Meras Šarūnas Vaitkus: „Tikiu, kad vasara Palangai turėtų būti nebloga“ (VISAS INTERVIU)

Šiandien dėl koronaviruso pandemijos, net ir jai atslūgstant, vis dar lieka daug nežinomųjų. Ar neatsiris jos antroji banga? Ar kelionių suvaržymai neatbaidys net ir drąsiausių užsienio turistų? Ko Palanga gali tikėtis iš šio sezono, kurį dar prieš pusantro mėnesio ne vienas buvo „palaidojęs“? Tačiau Palangos meras Šarūnas Vaitkus niūraus scenarijaus nepiešia: „Nenoriu piešti pesimistinio scenarijaus, nes tikiu, kad vasara Palangai turėtų būti nebloga“

–Palanga, kaip ir visas pasaulis, vaduojasi iš koronaviruso pandemijos, atšaukiamas karantinas, tačiau beveik vieningai sutariama, kad pasaulis, ir Lietuva, nebus toks, koks buvo, kol nebus sukurta efektyvi vakcina. Ar sutinkate su tuo? Ar ir Palanga bus kitokia?

–Manau, kad Palanga, kaip ir visa Lietuva, bus kiek kitokia – gerokai daugiau dėmesio, nei iki koronaviruso pandemijos, bus skiriama higienai, saugumo reikalavimams, tikriausiai visi laikysimės didesnės socialinės distancijos. Žmonės taps atsargesni, sąmoningesni, labiau rūpinsis savo ir aplinkinių saugumu.

–Atrodo, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Sveikatos ministerija ir Vyriausybė siunčia skirtingas žinutes apie karantino atlaisvinimą, „pokarantininę“ Lietuvą. Kada tikitės, kada bus aiškiai nustatytos taisyklės, pateiktos rekomendacijos, kaip Palanga, kaip kurortas galės dirbti šį sezoną? Turiu omeny, kaip reikės ilsėtis paplūdimyje, pietauti kavinėse ir panašiai. Ar jums pačiam viskas aišku?

–Taisyklės, rekomendacijos keičiasi, nes keičiasi ir situacija šalyje. Natūralu, kad klausimų iškyla daugiau, nei turime atsakymų – Lietuva, kaip ir visas pasaulis, pirmą kartą susidūrė su COVID-19, tad iš anksto pasirengti tam, atlikti būtinus „namų darbus“ neturėjome galimybės. Todėl dabar turime neaiškumų, bet iškilusius klausimus sprendžiame, apie tai diskutuojame ir ieškome geriausio varianto. Taip pat nereikia pamiršti ir pačių žmonių sąmoningumo – jei jo nebus, nepadės jokios rekomendacijos. Svarbiausia, manau, kad kiekvienas žmogus rūpintųsi savo ir savo artimųjų saugumu. Jei taip ir bus, mes visi kartu sukursime saugesnę aplinką.

–Matyt, nesitikėjote, kad koronaviruso pandemija taip skaudžiai smogs Lietuvai. Taip pat ir Palangai. Tačiau sveikatos krizė atskleidė ir herojiškumo, pasiaukojimo pavyzdžių. Kokius juos jūs matėte Palangoje? Kuriuos norėtumėte paminėti?

–Sektinų pavyzdžių yra išties nemažai. Džiaugiuosi, kad mūsų miesto gyventojai, kilus koronaviruso grėsmei, tapo labai sutelkti, sąmoningi ir geranoriški bei supratingi aplinkinių, ypač – priklausančių rizikos grupei, atžvilgiu. Iš karto subūrėme nemažą savanorių, pasiryžusių padėti aplinkiniams, komandą, neskaičiuodami savo darbo valandų sutelktai dirbo ir dirba, medikai, mokytojai, policijos pareigūnai, Savivaldybės administracijos specialistai (daliai jų teko itin didelis darbo krūvis – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimai būdavo išleidžiamai vėlai vakare ar net naktį, o jau ryte juos reikėdavo įgyvendinti), sutelktai dirbo bei dirba ir kitų profesijų atstovai.
Savivaldybė sulaukė ir verslininkų paramos miesto gyventojams – įvairių apsaugos priemonių palangiškiams dovanojo Palangos Rotary klubas, UAB „Laresa“ direktorius Tomas Pugačiukas, VšĮ „Lietuviškos šventės“. Kai susidūrėme su situacija, kuomet reikėjo skubiai suteikti patalpas saviizoliacijai gyventojams, atvykusiems į Palangos oro uostą lėktuvu, labai geranoriškai ir operatyviai į situaciją sureagavo poilsio namai „Vyturys“ – ne tik skubiai parengė ir pasiūlė patalpas, bet ir parūpino žmonėms reikalingas higienos priemones. Sulaukėme ir daugiau gražių iniciatyvų. Pavyzdžiui, picerijos „Joda Pizza“ savininkai policijos pareigūnams, kurie Velykų savaitgalį budėjo prie kurorto įvažiavimų, padovanojo picų ir gaiviųjų gėrimų.
Buvo ir daugiau gražių, sektinų pavyzdžių. Tad kiekvienas įnešė savo indėlį kovoje su koronavirusu, ir kiekvieno indėlis yra labai svarbus.

–Kaip karantinas pakoregavo jūsų, kaip mero, darbotvarkę? Ką suvokėte pandemijos metu?

–Ne tik mano, bet ir daugumos iš mūsų darbotvarkę paveikė karantinas. Koronaviruso grėsmės akivaizdoje problemų, taigi – ir spręstinų klausimų Savivaldybėje gerokai padaugėjo. Į situaciją tenka reaguoti greitai, būtina rasti geriausius sprendimus, kaip padėti dėl karantino sukeltų pasekmių nukentėjusiems miesto gyventojams, verslo atstovams. Džiaugiuosi, kad šiuo klausimu vieningai dirba Savivaldybės taryba bei administracija, turime stiprią bei darbingą komandą, padedančia greitai ir kokybiškai spręsti iškylančius klausimus.

–Koks yra Savivaldybės optimistinis ir pesimistinis scenarijus šiam vasaros sezonui?

–Nenoriu piešti pesimistinio scenarijaus, nes tikiu, kad vasara Palangai turėtų būti nebloga. Tikiuosi, kad medikams, kitiems atsakingiems specialistams ir toliau seksis gerai valdyti situaciją, susirgimų skaičius Palangoje nedidės arba augs labai nežymiai. Jei gerai kontroliuosime padėtį, po truputį, nors ir nedideliais žingsniais, eisime į priekį. O truputį „įsisuks“ karantino metu apmiręs verslas, prastovas turėję gyventojai grįš į darbus.
Manau, kad net ir tuo atveju, jei valstybės sienos vėl taptų atviros, daug Lietuvos gyventojų nesiryš atostogauti užsienyje, ir savo poilsiui rinksis mūsų šalies kurortus, tad Palanga šią vasarą tikriausiai sulauks daug svečių. O tai reikštų gerą vasarą Palangos apgyvendinimo, viešojo maitinimo, prekybos bei paslaugų sektoriaus darbuotojams.

–Savivaldybių asociacija kovo antroje pusėje kreipėsi į Vyriausybę su prašymu numatyti aiškų mechanizmą, kaip savivaldybėms bus kompensuojamos prarastos pajamos. Kokio atsakymo sulaukėte iš Vyriausybės? Ar jau numatyti pagalbos savivaldybėms mechanizmai?

–Savivaldybių negautos pajamos bus kompensuojamos 2021 metais, o jei apyvartinių lėšų pritrūktų šiais metais, Savivaldybės galėtų imti trumpalaikes beprocentines paskolas iš valstybės.

–Jūsų nuomone, kokios pagalbos – ir finansinės, ir mokestinės – itin reikėtų šalies kurortams, ir Palangai? Ar turite ekonominį įvertinimą, kiek pajamų Palanga negavo dėl karantino?

–Finansų ministerija prognozuoja, kad Palangos miesto savivaldybė dėl COVID-19 neteks 1870 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio. I metų ketvirtyje buvo suplanuota gauti 6,6 mln. eurų pajamų, faktiškai gauta - 6,2 mln. eurų arba 400 tūkst. eurų mažiau. Tačiau palyginti su 2019 metais, per tą patį laikotarpį gauta 1,4 mln. eurų daugiau.
Kol kas reikšmingo pajamų stygiaus nejaučiame, įstaigų išlaikymas yra finansuojamas, tačiau kai kurios priemonės, tokios kaip remonto darbai, materialinės bazės atnaujinimas, yra pristabdytos.

–Akivaizdu, kad šalies savivaldybėms, ir Palangai, dėl pandemijos ekonominių padarinių teks labiau veržtis diržus. Kur ir kaip Palanga gali sutaupyti? Ko teks atsisakyti? Ar dėl liksiančių karantino suvaržymų labiausiai nenukentės kurorto kultūra?

–Dėl karantino režimo teko atsisakyti nemažai renginių. Vienas iš jų – balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje turėjęs vykti Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionatas, taip pat – Kurorto šventė ir kiti. Taip pat bus sutaupytos įvairiems vizitams, komandiruotėms, tarptautiniam bendradarbiavimui numatytos lėšos.
Jau kreipėmės į Savivaldybės įstaigas bei paprašėme peržiūrėti šiais metais numatytas priemones, kurių vykdymą būtų galima atidėti. Tai – remonto darbai. Jei biudžetas nebūtų vykdomas, šios ne pirmo būtinumo priemonės būtų nefinansuojamas.

–Ši sveikatos krizė įrodė būtinybę kiekvienam mokėti naudotis internetu. Ar, įveikus krizę, Palanga sieks maksimaliai padidinti senjorų kompiuterinį raštingumą?

–Senjorams, kuriems sudėtinga ar nėra galimybės už paslaugas atsiskaityti internetu, padėti yra pasirengę savanoriai – jie gali patarti, o esant poreikiui – ir sumokėti mokesčius. Dėl savanorių pagalbos reikia kreiptis tel. 8 658 23040. Kompiuterinio raštingumo moko Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka, Trečiojo amžiaus universitetas. Bibliotekos rengiamuose mokymuose bei Trečiojo amžiaus universiteto veikloje nemokamai gali dalyvauti visi to pageidaujantys senjorai, tad papildomų mokymų tikrai neplanuojama.

–Ką, jūsų nuomone, būtina Palangoje padaryti, kad, neduok Dieve, kilus kitai koronaviruso bangai, Palanga ir palangiškiai lengviau su ja susidorotų?

–Jau dabar aišku – tam tikras pamokas, kaip kovoti su šia pandemija, išmokome visi. Be to, jau turime suformuotą aktyvią komandą, pagal savo kompetenciją sprendžiančią iškylančius klausimus, žinome kylančias problemas, įgavome ir patirties. Džiaugiuosi, kad aktyviai įsijungia savanoriai, visuomenė taip pat neabejinga ¬– Savivaldybė sulaukė ir pavienių asmenų, ir organizacijų bei įmonių dovanojamų apsaugos priemonių, skirtų miesto gyventojams, kutriems jų šiuo metu labiausiai reikia. Sugebėjimas tinkamai įvertinti susidariusią situaciją, kiekvieno iš mūsų vidinė drausmė, susitelkimas ir pilietiškumas kovojant su pandemija yra išties labai svarbu.

–Palangos nekilnojamo turto brokeriai kalba apie itin didelį žmonių susidomėjimą nekilnojamu turtu Palangoje per karantiną. Tai – unikali situacija, nes NT sektorius kitur šalyje yra sąstingyje. Ką jums tai sako tokia maloni ir netikėta žinia?

–Natūralu, kad Palanga yra labai patrauklus miestas gyventi arba turėti čia antrą būstą, skirtą poilsiui. Palangos miesto siekiamybė – aktyvus, visus metus veikiantis tarptautinis kurortas, kuriame gera gyventi ir ilsėtis. Siekdami šio tikslo aktyviai dirbame, Palangą plėtodami trimis pagrindinėmis kryptimis: kultūros, sporto bei sveikatinimo. Mieste statomi nauji infrastruktūros objektai, tvarkomos viešosios erdvės, dėmesys skiriamas turizmui, taip pat – ir vietos gyventojų poreikiams. Tai, kad žmonės net ir karantino metu domisi nekilnojamojo turto Palangoje įsigijimo galimybę, tik patvirtina, kad einame teisinga kryptimi.