95 proc. Lietuvos įmonių – mažos, daugiau kaip trečdalį metinės apyvartos generuoja didieji darbdaviai

Palangos tiltas, 2024-03-27
Peržiūrėta
763
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Lietuvoje tik 0,65 proc. įmonių yra sukūrusios po daugiau kaip 250 darbo vietų, tačiau būtent jos sugeneruoja daugiau kaip trečdalį metinės apyvartos, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta analizė. Didžiausiomis vidutinėmis turto areštų vertėmis ir skolos dydžiais išsiskiria įmonės, kuriose dirba nuo 50 iki 249 darbuotojų.

„Registrų centro“ (RC) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia beveik 105 tūkst. įmonių, kuriose įdarbintas bent vienas darbuotojas, ir veiklą vykdo beveik 1,4 tūkst. įmonių, kuriose nėra nė vieno įdarbinto žmogaus. 82,6 proc. (86,6 tūkst.) visų Lietuvoje veikiančių įmonių yra labai mažos įmonės – jose darbuotojų skaičius yra nuo 1 iki 10. Kas aštuntoje šalies įmonėje (12 proc., 13,1 tūkst.) darbuotojų skaičius yra nuo 11 iki 49 ir paprastai tokios įmonės patenka į mažų įmonių kategoriją1. 4,2 proc. (4,4 tūkst.) Lietuvos bendrovių dirba nuo 50 iki 249 darbuotojų – dažniausiai tai vidutinio dydžio įmonės. Ir tik 0,65 proc. bendrovių (686) yra sukurta daugiau kaip po 250 darbo vietų.

„Daugiau kaip 95 proc. Lietuvos įmonių yra labai mažos arba mažos, jų metinė apyvarta sudaro beveik 40 proc. visų bendrovių apyvartos – beveik tiek pat sugeneruoja daugiau kaip 250 darbo vietų sukūrusios bendrovės, kurių dalis nesiekia nė vieno proc. visų veikiančių įmonių, – sako Aurimas Kačinskas, „Creditinfo Lietuva“ vadovas. – Dažniausiai nė vieno darbuotojo neturi mažosios bendrijos, tačiau ir jų bendra metinė apyvarta siekia 49,5 mln. Eur.“

Didelių darbdavių įnašas į bendrą metinę apyvartą – svariausias

Pagal „Registrų centrui“ pateiktas 2022 m. finansines ataskaitas visų įmonių metinė apyvarta sudarė 154 mlrd. Eur. Iš jų daugiausia (34,8 proc.) uždirbo bendrovės, kuriose sukurta daugiau kaip po 250 darbo vietų – 53,6 mlrd. Eur. Įmonių, kuriose dirba nuo 50 iki 249 darbuotojų, bendra apyvarta siekė 39,3 mlrd. Eur (25,5 proc.). Bendrovių, turinčių nuo 11 iki 49 darbuotojų, 2022 m. bendra apyvarta sudarė 33,4 mlrd. Eur (21,7 proc.). 27,7 mlrd. (beveik 18 proc.) Eur apyvartą 2022 m. pasiekė bendrovės su 1–10 darbuotojų, o nė vieno darbuotojo neturinčios įmonės kartu pasiekė 49,5 mln. Eur apyvartą.

Daugiausia areštų – iki 10 darbuotojų turinčiose įmonėse

Iš viso Lietuvos įmonėms šiuo metu taikomi 3 368 turto areštai, kurių bendra vertė siekia 261,2 mln. Eur, o vidutinė turto arešto vertė – 77,5 tūkst. Eur. Net 2 677 turto areštai (79,5 proc.) šiuo metu taikomi įmonėms, kuriose dirba iki 10 darbuotojų, o bendra šių turto areštų suma siekia 164,7 mln. Eur (63 proc. bendros turto areštų sumos). Tokių įmonių vidutinė turto arešto vertė sudaro 61,5 tūkst. Eur. Pagal turto areštų skaičių antroje vietoje – įmonės, kuriose dirba nuo 11 iki 49 darbuotojų: areštų skaičius siekia 521, о bendra areštuoto turto vertė siekia beveik 32 mln. Eur (vidutiniškai – 61,2 tūkst. Eur).

„Natūralu, kad daugiausia turto areštų ir skolų atitenka įmonėms, kokių daugiausia Lietuvoje – turinčioms iki 10 darbuotojų. Tačiau jose vidutinė arešto vertė arba skolos vidurkis yra kone mažiausi, nes ir nuosavo turto vertė, ir verslo sandėrių sumos yra palyginti nedidelės“, – aiškina kredito biuro vadovas.

Didžiausia vidutine turto arešto verte (572,4 tūkst. Eur) išsiskiria įmonės, kuriose dirba nuo 50 iki 249 darbuotojų: iš viso šioje įmonių grupėje šiuo metu taikomi 106 turto areštai, kurių bendra vertė siekia beveik 61 mln. Eur. Įmonės, kuriose nedirba nė vienas darbuotojas, bendrai turi 21 turto areštą, kurių vertė – 2,4 mln. Eur, o vidutinė turto arešto vertė jose siekia 115,7 tūkst. Bendrovėms, kuriose dirba daugiau kaip 250 darbuotojų, šiuo metu taikomi 43 turto areštai beveik 1,5 mln. Eur sumai, o vidutinė vieno turto arešto vertė siekia 34,5 tūkst. Eur.

Mažiausias vidutinis skolos dydis – daugiau kaip 250 darbuotojų turinčiose bendrovėse

Šiuo metu „Creditinfo“ duomenų bazėje yra įregistruota virš 66 tūkst. Lietuvos verslo skolų, kurių vidutinis dydis siekia 4,4 tūkst. eurų. Didžioji dalis skolų atitenka bankrutuojančioms, restruktūrizuojamoms bei kitoms aktyvios veiklos nevykdančioms įmonėms, o veikiančių įmonių skolos 2024 m. kovo mėnesį viršija  36 mln. eurų, turto arešto suma siekia 207 mln. eurų.

Vien per pirmuosius du šių metų mėnesius buvo įregistruota beveik 1,6 tūkst. naujų skolų, kurių vidutinis dydis siekia 2,4 tūkst. eurų. 

Visos Lietuvos bendrovės šiuo metu Sodrai skolingos beveik 60 mln. Eur. Daugiausia nepriemokų Sodrai (17,7 mln. Eur) turi įmonės su daugiau kaip 250 darbuotojų, taip pat – bendrovės su darbuotojų skaičiumi nuo 50 iki 249 (17,4 mln. Eur). Po jų pagal skolų Sodrai sumą rikiuojasi įmonės, kuriose sukurta nuo 11 iki 49 darbo vietų (14,9 mln. Eur). Įmonės, kuriose dirba nuo 1 iki 10 darbuotojų, Sodrai skolingos 7,9 mln. Eur.

Beveik trys ketvirtadaliai visų verslų įkurti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse

Pagal įmonių skaičių, registruotų skirtingose apskrityse, apskritys rikiuojasi taip: Vilniaus (45,2 tūkst. arba  42,3 proc.), Kauno (21,4 tūkst., 20 proc.), Klaipėdos (11,8 tūkst., 11 proc.), Šiaulių (6,6 tūkst., 6 proc.), Panevėžio (5,7 tūkst., 5,4 proc.), Alytaus (3,6 tūkst., 3,3 proc.), Telšių (3,3 tūkst., 3 proc.), Marijampolės (2,8 tūkst., 2,6 proc.), Utenos (2,5 tūkst., 2,4 proc.) bei Tauragės (1,9 tūkst., 1,8 proc.).

Lietuvoje veikia beveik 2,7 tūkst. įmonių, kuriose sukurta daugiau kaip 100 darbo vietų. Daugiau kaip trečdalis tokių įmonių (38,3 proc.) registruotos Vilniaus apskr., beveik penktadalis (18,5 proc.) – Kauno apskr., kiek daugiau nei dešimtadalis (11,1 proc.) – Klaipėdos apskr. (6,2 proc.) – Šiaulių apskr. (4,6 proc.) – Panevėžio apskr. Kitose apskrityse tokių įmonių – mažiau kaip po 3-2 proc.  

Daugiau kaip pusė Lietuvos bendrovių – paslaugų teikėjai ir prekybininkai

Iš visų Lietuvos įmonių daugiau kaip trečdalis (33,5 proc. arba 35,8 tūkst.) teikia paslaugas. Daugiau kaip penktadalis (21,5 proc., 23 tūkst.) vykdo didmeninę arba mažmeninę prekybą. Kas dešimta (10,4 proc., 11 tūkst.) yra statybų bendrovė. Toliau pagal veikiančių įmonių skaičių veiklos sektoriai rikiuojasi taip: apdirbamoji pramonė (8,2 proc., 8,8 tūkst.), transportas (8 proc., 8,5 tūkst.), nekilnojamojo turto operacijos (6 proc., 6,5 tūkst.), viešbučiai ir restoranai (3,5 proc., 3,8 tūkst.), žemės ūkis (2 proc., 2,2 tūkst.), finansinė veikla (1,6 proc., 1,5 tūkst.), elektros, dujų ir vandens tiekimas (1,6 proc., 1,5 tūkst.), išgaunamoji pramonė (0,16 proc.,168 įmonės).

Pastaba:

1 Įmonių skirstymas į labai mažas, mažas, vidutinio dydžio ir kt. pateikiamas pagal Lietuvos Respublikos Įmonių atskaitomybės įstatymą.

Daugiau informacijos:
Aurimas Kačinskas, „Creditinfo Lietuva“ generalinis direktorius ([email protected])

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Lietuvoje tik 0,65 proc. įmonių yra sukūrusios po daugiau kaip 250 darbo vietų, tačiau būtent jos sugeneruoja daugiau kaip trečdalį metinės apyvartos, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta analizė. 


Mokytojų atlyginimai kitąmet augs vidutiniškai 21 proc.: nuo sausio 1 d. darbo užmokestis didės 10 proc., nuo rugsėjo 1 d. – likusia dalimi iki 21 proc. Bendrojo ugdymo mokytojų, dirbančių pagal atnaujintas programas, darbo užmokesčiui skiriama dar 3 proc. 


Palangoje iš vyrui priklausančių įmonės sąskaitų buvo pervesta didelė suma pinigų, praneša policija.


Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 1 500 naujų storosios žarnos vėžio atvejų – daugiau nei 60 proc. jų aptinkami jau pažengusiose stadijose, kai vėžys yra beveik neišgydomas. 


Vakcinacijos rekordininkė šalyje – Neringa su 38,75 proc. paskiepytų savo gyventojų, antras – Birštonas (34,3 proc.), treti– Druskininkai (27,03 proc.), ketvirta – Palanga (25,94 proc.) O kur šiuo metu, penktadienį, balandžio 23 d., saugiausia „kovido“ prasme? Epidemiologai sako, kad šiuo metu saugiausiai, tikėtina, jaučiasi...


Vestuvių metinės – tai nepaprastos sukaktys, kadangi jos žymi santuokinį kelią, bendrą gyvenimą bei visas sutuoktinių įveiktas kliūtis šiame, bendrame augime. Viena gražiausių švenčių poros gyvenime yra vestuvės, tačiau po to kiekvieni metai, gali simbolizuoti tik dar gražesnę, prasmingesnę šventę. Kiekvienos metinės turi savo prasmę, simbolį, tad šiandien viskas apie tai nuo 1-ųjų iki 10-ųjų...


Patekusios į Covid-19 pandemijos verpetus, nemažai įmonių patiria apyvartinių ir investicinių lėšų trūkumą. Tam, kad kasdieniai darbai būtų tęsiami, o ilgalaikiai plėtros projektai sėkmingai įgyvendinami, nuo lapkričio pabaigos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės gali pasinaudoti nauja finansavimo galimybe, už paskolas mokėdamos ne daugiau kaip 7 proc. metinių palūkanų. Tokia...


Nors "kovidas" - didelis smūgis ekonomikai, o ypač paslaugų ekonomikai, kurią turi Palanga, kurorto pagrindiniai mokestiniai rodikliai - GPM surinkimas ir PVM mokėjimas - per pirmus tris šių metų ketvirčius buvo stebėtinai geri. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Audrius Morkūnas sakė "Palangos tiltui", kad į Palangos...


Kai Antano („Palangos tiltui“ vyro pavardė yra žinoma, Antanas yra laikraščio bičiulis – L. J.) marti susapnavo ryškų sapną, kuriame jo prieš kelis metus mirusi žmona, sapne vilkėjusi ryškią šviesią suknelę, sode šypsodamasi raškė didelius obuolius, ne tik ji, bet ir Antanas laužė galvą: „Ką toks sapnas galėtų...


Po rekordinių 2015-ųjų, kai per metus Lietuvos oro uostai aptarnavo 4,2 mln. keleivių ir 50 tūkst. skrydžių, Vilniaus, Kauno ir Palangos oro vartai neketina sustoti. Pusmečio statistika rodo, kad šiemet sausio-birželio mėnesiais per Lietuvos oro uostus jau skrido 2,2 mln. žmonių – t. y. 14,6 proc. daugiau negu pernai tokiu pačiu metu. Skrydžių skaičius per tą patį laiką ūgtelėjo...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius