Cukraligė – liga, kurią norint galima prisijaukinti

Rasa GEDVILAITĖ, 2011-01-09
Peržiūrėta
2119
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Iš palangiškės Rasos Idzelienės galima daug ko pasimokyti, pirmiausia – į gyvenimą žvelgti taip, jog niekuomet neliktų nuoskaudos, jame pamatyti tik gerus dalykus. Nors, kaip pati papasakojo, serga cukriniu diabetu jau beveik 30 metų, jos ši liga neįveikė. „Susitaikiau su ja, ji yra mano gyvenimo dalis, todėl neatskiriama, turiu ja rūpintis“, - nusišypsojo miestelėnė.

 

Apsupta draugų

Cukrinis diabetas – itin dažna liga visame pasaulyje. Šia liga sergančių priskaičiuojama apie 100 mln. žmonių, Europoje – apie 26 mln., Lietuvoje registruota apie 54 tūkst. sergančiųjų cukriniu diabetu, iš jų nuo insulino priklausomų – apie 8 tūkst., nepriklausomų – apie 42 tūkst., su tolerancijos gliukozei sutrikimu – apie 4 tūkst. „Aš insulino nenaudoju, nes nenoriu tapti nuo jo priklausoma. Gyvenu viena, aplink vaikšto tik katė, tačiau ji nepagelbėtų, jei man kas nors nutiktų. Geriu tabletes, su jom ir pabaigsiu savo gyvenimą“, - atskleidė miestelėnė.

Nors išties ponia Rasa gyvena viena, tačiau vienišumo jausmas jos nelanko. Apsupta kaimynų, draugų, cukrinio diabeto suvienytos draugijos narių miestelėnė turi ką veikti. Todėl nieko keisto, jog, nors ir pati negali valgyti saldumynų, pas moterį jų netrūksta. „Tai vienas užsuka, tai kitas“, - kuklia šypsena nudžiugina R.Idzelienė.

 

Išugdyta savisauga

Kuomet miestelėnei buvo diagnozuotas cukrinis diabetas, teko gerokai pakoreguoti ir valgiaraštį. „Verdu košes, perku tik juodą duoną, galiu ir vaisius valgyti, bet ne visus, pavyzdžiui, vynuogėse pernelyg didelis cukraus kiekis, per dieną galiu suvalgyti ir dvi bulves“, - vardino palangiškė, prisiminusi, kaip teko suktis ligos pradžioje. Kaip papasakojo moteris, anuomet niekas nepasakodavo, ką galima, o ko negalima, šiuo metu kur kas paprasčiau. „Labai daug apie šią ligą ėmiau skaityti įvairiose knygose, domėjausi, kaip padėti sau, todėl netrukus sužinojau, kaip palengvinti gyvenimą, nesukelti papildomų komplikacijų“, - pasidžiaugė R.Idzelienė.

 

Kenčia visas organizmas

Dėl cukrinio diabeto atsiranda insulino trūkumas, ląstelės negali pasisavinti gliukozės. Kraujyje padidėjus gliukozės koncentracijai inkstai pradeda išskirti ją su šlapimu. Dėl gliukozės trūkumo ląstelėse sutrinka riebalų, baltymų, dažnai – vandens ir elektrolitų apykaita. Kaip papasakojo R.Idzelienė, sergantiesiems cukriniu diabetu didesnė tikimybė užsikimšti kraujagyslėms, silpsta kasos, inkstų veikla. Išties, bėdų sąrašas ilgas. Nesigydamas, savęs nepriežiūra gali pakenkti itin stipriai.

„Man gydytojai sakė, jog cukrinį diabetą galėjau paveldėti – mano tėvukas senatvėje susirgo šia liga, tačiau aš nežinau, ar išties taip yra. Mano manymu, viskas kilo dėl nervų, cukrinis diabetas buvo diagnozuotas netrukus, kuomet išoperavo tulžies pūslę“, - savo mintimis pasidalino palangiškė.

 

Be verkšlenimų

Itin stipriai kovoti su liga padeda ir Palangoje sėkmingai veikianti cukriniu diabetu sergančių miestelėnų draugija. Svarbiausia, kaip papasakojo R.Idzelienė, ten nedejuojama, neverkšlenama dėl savo likimo, o atvirkščiai, susirinkę nariai džiaugiasi pokalbiais, diskusijomis, vakaronėmis. „Kartais atvyksta pas mus ir iš kaimyninių miestų, pasidalijam patirtimi, visi drauge pasijuokiam. Atėjus laikui, kam reikia, tas susileidžia insulino. Tai tarp mūsų įprasta, todėl viskas klostosi sklandžiai“, - keletu akimirkų pasidalino draugijos narė.

 

Gerumas – paspirtis

Pastabumas, kaip atskleidė R.Idzelienė, pasireiškė ne taip ir seniai. O pastebėti ji pradėjo itin geranoriškus žmones. „Aš išties seniau nepastebėdavau gerų žmonių, galbūt nesureikšmindavau geresnių poelgių, tačiau vis „sklandant ore“ pykčiui, reikia šito. Tiek to gyvenimo juk ir beliko, o norisi, kad ir kiti būtų pamaloninti“, - pripažino palangiškė. Visokių žmonių yra, tačiau niekam ne paslaptis, jog labiau į atmintį įsirėžia sutikti besišypsantys žmonės. „Man likimas yra palankus, nes mano kelyje nuolat atsiduria mielai pagalbos ranką ištiesiantys žmonės“, - kalbėjo R.Idzelienė. Pati daug vaikščioti neišgali, todėl dažnai tenka keliauti į kapines, kuriose palaidotas vyras, į parduotuves, vaistinę autobusu. Ji ir čia išvysta gerumo apraiškų: „Jau pažįstami vairuotojai Jonas ir Robertas niekuomet neatsisako pagelbėti, o ir visuomet jie smagiai nusiteikę“.

 

„Be gėrio pražūsime“

„Vaistų man reikia tikrai labai daug, dažnai lankausi vaistinėse, kur ir ten būnu maloniai aptarnaujama, vaistininkei Zitelei aš net pasakau, jog ji man kaip duktė“, - savo širdį atvėrė miestelėnė. 

„Be gėrio mes pražūsime, kartais reikia peržengti per savąjį „aš“ ir nusišypsoti, juk tuomet tikrai maloniau gyventi“, - konstatuoja svarbų faktą palangiškė, pasakodama, jog kai kurie žmonės net ir pavargę, tačiau sugeba maloniai priimti žmogų. Pasak moters, svarbiausi ir yra paprasti darbo žmonės, juk jie uždirba pinigus savo šefams, o tokie žmonės visgi retai sulaukia padėkos žodžių. Pati didžiulį gerumą skleidžianti R.Idzelienė vargiai galėtų ką nors nuliūdinti, „spinduliuodama“ geras emocijas ji visur sugeba įžvelgti gerumą – kai šypsosi ji, šypsosi ir kiti.  

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Jūratę Radzevičiūtę, nekilnojamo turto (NT) brokerę, sutikau Palangoje 2013 metų rudenį – ji buvo neseniai pradėjusi dirbti vieno ambicingo kurorto NT vystytojo rinkodaros ir pardavimų vadove. Priminus tai, Jūratė šypsojosi: „Patirties Palangoje įgavau milžiniškos.“ Nors Jūratė dabar dirba su baldais ir interjero detalėmis, „viso gero” nekilnojamajam turtui ji nepasakė. Atvirkščiai: pamilusi...


Pacientams, pajutusiems COVID-19 ligai būdingus simptomus ar gavusiems teigiamą greitojo savikontrolės testo rezultatą, šeimos gydytojo sprendimu nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduotas ir po nuotolinės konsultacijos.


Sužinojus cukrinio diabeto diagnozę daugeliui moterų kyla klausimas – ar galėsiu kada susilaukti vaikų? Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad diabetu sergančios moterys neturėtų tapti mamomis, nes bus sunku išnešioti kūdikį, jų vaikai taip pat gali susirgti nepagydoma liga. Savo istorijomis dalinasi I-ojo tipo diabetu sergančios mamos: žurnalo „Diabeto IQ“ redaktorė Asta Berdikšlienė ir...


Pranešama, kad Palangoje pirmadienį buvo patvirtintas vienas naujas koronaviruso atvejis, kurorte šia liga šiuo metu serga 71 palangiškis.


Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje trečiadienį patvirtinti 552 nauji koronaviruso atvejai, mirė dar 10 žmonių. Šiuo metu Palangoje COVID-19 serga 10 palangiškių, trims liga diagnozuota trečiadienį. Iš viso šia liga yra persirgę 586 palangiškiai. Dešimties palangiškių pagrindinė mirties priežastis buvo koronavirusas.


Nemokamai grynuosius litus į eurus bus galima išsikeisti beveik 700 vietų visoje šalyje, jas rasite interaktyviajame žemėlapyje.


Šiuo metų laiku, kuomet rytmetį žadintuvas skamba tamsoje, o vakaras užklumpa vos parėjus iš darbo namo, vis dažniau mus apninka bloga nuotaika, nuovargis, liūdesys. Tampame abejingi, nedomina susitikimai su draugais, artimaisiais, jaučiamės išsekę, išvargę bei neišsimiegoję. Savaitgalio laukiame ne todėl, kad galėtumėme jį praleisti aktyviai, aplankyti teatrą, pasivaikščioti pajūriu, bet...


Iš palangiškės Rasos Idzelienės galima daug ko pasimokyti, pirmiausia – į gyvenimą žvelgti taip, jog niekuomet neliktų nuoskaudos, jame pamatyti tik gerus dalykus. Nors, kaip pati papasakojo, serga cukriniu diabetu jau beveik 30 metų, jos ši liga neįveikė. „Susitaikiau su ja, ji yra mano gyvenimo dalis, todėl neatskiriama, turiu ja rūpintis“, - nusišypsojo miestelėnė.


Parkinsono liga – itin sunki liga, neleidžianti sergančiajam gyventi pilnavertį gyvenimą, atima gebėjimą vaikščioti. Svarbiausia, jog niekas dar nesugebėjo ištirti, dėl kokių priežasčių ji atsiranda. Į šį klausimą vis bando rasti drauge su savo įkurtos draugijos likimo bendražygiais, sergančiais Parkinsono liga palangiškiais, Jadvyga Ramašauskienė. „Žmogus lyg ir gyvas, bet pavaikščioti...


Tiltas į jūrą – neatskiriama kurorto dalis

Rasa GEDVILAITĖ, 2010 07 02 | Rubrika: Miestas

Palanga – didžiausias Lietuvos kurortas, įsikūręs prie Baltijos jūros, neįsivaizduojamas be savųjų simbolių, kurie taip mylimi tiek vietinių gyventojų, tiek ir poilsiautojų. Birutės, Naglio kalnas, Botanikos parkas, Tiškevičių rūmai, žinoma, tiltas į jūrą – neatskiriama kurorto dalis.Skaityti daugiau...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius