Dar neseniai rusai Lietuvoje buvo itin išrankūs: kokio būsto čia jie žvalgosi šiandien?

Palangos tiltas, 2022-10-19
Peržiūrėta
1426
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Dar neseniai rusai Lietuvoje buvo itin išrankūs: kokio būsto čia jie žvalgosi šiandien?

Rusijos piliečiai, kad ir ne itin gausiai, bet noriai įsigyja nekilnojamojo turto (NT) Lietuvoje, ypač viename ypatingame gamtos kampelyje, kur kainos – bene didžiausios Lietuvoje, o pasirinkimas išties nedidelis, ir toli gražu ne kiekvienam įmanomas.

Pasikliovė pagalba Lietuvoje

Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, jog rusai, prisipirkę būstų Estijoje, juos paliko likimo valiai, mat butų daugumai reikėjo tik tam, kad gautų Šengeno vizą, o dabar problemas, kaip sumokėti už šildymą, daugiabutį apšiltinti ar paruošti šaltajam sezonui, tenka spręsti patiems estams, net ir valstybiniu lygiu, Lietuvoje – padėtis kiek kitokia.  Rusijos piliečiai būtų prisipirkę patraukliose vietovėse. 

Tačiau istorijų apie apleistus butus, kuriuos rusai ar baltarusiai įsigijo regionuose, taip pat yra. Kad ir nesenas pavyzdys iš Rokiškio, kur miesto valdžia kreipėsi į teismą dėl leidimo be savininkų sutikimo griauti avarinį daugiabutį namą, vėliau paaiškėjo ir tai, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečiams ten priklausė 8 butai.  

Bendrovės „Inreal“ NT brokerė Sigita Jokšienė prieš kelerius metus pardavė Rusijos piliečiams ne vieną butą Nidoje. Nors Nidoje nebuvo tiek daug perkančiųjų būstus, kiek Palangoje, tačiau tie, kurie čia įsigijo NT, išties brangų būstą rinkosi savo poreikiams, o ne nuomai. Butus pirko tie, kurie žavėjosi unikaliu Neringos kraštu, buvo lankęsi čia anksčiau, tik iki tol nuomodavosi būstą, kol galiausiai nutarė įsigyti savo, kad galėtų bet kada atvykti.

„Tas „bet kada“ apsiribojo prasidėjus pandemijai, o vėliau – karui. Rusijos piliečiams buvo svarbu gyventi naujos statybos įrengtame būste, kad šis būtų taupus, reikalautų kuo mažiau priežiūros, mažiau netikėtumų buityje“, – pastebėjo S. Jokšienė.

Rusai norėdavo atvažiuoti į švarų ir tvarkingą, žiemą – šiltą būstą, kurį įprastai patikėdavo prižiūrėti vietos gyventojams. 

Nesyk susidūrę su problemomis dėl komunalinių mokesčių mokėjimo ar sudarant sutartis dėl vandens, elektros tiekimo, jiems atrodydavo paprasčiau turėti patikimą vietos žmogų, kurį įvardydavo pažįstamu ar draugu, ir kuris pasirūpindavo būsto priežiūra – tą įtvirtindavo įgaliojimuose.

Vieni rusai, anot NT brokerės, buvo įsigiję du būstus, prasidėjus pandemijai, kuomet jie nebegalėjo kada panorėję atvykti, planavo vieną butą, galbūt, parduoti, kitą pasilikti sau. „Jiems, kiek žinau, yra įvairių vizų formų, D tipo vizą, vadinamąją nacionalinę vizą, lengviau gauti, turint NT Lietuvoje. Taigi, nors ir nepatogiai, traukiniais ar automobiliais, jie gali tą turtą pasiekti“, – komentavo S. Jokšienė. 

NT agentūros „Baltic Sotheby's International Realty“ bendraturtis Paulius Gebrauskas komentavo, jog pastaruoju metu atvykstančiųjų iš Rusijos ir Baltarusijos srautas yra  sumažėjęs. 

„Didesnį judėjimą jautėme karo pradžioje, ankstyvą pavasarį. Tada sulaukėme daugiau užklausų tiek prabangaus nekilnojamojo turto nuomos, tiek pirkimo-pardavimo segmente. Daugiau klientų atvyksta iš Baltarusijos nei Rusijos. Baltarusiai ieško būsto tiek nuomai, tiek įsigyti.

Tie Baltarusijos piliečiai, kurie įsigijo prabangų NT, neretai turi kokių nors sąsajų su Lietuva, jų verslai veikia Europos Sąjungoje, arba jie yra persekiojami režimo. Į Lietuvą jie atvyksta, norėdami būti netoli savo namų, kur likę giminaičiai ir tėvai ar verslai, todėl nuolat kursuoja tarp dviejų šalių. 

Lietuvą jie renkasi kaip saugesnį variantą šeimai, atvyksta su vaikais, kurie čia lanko tarptautines mokyklas ir turi savo bendruomenę. Išskirtinio būsto ieškantys pirkėjai dažnai renkasi erdvius būstus, domisi ir individualiųjų namų nuoma, o pasibandę nuomotis, vėliau nusprendžia ir įsigyti. Žinoma, turime pavyzdžių, kai nusprendžia įsigyti iškart, nes pasiūla yra ribota, tad radę jiems tinkantį būstą nedvejoja“, – komentavo pašnekovas. 

Populiariausi – keli rajonai 

Registrų centro duomenimis, Rusijos piliečiai šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje įsigijo 524 NT objektus, 2021 m. – 1005, 2020 m. – 801, 2019 m. – 642, 2018 m. 649.

Baltarusijos piliečiai 2022 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje įsigijo 239 NT objektus, 2021 m. – 504, 2020 m. – 397, 2019 m. – 285, 2018 m. 268.

Daugiausia NT objektų įsigyjama didmiesčiuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, taip pat šių miestų rajonuose, pavyzdžiui, Vilniaus rajone, Kauno rajone ar Klaipėdos rajone – tokią statistiką pateikė Registrų centras. 

Registrų centras liepą skelbė, jog tarp šalies kurortų ir kurortinės teritorijos statusą turinčių savivaldybių pagal būsto sandorių kiekį, kaip įprasta, šįmet pirmavo Palanga – per pirmąjį pusmetį šiemet čia įregistruota per 330 butų ir apie 80 gyvenamųjų namų sandorių. Palyginti su praėjusiais metais, butų pardavimai Palangoje sumažėjo 26 proc., gyvenamųjų namų – 43 procentais.

„Pirkėjų aktyvumo sumažėjimą šiame pajūrio regione iš dalies galima sieti ir su pasikeitusia geopolitine situacija – ne paslaptis, kad dalis investuotojų į Palangoje esantį NT buvo iš Rusijos. Nepaisant sumažėjusio sandorių skaičiaus, būsto kainų augimas patvirtina, kad Palanga ir visas pajūrio regionas išlieka patrauklia vieta investicijoms į nekilnojamąjį turtą“, – komentavo Registrų centro Strateginio vystymo direktorius Adrijus Jusas. 

2021-aisiais baltarusių žaidimų kompanija NT projekte „Tower“ nusipirko 76 butus, sandorio vertė viršijo 20 mln. eurų. 

Dar prieš kelerius metus kalbėta apie tai, jog Rusijos, Baltarusijos piliečiai noriai įsigyja būstus regionuose – viskas tam, kad gautų Šengeno vizą. Vienintelis užsieniečių reikalavimas tokiems pastatams – jų dokumentai. O būklė neįdomi niekam.

Rokiškio rajono savivaldybės Turto valdymo ir ūkio skyriaus vedėja Violeta Bieliūnaitė-Vanagienė paaiškino, jog Rokiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvo patvirtintas savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto, kuris yra apleistas ar neprižiūrimas, sąrašas, tačiau į jį nėra įtraukta Rusijos ir Baltarusijos piliečiams priklausančio turto. 

Šiuo metu duomenų apie Rusijos ir Baltarusijos piliečiams priklausantį nekilnojamąjį turtą savivaldybė neturi, išskyrus du atvejus, kai miesto valdžia kreipėsi į teismą, dėl leidimo be savininkų sutikimo griauti daugiabutį namą, kuris buvo pripažintas avariniu. Procedūrų metu paaiškėjo, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečiams priklausė 8 butai. 

Vienas daugiabutis namas, kuriame Rusijos ir Baltarusijos piliečiams priklausė 5 butai jau nugriautas, dėl kito daugiabučio namo griovimo, kuriame Rusijos ir Baltarusijos piliečiams priklauso 3 butai, vyksta teisminis procesas.

Užsienio reikalų ministerijos komentaras 

Vadovaujantis vizų išdavimą reglamentuojančiais teisės aktais trečiosios šalies piliečio nekilnojamojo turto turėjimas Lietuvoje nėra vizos gavimą palengvinantis veiksnys, o tik atvykimo į Lietuvą tikslą pagrindžianti aplinkybė, atleidžianti nuo reikalavimo pateikti kvietimą arba kitus dokumentus, įrodančius kelionės tikslą. 

Vizos prašymas nagrinėjamas kompleksiškai, įvertinant visas su vizos išdavimu susijusias aplinkybes, be kita ko, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ar ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. rugsėjo 14 d. priėmė nutarimą kuriame nurodoma, kad per Šengeno išorės sieną į Lietuvą bus įleidžiami tik Rusijos Federacijos piliečiai ir jų šeimos nariai dėl ypatingų humanitarinių priežasčių, tarptautinius pervežimus vykdančių ekipažų ir įgulų nariai, tranzitu per Lietuvą vykstantys Rusijos diplomatai, asmenys, turintys ES valstybės išduotą leidimą gyventi, taip pat ilgalaikę Šengeno valstybių nacionalinę vizą ar supaprastinto tranzito dokumentą turintys Rusijos piliečiai. 

Taip pat siekiant išlaikyti atviras duris persekiojamiems pilietinės visuomenės bei opozicijos atstovams, vizos Rusijos piliečiams gali būti išduodamos tarpininkaujant Užsienio reikalų ministerijai.

Pagal LR Vyriausybės 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimą Rusijos Federacijos piliečiams taip pat taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Nekilnojamojo turto turėjimas neatleidžia nuo minėto patikrinimo ir jei pilietis neatitiks išdėstytų reikalavimų, jis nebus įleistas.

Lrytas.lt

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Rusijos piliečiai, kad ir ne itin gausiai, bet noriai įsigyja nekilnojamojo turto (NT) Lietuvoje, ypač viename ypatingame gamtos kampelyje, kur kainos – bene didžiausios Lietuvoje, o pasirinkimas išties nedidelis, ir toli gražu ne kiekvienam įmanomas.


Ekspertai ramina: nekilnojamojo turto rinka nesustojo, sandoriai vyksta, tačiau kartkartėmis pasirodančios naujienos apie vis labiau brangstančias statybines medžiagas, trūkinėjančias tiekimo grandines ar bendroves, informuojančias, jog stabdo statybas, išties gąsdina planuojančius įsigyti būstą. Mat klausimas: pirkti dabar ar palaukti kaip niekad aktualus.


Lietuvos bankas, įvertinęs būsto rinkos kaitimą ir skolinimo būstui apimties didėjimą, nusprendė nuo kitų metų vasario 1 dienos iki 30 proc. didinti minimalų pradinio įnašo reikalavimą antrajai ir paskesnėms būsto paskoloms, taip pat jei bus didinama anksčiau paimtų būsto paskolų suma. 


Atlikėja ir verslininkė Natalija Bunkė (36 m.) prieš kelis mėnesius įsigijo net 170 kvadratinių metrų nuosavą namą vos šimtą metrų už Vilniaus miesto, soduose, tačiau dabar jos žvilgsniai krypsta į Palangą - žinoma moteris norėtų čia įsigyti būstą, kad turėtų kur apsistoti po koncertų.


Įstatymų spragos: rusai perka prabangų turtą Palangoje

"Palangos tilto" informacija, 2019 09 08 | Rubrika: Miestas

Nekilnojamojo turto agentūros džiūgauja, jog pajūrio kurortuose brangiausią parduodamą turtą šluoja rusai ir baltarusiai. Tačiau kokiu būdu jie perka prabangius namus ir sklypus, jei Lietuvoje draudžiama pardavinėti žemę ne ES piliečiams? Panašu, jog gali būti apeinama ir kita Konstitucijos nuostata, kuri draudžia apskritai užsieniečiams įsigyti žemę kurortuose.  


Kurorto gyventojai dėl praūžusių vagysčių patyrė nemenkų nuostolių. Vagių taikiniais tapo automobilių katalizatoriai, kurie, kaip žinia, yra labai vertingi. Į Palangos policijos komisariatą kreipėsi 10 nukentėjusiųjų, nors jų gali būti daugiau. Nuo vagišių nukentėjo ir du savivaldybės darbuotojai.


Kad kovo 8-ąją sveikinamos moterys, visi žino ir jau pripratę, tačiau, kad yra ir Tarptautinė vyrų diena, minima ne vasario 23-iąją, kaip sovietmečiu, o pirmąjį lapkričio šeštadienį, retas vyras žino. Ar vyrai tądien sulaukia sveikinimų? Ar lengva šiandien būti vyru, kai tiek daug iššūkių iš moterų?


Vakar baigėsi išankstinis balsavimas referendume dėl žemės pardavimo draudimo užsieniečiams ir juridiniams asmenims. Palangoje teisę pareikšti savo valią tie, kurie neturės galimybės padaryti to sekmadienį, galėjo Klaipėdos teritorinės darbo biržos Palangos skyriaus patalpose.


Išankstiniame balsavime Palangoje rinkėjai buvo itin aktyvūs

"Palangos tilto" informacija, 2014 05 22 | Rubrika: Miestas

Vakar baigėsi išankstinis balsavimas Respublikos Prezidento rinkimų antrajame ture ir rinkimuose į Europos Parlamentą. Palangoje teisę pareikšti savo valią tie, kurie neturės galimybės padaryti to sekmadienį, galėjo Klaipėdos teritorinės darbo biržos Palangos skyriaus patalpose.


Kalėdinė „Lions“ šventė buvo itin dosni

Rasa GEDVILAITĖ, 2010 12 07 | Rubrika: Miestas

Praėjusį penktadienį Palangos moterų „Lions“ klubas surengė kalėdinę šventę savo globojamiems vaikams, pavadintą „Sapnuok baltai“. Simbolinė balta spalva dominavo viso vakaro metu, tad šviesos netrūko, juo labiau, jog tikslas buvo labai kilnus. Kaip pasidžiaugė ir klubo prezidentė Adelė Karteškina, susirinkusieji buvo išties labai dosnūs, tad netruko surinkti gražią sumą pinigų – viso...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius