutinį kartą bendravo su savo tėčiu ir sulaukėme atsakymo, kad seniai. O kad turėtume artimųjų ieškoti anksčiau, neturėjome jokio signalo“.
Pasak skyriaus vedėjos, kaimynų prašymas buvo fiksuotas ne dėl socialinės pagalbos, o dėl viešosios tvarkos pažeidimo: „Tikrai buvo galima išvengti tokio skaudaus įvykio, bet mūsų specialistai reagavo laiku, kuomet prašymas pasiekė būtent mūsų skyrių“.