Palangos komunaliniam 46 metus skyręs Antanas Butkus atsakė į du Jurijaus Gagarino klausimus, o Antaną Sniečkų plukdė burlaiviu

Pirmąjį gruodžio savaitgalį pirmą kartą kurorte vyko Palangos miesto savivaldybės gyventojų garbės apdovanojimai. Juose pagerbti palangiškiai, pasižymėję dideliais nuopelnais švietimo, kultūros, visuomeninės veiklos ir kitose srityse. Palangos miesto premiją nuspręsta skirti ir Antanui Petrui Butkui už ilgametį atsidavimą puoselėjant Palangos miesto infrastruktūrą. Ilgametis „Palangos komunalinio ūkio“ darbuotojas galėtų parašyti visą kurorto istorijos knygą, nes sukaupęs tikrai daug prisiminimų. Ir ne tik – Antanas penkiskart čempionas žvejybos rungtynėse.

Įvairiausių darbų tekdavo imtis

A. Butkus gimė Kretingoje, žemaičio ir aukštaitės šeimoje, tačiau dar vaikystėje su tėvais išsikraustė gyventi į Platelius, kur ir baigė vidurinę mokyklą. Ten taip pat liko daug gražių prisiminimų.

Babrungėnuose (Plungės rajone) dirbo matematikos mokytoju, o būsima jo žmona ten dirbo lietuvių kalbos mokytoja, Ten susipažino ir juos abu pažintis nuvedė į kurortą.

1967 metais vedė ir su žmona išvyko gyventi į Palangą, ir niekada dėl to nėra pasigailėjęs, patikino Antanas. Su žmona užaugino dukrą ir sūnų, užaugo ir keturi anūkai, kurie jau ir proanūkius dovanoja, jų Antanas turi du.

1969 metais pradėjo dirbti Palangos vykdomajame komitete techniku su architektu Albinu Čepiu.

Nuo 1972 metų iki 1989 metų dirbo Komunalinių įmonių kombinate inžinieriumi, o nuo 1989 metų iki 2004 metų tiesiog Komunaliniame, sako Antanas.

 „Keitėsi įmonės bei pareigų pavadinimai, o darbai buvo tie patys, tik vis daugiau ir įvairesni, nes ir Palangos miestas vis augo ir gražėjo“, – sakė A. Butkus. 

Jam teko atsakingos pareigos tiek techninėje, tiek kultūrinėje įmonės veikloje. Kaip pasakojo pats pašnekovas, tada komunaliniam priklausė praktiškai visa Palanga: tai Botanikos parkas, Pajūrio viešbutis, katilinės, vandentiekis, gelbėjimo stotis, kuro kontora ir dar daugiau. 

Sezono atidarymo metu Antanui tekdavo ne tik suorganizuoti eiseną Palangos gatvėmis, bet ir pačiam sudalyvauti su keliais bendradarbiais, dėvėdavo velnio kaukes. „Eidavome trylika velnių eisenoje, vos ne pirmieji. Jaunesni to net nebeprisimena. Velnias yra velnias, todėl prikrėsdavo įvairių kvailysčių, ir patriukšmaudavo, ir į vandenį ką įversdavo“, – šypsojosi Antanas.

Kaip pripažino pašnekovas, teko dirbti įvairiausius darbus. 

„Ir ponus vežioti, kur tik prireikdavo. O kiek sporto komandų būdavo, visiems reikėjo ko nors. Pavyzdžiui, sunku būdavo gauti aprangos, sukdavome galvas. Sportinių reikmenų parduotuvė buvo tik Klaipėdoje, kur pavedimu pardavinėdavo“, – įvairius niuansus pasakojo Antanas.

Keblumų kildavo ir dėl kitų priemonių. Pagalba kartais ateidavo iš netikėčiausių šaltinių.

O kokie darbų patikrinimai vykdavo. Atvažiavusi komisija viską išmatuodavo, iki mažiausių smulkmenų. Tokia kontrolė būdavo ne itin maloni.

Svarbiausias – kolektyvas

Antanas komunaliniame ūkyje iš viso dirbo 46 metus, bet jis ne vienas toks, kuris tiek metų atidavė šiai įmonei.

„Tai menka paslaptis. Įmonėje yra svarbiausias kolektyvas. Jei nėra tinkamo kolektyvo, nieko nebus, darbo nebus ir viskas. Komunaliniame visada buvo labai geras kolektyvas“, – sakė jis.

O anuomet kurorto komunaliniame ūkyje dirbo labai daug žmonių. Juk nei technikos nebuvo, viskas buvo atliekama rankomis, kaip ir pliažas buvo tvarkomas rankomis. 

„Aš pirmasis Palangoje pradėjau trinkeles kloti, prie bažnyčios, tebėra jos ir dabar, vienintelės mano klotos likusios. Bet visai kitaip buvo klojamos, ant skiedinio, ne ant žvyro. Visus darbus dirbdavome, dabar jau mažai belikę pėdsakų, nes viskas pasikeitė“, – skirtumus tarp šiandien ir anuomet nurodė Antanas.

Bet būta tokių prisiminimų, kurių gal net nevalia pasakoti, juokavo pašnekovas. Pavyzdžiui, Antanas anuomet buvo sutikęs rusų kosmonautą Jurijų Gagariną ir atsakė į du jo užduotus klausimus: iš kur tu ir kaip pareigos. Platelių ežere yra plukdęs burlaiviu Sovietų Sąjungos komunistų partijos padalinio Lietuvos teritorijoje Pirmąjį sekretorių Antaną Sniečkų. Maskvoje daug kartų važiuota, kadangi būdavo sporto komandų narys, tad Antanas jau neblogai ir pažinojo tą miestą. 

Įvairiaspalvė asmenybė

Bet ne vien atsakingu darbu Antanas pasižymėjo. Beje, jis dirbo tikrai kruopščiai, nes papeikimą per visus darbo metus gavo vos vieną dėl netyčia padarytos žalos – tvarkant vandentiekį buvo perkirstas kabelis. 

O įvairiaspalvė Antano asmenybė atsiskleidžia ir per kitas veiklas. Pavyzdžiui, 1960 metais dalyvavo Dainų šventėje, ten jis grojo skudučiais. Tais pačiais metais Platelių ežere vyko jaunių būriavimo pirmenybės, kuriose Antanas užėmė pirmąją vietą.

Jis taip pat jėgas išbandė ir šuolio į tolį rungtyje. Rajone jis buvo geriausias šuolininkas, nušokęs penkis metrus. 

Antanas žvejybos nuo jūros kranto rungtynėse penkis kartus tapo Respublikos čempionu. 

Jis – ir istorinių įvykių liudininkas. Jis dalyvavo Šventosios prijungimo prie Palangos procese. Jam teko įkainoti visus griaunamus Palangos ir Šventosios namus. Visos kurorte skulptūros jo rankų palytėtos. Prisimena, jog teko gelbėti nuo potvynio Šventąją.

„Beveik visi Palangoje esantys paminklai yra mano statyti. Pirmasis pastatytas Šventojoje prie jūros, paskui Palangoje beveik visi. Prisimenu, kaip statėme Laiminančio Kristaus skulptūrą. Kasėme pamatus tris kartus, nes vis atkasę pamatydavome, kad eina vamzdis ir negalima statyti. Senojoje vietoje pabandėme, ten nieko nebuvo. Tad Kristus yra pastatytas tiksliai toje vietoje, kur ir buvo pirmiausiai“, – pasakojo apie istorinius įvykius A. Butkus.

Nepamiršta bendradarbių iki šiol

Sušlubavus sveikatai bei paklausęs daktarų rekomendacijų A. Butkus 2004 metais išėjo iš darbo ir nusprendė pailsėti. Tačiau praėjus trejiems metams – 2007 metais – Antanas Butkus grįžo į darbą, bet jau į UAB „Palangos komunalinis ūkis“ vyr. vadybininku ir pradirbo iki 2016 metų kovo 14 dienos.

Dar ir dabar geru žodžiu jį mini kartu dirbę žmonės.

 „Bendradarbiai jį vadindavo tiesiog Butkumi, jeigu kas ko nors nežinodavo ar ką pamiršdavo, visi traukdavo ieškoti atsakymų pas Butkų ir jis mielai padėdavo. Niekas kitas taip nepažinojo Palangos gatvių ir gatvelių, jų ilgio, pločio, būklės ir viso kito“, – gražiais žodžiais atsiliepė komunalininkai.

Bendrovės moterys visada kovo 8 dieną, net ir tada kai Antanas jau nebedirba, sulaukia gražių sveikinimų ir, žinoma, tulpės žiedo.

„Pasidžiaukime, kad esame šalia tokių žmonių, nes BUTKŲ drąsiai galime vadinti Palangos komunalininku“, – teigė jį pažinoję bendradarbiai.