Erasmus + projektas. Kaip išsaugoti vandenynus?

Palangos tiltas, 2022-05-25
Peržiūrėta
1460
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Erasmus + projektas. Kaip išsaugoti vandenynus?

Kokia vandenynų svarba Žemės sistemai? Koks vandenynų taršos lygis? Kaip galėtume patys prisidėti prie jų išsaugojimo? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo gegužės 8 dieną Prancūzijos Kalė mieste susirinkę projekto Erasmus+,,One step forward” dalyviai: mūsų gimnazijos grupė - devyni mokiniai ir dvi lydinčios mokytojos, dvi prancūzų mokyklos, vokiečiai ir ispanai. 

Pasiekę šiaurės rytų Prancūzijos Kalė miestelį, atsipūsti ir išsimiegoti neturėjome kada, bet  atvažiavome pilni energijos, nusiteikę su visais susipažinti, prasmingai  praleisti laiką. Pirmadienį lankėmės Ardres mieste esančioje mokykloje. Pirmos dienos veiklos leido pažinti ne tik projekto dalyvius, bet ir prancūzų švietimo sistemą. Turėjome galimybę dalyvauti vienoje iš pamokų ir stebėti mokyklos gyvenimą. Antrą dieną praleidome Kalė miestelyje esančioje mokykloje, kur mokosi mūsų amžiaus mokiniai. Čia pamokos baigiasi kartais net 7 valandą vakare, bet moksleiviai per visą dieną turi daug laisvų pamokų. Susipažinę su mokykla, pasiskirstę pagal temas grupelėse, diskutavome apie vandenynų išsaugojimą ir jiems daromą žalą. Vėliau aptartas mintis jau visi kartu bandėme sujungti ir sudėti į atvirą laišką. Kadangi prancūzai anglų kalbos pradeda mokytis žymiai vėliau nei lietuviai, kartais būdavo sunku diskutuoti pasiruoštomis temomis bei bendrauti tarpusavyje. Nepaisant to, dienos pabaigoje rezultatas buvo pasiektas – atviras projekto laiškas, kuris skatina susimąstyti apie mūsų daromą žalą vandenynams, parašytas. Jį išsiuntėme UNESCO, be to,  kiekvienos dalyvaujančios šalies mokiniai išvertė laišką į savo gimtąją kalbą ir išsiuntė žmonėms, savo šalyje dirbantiems su šia problema. Kitą dieną aplankėme  didžiausią Europos akvariumą ,,Nausicaá Centre National de la Mer”. Dalyvavome konferencijoje su žmonėmis, kurie prisideda prie vandenynų išsaugojimo, pamatėme įvairiausius jūrų gyvūnus, pavyzdžiui, ryklius, rajas, mantas, sausumos ir vandenynų vėžlius, spalvingausias rifų žuveles ir dar daugelį kitų. Po vandeniu slypinčio gyvenimo  vaizdas – užburiantis, priverčiantis nors kelioms akimirkoms pamiršti rūpesčius ir atsipalaiduoti. Grįždami į Kalė miestelį aplankėme ir ,,Cap Gris – Nez” kyšulį, kurio uolos yra arčiausiai Anglijos esantis taškas – vos  34 km. Paskutinę projekto dieną praleidome Ardres miestelio mokykloje. Apie projektą kūrėme filmuką, kuriame galima girdėti skaitomą atvirą laišką. Vėliau vyko simboliška diplomų įteikimų ceremonija. Kitą dieną dar spėjome  pasidžiaugti Kalė miesteliu, tad per tą laiką pasivažinėjome spjaudančiu vandenį drakonu ir ieškojome lauktuvių artimiesiams. 

Mokinių ir mokytojų įspūdžiai iš kelionės:                                                                                    

,,Kelionė į Prancūziją buvo puiki. Savaime aišku, jog labiausiai atmintyje įstrigo visi žmonės, su kuriais susipažinau. Žinojimas, kad tai, ką rašai, gali bent truputį prisidėti prie tokio globalaus dalyko kaip vandenynų išsaugojimas, tikrai yra malonus.” (Titas Neimontas)

,,Buvo smagu atsiriboti savaitei nuo mokyklos ir rutinos. Džiaugiuosi, jog turėjau progą pabendrauti su žmonėmis iš kitų šalių, susipažinti su jų pasaulėžiūra, požiūriu į projektą, pamatyti Calais miestą, praplėsti akiratį. Tai buvo tikrai naudinga patirtis, nes galėjau patobulinti anglų kalbą bei pailsėti.”(Jorė Kurlytė)

,,Daug sužinojau apie tas šalis, net išmokau keletą žodžių užsienio kalbomis. Projektas leido suprasti, kokiame gražiame, tvarkingame ir įdomiame mieste gyvenu, tačiau labai džiaugiuosi ir naujomis pažintimis bei kelione į kitą miestą.” (Beatričė Motiejauskaitė)

,,Man patiko projekto idėja ir tikslas. Problemų, su kuriomis susiduria vandenynas, formulavimas ir ieškojimas joms sprendimų buvo man nauja patirtis. Buvo mokinių, su kuriais pavyko laisvai bendrauti, dalintis idėjomis ir gerai leisti laiką. Kalė miestelis išties nedidelis, bet jaukus ir autentiškas. Man tai buvo tikrai nepakartojama patirtis, kuri praplėtė mano suvokimą apie pasaulį, įvairias valstybes ir jų žmones.” (Kamilė Lušytė)

,,Mes tiek daug visko turime, ir būtent šis projektas man padėjo suprasti ir vertinti tai. Aš labai džiaugiuosi, kad susibendravau su  savo komandos žmonėmis, kurie kartu važiavo į šį projektą.” (Greta Korsakaitė)

,,Džiaugiuosi, kad po pandemijos pagaliau pavyko susitikti su projekto partneriais, kuriuos matėme ir girdėjome tik per nuotolio susitikimus. Tikiu, kad mokiniai daug sužinojo apie vandenynų svarbą ir jų išsaugojimo būtinybę; tikiu, kad jų kasdienis gyvenimas nors  truputį pasikeis, galvojant apie gamtos ir žmogaus santykį; tikiu, kad jie tapo nors truputį geresni vieni kitiems. Per beveik dvejus priverstinio užsidarymo metus buvau primiršusi tą gerą keliavimo su mokiniais emociją, bendrumo jausmą su kitų šalių mokytojais. Esu dėkinga savo mokiniams už jų aiškiai parodytą lyderystę, gebėjimą prisiimti atsakomybę už atliekamą darbą, puikius bendravimo įgūdžius. Mudvi su kolege Kristina sulaukėme daug komplimentų apie savo mokinius!” (mokytoja Daiva Urbštienė)

Pakeliavę, pabendravę, pažinę save ir kitus, namo grįžome praturtėję ir kupini įspūdžių!  Už tai labai dėkojame mokytojoms Daivai Urbštienei ir Kristinai Galdikei.

                                                                                                                                                                                                                   Paulina Stalioraitytė, IIIC

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangos sanatorinės mokyklos bendruomenė įsitraukė į respublikinį ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų projektą „Draugystė širdelėje plazdena“ (toliau projektas), kurį organizavo Šiaulių lopšelis-darželis „Kregždutė“.


Kokia vandenynų svarba Žemės sistemai? Koks vandenynų taršos lygis? Kaip galėtume patys prisidėti prie jų išsaugojimo? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo gegužės 8 dieną Prancūzijos Kalė mieste susirinkę projekto Erasmus+,,One step forward” dalyviai.


Pradedamas svarstyti Palangos miesto savivaldybės 2022 metų biudžeto projektas.


Trečiadienį, lapkričio 11 d., darbą baigianti darbą Sauliaus Skvernelio Vyriausybė priėmė Palangai svarbų sprendimą: prie jūros esančią „Auską“ kartu su ją supančia 21 hektaro pušyno teritorija perdavė Palangos miesto savivaldybei. Džiaugdamasis Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus paskelbė tokį įrašą savo Facebook paskyroje.


Palangos paplūdimiai vasarą pasitiks praplatėję – Palangos miesto savivaldybė pasirašė sutartį su konkursą laimėjusiais rangovais Jan De Nul bei ¬UAB „MT Group“ dėl smėlio papildymo. Ją įgyvendinus, kurorto paplūdimiai bus papildyti apie 180 tūkst. kubinių metrų smėlio. Baigus darbus, paplūdimiai turėtų gerokai praplatėti ir siekti 70 metrų pločio.


Startuoja projektas „Mes rūšiuojam. Vasara“

"Palangos tilto" informacija, 2019 05 19 | Rubrika: Miestas

Gegužės 20 d. startuoja projektas „Mes rūšiuojam. Vasara“, kuris aktyviai kvies bendruomenes rūšiuoti atliekas, rinkti taškus ir laimėti projekto rėmėjų prizus. Šalia to, kad bus renkamos elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos, organizatoriai tikisi, kad projektas stiprins bendruomeniškumo jausmą kartu kovoti su aplinkos...


Lipdamas savivaldybės laiptais, šnopuoja kaip šernas, pavalgęs pietus „Pas Feliksą“, gadina orą kaip šeškas, bet... apskritai – visai neblogas žmogus, nors tinkamas tik bokso kriaušei daužyti. Spėkite kas toks? Ogi Palangos vicemeras Saulius Simė. Kas dar nori „pavaryt“ ant kurorto vicemero?


Intensyvią Lietuvos Baltijos jūros krantų ardą pastarąjį dešimtmetį lėmė įvairios gamtinės ir kitos priežastys. Dėl to 2009 metų gruodį buvo pradėtas vykdyti Europos Sąjungos projektas „Pajūrio juostos tvarkymo programos įgyvendinimas“. Šis projektas yra finansuojamas pagal 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos antrąjį prioritetą vietinė...


Būtina išsaugoti parko grožį

„Palangos tilto“ informacija, 2010 06 01 | Rubrika: Miestas

Praėjusį trečiadienį meras Vytautas Stalmokas organizavo pasitarimą dėl Botanikos parke vykstančių civilinių santuokų ir kitų renginių tvarkos. Prasidėjus vasarai, kuomet padidėja santuokų skaičius, buvo sprendžiama problema dėl atvykstančių vestuvininkų, kurie įsilinksminę ima teršti gamtą ir žaloti augmeniją.


Tarp tėvų ir vaikų visuomet kyla didesnių ar mažesnių konfliktų bei nesutarimų, tačiau tik išskirtiniais atvejais tėvams apribojama jų valdžia. „Mūsų tikslas – vaikai, augantys savo šeimose, atimti vaikus iš tėvų yra kraštutinė priemonė, kuomet tėvai nerodo jokių pastangų“, - pasakojo Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja Emilija Lapėnienė. Tačiau vedėja pasidžiaugė, kad praėjusiais metais...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius