Bėgute iš Vilniaus į Klaipėdą – per 28 valandas, o mintyse – Palangos maratonas

Linas JEGELEVIČIUS, 2019-03-27
Peržiūrėta
1131
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Bėgute iš Vilniaus į Klaipėdą?! Sakote, kad beprotybė? Tačiau palangiškis Aurimas Gečas, UAB „Projekto partneris“ direktorius, šypsosi, nors, prisipažįsta, kad po bėgimo ant pėdų ne viena kraujinga nuospauda atsivėrė: „Aš mėgstu iššūkius,“ – sako vyras, pernai su bičiulių kompanija dviračiais „išmalęs“ Kubą, o dar anksčiau – Indiją. Jis mielai atsakė į „Palangos tiltas“ klausimus:
–Kaip toks rimtas vyras kaip jūs ryžotės tokiais avantiūrai?
–(juokiasi) Aš mėgstu įvairias avantiūras gyvenime. Čia – toli gražu ne pirmoji. Kai pamačiau kvietimą (bėgti iš sostinės į Klaipėdą), iškart panorau sudalyvauti. Esu pastebėjęs, kad tokie išbandymai – ar kelionės šimtus kilometrų dviračiais ar bėgimas – labai gerai „išvalo“ galvą, „atitraukia“ nuo rūpesčių...
–Į kokias kitas avantiūras buvote „įsivėlęs“ savo gyvenime?
–Ispanijoje Jokūbo kelią vienas ant dviračio įveikiau (Šv. Jokūbo kelias – maždaug 800 kilometrų katalikų piligriminis kelias į Kompostelos Santjago katedrą Ispanijoje kur, manoma, yra palaidotas Apaštalas Jokūbas – aut.). Į Ispaniją savo mašina vykau. Kartą su „palūžusiu“ jachta plaukėme iš Stavangerio, miesto pietų Norvegijoje, į Klaipėdą. Daug nuotykių buvo, ypač, kad sergu jūros liga.
–Kokia buvo jūsų mamos ir žmonos reakcija, kai pasakėte joms, kad bėgsite iš Vilniaus į Klaipėdą?
–(juokiasi) Žmonos reakcija buvo įdomi –ji nelabai nori manęs išleisti, kaip jūs sakote, avantiūras, tačiau ir šįkart mums pavyko susitarti (juokiasi). O mama normaliai pasižiūrėjo – ji jau įpratusi prie mno tokių nuotykių. Žinoma, labai domėjosi, kai įveikiu kelią.
–Kaip ruošėtės bėgimui? Ar įvertinote savo sveikatą ir fiizinę būklę?
–Taip. Savo būklę žinau. Balandžio pirmąją sukako metai, kai aš rimtai bėgioju, aišku, dažniausiai Palangoje. Jau būsiu įveikęs apie 2000 kilometrų. Tad skaičiuokite: vos ne du šimtai per mėnesį? Nemažai, ar ne? Tad šis bėgimas nebuvo man didelis šokas. Tačiau, tiesą pasakius, maniau, kad bus lengviau įveikti tuos 350 kilometrų tarp Vilniaus ir Klaipėdos.
–Kas buvo sunkiausia?
–Bėgome naktį. Penktadienį 19 valandą nuo Katedros aikštės pradėjome bėgti ir tai darėme nesustodami. Planavome atbėgti sekmadienį paryčiais, 7-8 val. Iš pradžių komandos nariai keitėsi kas 5 kilometrus. Juos nubėgęs ateini iki kemperio (kiekviena komanda turėjo savo kemperį. – aut. past.), kitas komandos narys jau būna pasirengęs. Vėliau keitėmės kas 10 km, nes reikėjo šiek tiek pamiegoti. Prieš pat Klaipėdą pūtė stiprus priešpriešinis vėjas, tad vėl keitėmės kas 5 kilometrus. Kiekvienas iš komandos narių nubėgo apie 60 kilometrų. Bėgo 7 komandos po 6 žmones, kurie visą distanciją įveikė per 28 valandas. Ne vienam dalyviui, ir man, didžiausias iššūkis buvo miegas. Prisnausdavau šiek tiek kemperyje.
–Sutikite, pasakyti, kad nubėgote iš Vilniaus į Klaipėda – nebūtų tikslu: juk ilsėjotės ir net prisnūsdavote kempery...
–(šypsosi) Tokia yra bėgimo koncepcija, ji nukopijuota iš Amerikos, kur tokie bėgimai labai populiarūs. Žinoma, gerai gauti pailsėti, tačiau bėgti naktį, vienam – didelis iššūkis. Didesnis nei tikėjausi.
–Ko kelyje labiau saugojotės: pravažiuojančių „fūrų“ ar briedžių?
–(Šypsosi). Tikrai labiau nerimą kėlė ne „fūros“, nors bėgome prieš eismą, o gyvūnų galimas pavojus. Tiesą pasakius, mano kelyje tik lapė pasitaikė. Įsivaizduokite, jeigu būtų pasitaikiusi šernų banda...
–Ar buvote tik vienas palangiškis?
–Taip. Tik aš. Kiti mūsų komandos nariai – iš Klaipėdos, tiesa, dar vienas vilnietis joje buvo.
–Kam pašventėte savo žygdarbį?
–(Galvoja) Aišku, kad žmonai. Už jos supratingumą ir palaikymą. Ji jau susitaikė, kad esu truputį keistas dėl adrenalino iššūkiams gyvenime.
–Ar padai svilo, o galva sukosi įveikus distanciją?
–Padai nesvilo, bet juos gerokai nutryniau, net ir šiandien (šnekėjomės antradienį) man sunkiai sekasi normaliai eiti. Kojos – tarsi betono pripiltos, tačiau jau šįryt jau 12 kilomterų pajūriu nurisnojau. Beje, jau esu užsiregistravęs ir Vilniaus maratonui rudenį.
–Ar naujas jūsų sumanymas bus bėgimas apie Palangą? Kada jis bus?
–Išties, tokią idėją labai svarstau kartu su iniciatyvine grupe, į kurią įeina ir Sporto centro Saulius Simė, Taip pat treneris Andrius Bajoras, Diana Lazdauskienė. Mes labai norime rudenį suorganizuoti Palangos maratoną. Tokius maratonus jau seniai turi kiti miestai, pavyzdžiui, Nida, net Širvintos. Mes jau susitikinėjame – užsiimame organizacija. Labai norisi pabandyti. Paskaičiavome, kad būtų keturi ratai aplink Palangą.

 

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Šventes galima sutikti ir vienam, minant dviratį – tiek per karštį, tiek per krušą. Štai taip šiųmetes Velykas atšventė palangiškis Lukas Pantelejevas. Nors vyras, po 8-erių metų grįžęs iš Anglijos, pastaruosius porą metų gyvena Vilniuje, save vis dar laiko palangiškiu, ir netgi piligriminio, Šv. Jokūbo kelio „Camino Lituano“ punktuose visur žymėjo „Palanga“, kad būtent iš čia atvykęs. 


Ginti Palangos baseiną nuo Konkurencijos Tarybos, kuri rekomendavo Palangos miesto savivaldybės administracijai per vienerius metus paskelbti jos valdomo miesto baseino koncesininko konkursą, Palangos miesto savivaldybės Tarybos narė Svetlana Grigorian nusprendė inicijuodama peticiją, kurią peticijų puslapy gali pasirašyti visi. Tačiau, teisybės dėlei, tokios iniciatyvos jau pernai, VRM...


UAB „Civinity“, viena didžiausių pastatų priežiūros ir inžinerinių sprendimų grupių Baltijos šalyse, jungianti daugiau nei 20 įmonių bei prižiūrinti 10 milijonų kvadratinių metrų gyvenamųjų namų ir komercinių pastatų, rūpinasi 400 daugiabučių namų priežiūra Klaipėdoje, 120 – Palangoje ir Kretingoje – 160.


Du didieji miestai – Vilnius ir Kaunas – vis dar išlieka pagrindiniais vidinės migracijos centrais šalyje ir traukia norinčiuosius ištrūkti iš provincijos, vis dėlto pasitaiko ir išimčių, praneša Statistikos departamentas. Pavyzdžiui, Palanga. Pernai didžiausią šalies kurortą pasirinko 818 gyventojų, o jį paliko 472. Miestas augo ir...


Palangos miesto savivaldybė purtosi minties leisti jūroje ar Botanikos parke barstyti mirusio žmogaus kremuotų palaikų pelenus, tačiau Valdas Pakusas sakė „Palangos tiltui“: „„O kas gali užtikrinti, kad ir dabar kur nors parke nėra išbarstyti kieno nors pelenai?“ Skaitykite visą straipsnį penktadienį „Palangos tilte“.


Palanga jau senokai pranešė, kad poilsiautojai karantino metu nepageidaujami, tačiau naktį iš šeštadienio į sekmadienį į pajūrį vis tiek brovėsi girta kompanija iš sostinės.


Bėgute iš Vilniaus į Klaipėdą?! Sakote, kad beprotybė? Tačiau palangiškis Aurimas Gečas, UAB „Projekto partneris“ direktorius, šypsosi, nors, prisipažįsta, kad ant pėdų ne viena kraujinga nuospauda atsivėrė: „Aš mėgstu iššūkius,“ – sako vyras, pernai su bičiulių kompanija dviračiais „išmalęs“ Kubą, o dar...


Startuoja nauja palangos miesto laikraščio "Palangos tiltas" rubrika: Skundų dėžutė.


Startuoja nauja palangos miesto laikraščio "Palangos tiltas" rubrika: Politikų, bendruomenės lyderių žodis.


Toli į politikos užribius išsviesti liberalcentristai šeštadienį įvykusiame suvažiavime Vilniuje postringavo apie piršimąsi populiariam Liberalų sąjūdžiui, nors šis tokių sutuoktuvių kratyte kratosi. Išnykstančios partijos pirmininku išrinktas buvęs vidaus reikalų ministras Artūras Melianas. Palangiškiams gerai pažįstamas Raimundas...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius