Į skandalingąsias Palangos dušines investavo milijonus eurų, bet jomis nesinaudoja: kas iš tiesų jų šeimininkai?

Palangos tiltas, 2021-06-27
Peržiūrėta
882
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

lrytas.lt koliažas
lrytas.lt koliažas

Tokį klausimą sau pateikia dažnas Meilės alėjoje Palangoje skandalingąsias dušines nužvelgiantis poilsiautojas. Tačiau atsakyti nėra taip paprasta – oficiali šios vilos savininkė Natalija Zolotnitskaja gal net nėra tikroji šeimininkė, rašo Alvydas Ziabkus, Lrytas.lt žurnalistas.

Prie pajūrio kopų šlaito pastatyta prabangi vila aklinai uždangstytais langais stovi lyg vaiduoklis. Jau seniai baigtame statyti ir oficialiai poilsiui aptarnauti skirtame pastate nė gyvos dvasios nematyti jau antrą vasarą. Meilės alėjoje šalia vilos sutikta kasmet Palangoje poilsiaujančių kauniečių pora negalėjo atsistebėti, kad į šį prabangų pastatą milijonus eurų investavęs savininkas juo nesinaudoja jau antrus metus.

 Kas yra tas turtuolis, kuris gali sau leisti į nenaudojamą turtą sukišti didžiulę sumą pinigų? O gal tokiu būdu siekiama nešvarius pinigus paversti brangiu turtu? 

Dokumentuose Nataliya Zolotnitskaya prisistatanti klaipėdietė, kuriai netrukus sukaks 55 metai, yra baigusi Odesos inžinerinės statybos institutą, kuris dabar vadinamas Statybos ir architektūros akademija. Prabangiai ir stilingai besirengianti moteris ne kartą yra pastebėta įvairiuose priėmimuose, grožio salonų atidarymuose. Moteris domisi menine fotografija, yra viešai paskelbusi nemažai savo darbų. 

Klaipėdietė oficialiai dirba uostamiestyje registruotos bendrovės „Agroinvest“ direktore. Įmonė skelbiasi užsiimanti agrocheminių produktų ir trąšų, žemės ūkio technikos didmenine prekyba, tačiau pastaruoju metu jokios veiklos nevykdo. Bendrovė, kurioje daugiausia dirbo trys darbuotojai, yra nuostolinga, o įmonės direktorės atlyginimas nesiekia nė 700 eurų. 

Menine fotografija besidominti klaipėdietė N.Zolotnitskaja iš pradžių kratėsi bet kokių sąsajų su skandalingosiomis dušinėmis, o dabar iš viso nenori apie jas kalbėti. Todėl dušinių savininkės turtai labiau siejami su jos vyru – didmeninės žuvies prekybos bendrovės „Seafishtrade“ vadovu 56 metų Jurijumi Zolotnitskiu. 

Žūkle, žuvies ir jos produktų prekyba Vakarų Afrikoje besiverčianti įmonė per metus gauna daugiau nei 200 mln. eurų pajamų. Lygiomis akcijų dalimis įmonę valdančiam J.Zolotnitskiui ir 41 metų Olgai Popovai vien per 2017 ir 2018 metus buvo išmokėta 3,6 mln. eurų dividendų. 

Užpraeitais metais J.Zolotnitskis ir O.Popova pateko į 300 turtingiausių Lietuvos verslininkų sąrašą. Jų turtas buvo įvertintas 15 mln. eurų. 

Daugiau nei prieš dvejus metus, kai po „Lietuvos ryto“ publikacijų įsiplieskė vadinamųjų dušinių skandalas, N.Zolotnitskaja bandė išvengti bet kokių sąsajų su šiuo pastatu. 2019 metų rugpjūtį „Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistei ji telefonu tvirtino „Agroinvest“ bendrovėje nebedirbanti ir apie jokias statybas Palangos kopose nežinanti. 

Tačiau tuo metu, kai kalbėjo su žurnaliste, ši klaipėdietė buvo ne tik šios įmonės vadovė, bet ir įmonės akcijų paketo savininkė. „Agroinvest“ bendrovę 2006 metais įkūrė Klaipėdos gyventojas Viačeslavas Kuršinas, kuriam priklausančiame pastate Taikos gatvėje patalpas savo biurui nuomojosi „Seafishtrade“.

Prekybos trąšomis verslas, matyt, ne itin sekėsi, todėl V.Kuršinas 2010 metais pradėjo bendrovės likvidavimo procedūrą. „Tuomet man buhalteris patarė bendrovę parduoti. Pirkėjo toli ieškoti nereikėjo – tame pačiame pastate buvo „Seafishtrade“ biuras“, – pasakojo V.Kuršinas. 

Oficialiai „Agroinvest“ nusipirko N.Zolotnitskaja, ji tapo vienintele akcininke. Direktoriumi buvo paskirtas giminaitis Valerijus Gluškovas, tačiau po kelerių metų jį pakeitė pati N.Zolotnitskaja. Laikui bėgant keitėsi ir akcijų savininkai. Prieš dvejus metus N.Zolotnitskajai priklausė 60 proc., o 36 metų Elenai Popovai – 40 proc. akcijų. Prieš metus direktorės pavardė iš įmonės akcininkų sąrašo dingo. Beveik visos jos akcijos atiteko, kaip spėjama, jos sūnui 31 metų Igoriui Zolotnitskiui. Savininkus keitė ir „Seafishtrade“ akcijos. Iš pradžių įmonę valdė Archangelsko verslininkas Igoris Khilis. Vėliau bendrovės akcijomis dalijosi J.Zolotnitskis ir dabar įmonės Komercijos skyriui vadovaujantis I.Zolotnitskis. 

Dabar po pusę akcijų yra pasidaliję bendrovės generalinis direktorius J.Zolotnitskis ir įmonės vykdomoji direktorė Olga Popova. 

Manoma, kad N.Zolotnitskajos vardu užrašytą vilą, kurią sudaro du korpusai su atskirais įėjimais, Palangos kopose pasistatė abu „Seafishtrade“ akcininkai. 

Išgirdusi, kad „Lietuvos rytas“ domisi jai priklausančiomis dušinėmis, klaipėdietė iškart nutraukė pokalbį. Autorystę perleido kitam „Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, skandalingųjų dušinių statybą galėjo finansuoti prieš keletą metų iš Vakarų Sibiro regione esančio Kemerovo miesto į Kaliningradą persikėlusi gyventi vyresnė J.Zolotnitskio sesuo Margarita Zolotnitskaja.

 Kalbama, kad Rusijos oligarchams priklausiusi moteris iš Kemerovo atsivežė 40 mln. JAV dolerių ir Kaliningrade pradėjo investuoti į nekilnojamąjį turtą. Tuo metu Kaliningrado srityje pradėjo uždarbiauti daugiausia Palangoje dirbantis talentingas architektas Donatas Rakauskas. Jis projektavo daugumą Palangos verslininkui Kęstučiui Gecui priklausančių pastatų, iš kurių garsiausi – „Palangos“ viešbutis ir „SPA Palanga“. 

K.Gecas pagal D.Rakausko projektą 2007 metais vietoj buvusių dušinių ėmė statyti apartamentų pastatą, tačiau tai pradėjo daryti dar negavęs statybos leidimo. Savavališka statyba buvo sustabdyta, ginčas dėl jos persikėlė į teismus. Supratęs, kad pajūrio juostoje statomam naujam pastatui Vyriausybės leidimo negaus, K.Gecas tą patį D.Rakausko projektą pateikė kaip buvusių dušinių rekonstrukcijos projektą. Vėl atgimusio to paties projekto autorystę prisiėmė Kauno architektas Astijus Taujanskas, nes tuo metu D.Rakauskas buvo netekęs architekto kvalifikacijos atestato. Gali būti, kad ir dėl to, jog kopose savavališkai buvo statomas jo projektuotas pastatas. 

Kurį laiką Lietuvoje negalėdamas dirbti D.Rakauskas išvažiavo projektuoti į Kaliningradą ir čia susitiko su M.Zolotnitskaja, pagal kurios užsakymą ten projektavo pastatus. Artimai susidraugavę jie tapo pora, o D.Rakauskas dėl to paliko savo šeimą. 

Kalbama, kad K.Gecui panorus atsikratyti probleminių statybų kopose D.Rakauskas galėjo tarpininkauti surandant pirkėją – turtingą rusę M.Zolotnitskają. Tačiau nebaigtų dušinių statybą iš K.Geco pirko ne ji pati, o jos brolio žmona Natalija. 

Palangiškiai pasakoja, kad atnaujinus statybas kopose 2016 metų pabaigoje ant statybvietės tvoros matę informacinę lentelę, kurioje nurodyta, kad objekto užsakovė yra M.Zolotnitskaja. Vėliau lentelė pasikeitė, informacija apie užsakovą dingo ir buvo nurodyta tik rangovė – Kauno bendrovė „Tondas“. Jos vadovas Rimvydas Kulikauskas teigė apie M.Zolotnitskają nieko negirdėjęs ir tvirtino, kad darbų sutartį sudarinėjęs su Natalija, o statybų eiga domėjosi ji su vyru Jurijumi. 

Tačiau pasiteiravus, ar ne D.Rakauskas kaip architektas prižiūrėjo statybas, R.Kulikauskas akivaizdžiai susinervino: „O kodėl jūs čia manęs klausinėjate?“ Dar labiau „Tondo“ vadovas sutriko paklausus, kieno paskatinta daugiausia Kauno regione dirbanti įmonė ėmėsi objekto pajūryje. 

Iš tiesų savininkams pasinaudoti kurorte pastatyta vila ir čia poilsiauti nėra taip paprasta. Pajūrio juostoje teisės aktai draudžia net ir trumpalaikį apgyvendinimą. Vadinasi, valstybės saugomoje teritorijoje pastatytame pastate negalima net nakvoti. Meilės alėja vaikštinėjantys palangiškiai retsykiais mato vilos kieme stovinčius prabangius automobilius, vakarais viduje degančias šviesas. Tačiau šeimininkai čia užsuka vogčiomis, manoma, kad automobilius paliko netoliese. 

Už tai, kad pastatas būtų naudojamas pagal paskirtį, atsakinga savivaldybė. Bet gerokai priekabesnė yra šios skandalingos statybos likimu susidomėjusios visuomenės kontrolė. Vasarą šiuo pėsčiųjų taku nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro praeina tūkstančiai žmonių, ką nors pamatę vilos teritorijoje jie traukia savo išmaniuosius telefonus ir pasiruošia fiksuoti. 

Kokia veikla bus vykdoma šiame pastate, atsakymo iš N.Zolotnitskajos iki šiol nėra sulaukusi ir Palangos savivaldybė. Nors kam bus naudojamas šis pastatas, kurorto valdžia turėjo aiškiai žinoti dar 2014 metų pabaigoje išduodama statybos leidimą. 

Oficiali pastato paskirtis – poilsio aptarnavimas leidžia manyti, kad jame turės būti teikiamos kokios nors su poilsiu susijusios viešosios paslaugos. Savo planų neatskleidžianti savininkė iki šiol dangstosi šalyje paskelbtu karantinu. Esą kol jis nėra pasibaigęs, pastato „įveiklinimas yra negalimas“. Tačiau laukti liko nedaug – Vyriausybė karantiną ketina atšaukti jau nuo liepos. 

Apie tai, kokia veikla bus vykdoma vilos pastate, N.Zolotnitskaja bus priversta paaiškinti ir teismui, kuriam ji apskundė savivaldybės skirtą 140 eurų baudą už pastato naudojimą ne pagal paskirtį. 

Savininkė ginčija baudą teigdama, kad neįmanoma pastato naudoti ne pagal paskirtį, jei jis iš viso nėra naudojamas. Praėjusių metų spalį viloje apsilankiusi savivaldybės komisija padarė išvadą, kad šis pastatas įrengtas ir pritaikytas kaip privatūs poilsio apartamentai. Komisija nenustatė jokių požymių, kad čia būtų teikiamos ar ateityje būtų ruošiamasi teikti viešas paslaugas.

 „Jei ten būtų numatyta, kaip buvo teigiama, parodų salė, iš karto matytųsi tam skirtos erdvės, ekspozicijai pritaikytas interjeras. Bet mes ten aiškiai matėme trejus apartamentus su židiniais. Nesunkiai buvo galima suprasti, kad iš patalpų išneštos lovos. Kambariuose buvo likusios tik lovos spintelės, lovos gale statomas suolelis“, – pasakojo savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja Danutė Mikienė.

 Ji mano, kad visi poilsio apartamentams būdingi baldai buvo išnešti į keturis kambarius, kurie komisijai nebuvo atverti. Po pastatą komisiją vedžiojęs I.Zolotnitskis teisinosi, kad šių patalpų raktus išsinešusios valytojos. 

Beveik po pusmečio savivaldybei buvo atsiųstos šių patalpų nuotraukos, tačiau, D.Mikienės teigimu, kas dabar supaisys, kokios ten patalpos ir ar jos taip pat prieš fotografavimą nebuvo atitinkamai paruoštos. 

Taškas dar nepadėtas ir ginče dėl pačios statybos teisėtumo. Dušinių rekonstrukciją pateisinusį Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimą Generalinei prokuratūrai apskundė tik Nacionalinė nekilnojamojo turto vartotojų asociacija (NNTVA). Jos skundą atmetus ir Generalinei prokuratūrai asociacija kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą ir paprašė panaikinti šį nutarimą. Dar kartą neišgirdus asociacijos teisininkų argumentų apylinkės teismo nutartis apeliacine tvarka yra apskųsta Vilniaus apygardos teismui.

Alvydas Ziabkus, Lrytas.lt žurnalistas

Jūsų komentaras:

KGB infiltratas TS LKP gaujoje 2021-06-30 05:57 (IP: 172.69.194.7)
Dabar tiesiame požeminį tunelį tarp Dušinių ir Kaliningrado. Istorija ir mūsų sugrįžimas bus pristatytas Dušinių filiale po "Antano Mončio namų stogu.

Taip pat skaitykite

Prabangius motociklus pardavinėjusių dviejų Palangos įmonių atstovai kaltinami išvengę per 60 tūkst. eurų mokesčių ir pasisavinę ketvirtį milijono eurų. Vienas įtariamųjų yra Šventosios verslininkas, Palangos miesto Tarybos narys Vaidas Šimaitis. Tačiau jis kaltinimus „Palangos tiltui" vadina „nesąmone."


Tokį klausimą sau pateikia dažnas Meilės alėjoje Palangoje skandalingąsias dušines nužvelgiantis poilsiautojas. Tačiau atsakyti nėra taip paprasta – oficiali šios vilos savininkė Natalija Zolotnitskaja gal net nėra tikroji šeimininkė, rašo Alvydas Ziabkus,  Lrytas.lt žurnalistas.


119 tūkst. 520 eurų per metus, arba 9 tūkst. 960 eurų per mėnesį – tiek pinigų už buvusios sovietmečio nomenklatūros vilos „Auska“ nuomą norėtų gauti pernai lapkritį iš Turto banko savo nuosavybėn ją nusprendusi perimti Palangos miesto savivaldybė. Vakar posėdžiavusi kurorto Savivaldybės taryba priėmė sprendimą išnuomoti šį turtą viešojo konkurso...


Verslininkas Gediminas Gečas – jis valdo populiarias kurorto kavines „A-petit“ ir „Šilelis, Mokesčių inspekcijai nurodė, kad banke pernai turėjo 10 000 eurų, buto, kuriame gyvena, vertė yra vos 39 tūkstančiai eurų, kitų statinių – sodo namelių, garažų, inžinerinių statinių – vertė yra 32 600 eurų, valdomų žemės sklypų vertė yra 76 000 eurų, yra...


Palangos Senosios gimnazijos istorijos mokytoja ir Tarybos narė Ilona Pociuvienė – darbštuolė, turint omeny, kad pedagogai nuolat verkšlena dėl mažų atlyginimų. Mokytoja-politikė nurodė VMI, kad pernai banke laikė 48 000 eurų, jos gyvenamo namo vertė buvo 132 500 eurai, buto – 45 000 eurų.


Šiemet Palangos muzikinis fontanas „surinko“ 3 650 eurų pajamų, pernai – 3 432 eurus, užpernai – 4773 eurus. Kaip „Palangos tiltui“ sakė Gediminas Valinevičius, UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius, daugiausiai muzikinio fontano melodijų užsakoma liepos mėnesį, tačiau komunalinio įmonė neturi duomenų, kokios melodijos yra...


Automobilių kelių direkcija už 3,4 mln. eurų iki šių metų pabaigos ketina remontuoti 7 kilometrų ilgio kelio Klaipėda-Palanga ruožą.


Palangiškiai iš taupyklių išpurtė milijonus litų

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2015 02 09 | Rubrika: Miestas

Palangoje esančiuose Lietuvos paštų skyriuose ir bankų filialuose jau baigėsi gyventojų, norinčių išsikeisti litus į eurus, apgultis. Pirmąsias dvi sausio savaites būriais plūdę žmonės į paštą atnešė daugiau nei šešis milijonus litų, o trijuose bankų filialuose iškeista apie 17 mln. 600 tūkst. Lt.


Paskutiniojo šių metų posėdžio metu kurorto Taryba priėmė sprendimą „Dėl 2001-2010 metų investicijų įskaitymo pagal 2000 metų gruodžio 27 d. SP UAB „Palangos šilumos tinklai“ šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutartį Nr. 1-K“. Juo nuspręsta pritarti Savivaldybės tarybos Investicijų priežiūros komisijos siūlymui iš UAB...


Kita vasara, nauja savivaldybės valdžia, bet prakaitu sulipę kurorto svečiai ir miestelėnai, panorę nusiplauti purvus, kaip ir iki šiol, turi pėdinti tai padaryti į viešbutį, nuomojamą būstą ar savo namus. Ten, kur prie paplūdimio jau įrengti dušai, jie užrakinti. Skandalingiausia atrodo dušų istorija Gelbėjimo stotyje, kurios rekonstrukcija valstybei ir savivaldybei kainavo apie tris...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius