J. Pirožnikas: „Šią vasarą gelbėtojų paplūdimyje bus daugiau, jie stebės jūrą ilgiau“

Žiemą Jonas Pirožnikas – ūkininkas ir medžiotojas, vasarą – Palangos gelbėtojų stoties vadovas, jos veidas. Ši vasara Jonui Palangoje – septintoji. Daugiau kaip 20 kilometrų nuo Šventosios iki Nemirsetos nutįsusiame paplūdimyje jis „ganys“ apie 60 gelbėtojų ir margą tūkstantinę poilsiautojų armiją. J. Pirožnikas mielai sutiko atsakyti į „Palangos tilto“ klausimus.

– Kokios naujovės šiais metais Palangos gelbėtojų stotyje?

– Pirmiausia, dabar su miesto savivaldybe deramės dėl kai kurių dalykų, pavyzdžiui, didesnio finansavimo, nes savivaldybės pageidauja, kad būtų pastatyti papildomi trys gelbėjimo punktai. Be to, savivaldybė pageidauja, kad mes paslaugą teiktumėme trimis valandomis ilgiau. Ne nuo 10 iki 18 valandos, kaip anksčiau, o nuo 9 iki 20 valandos. Bet ir anksčiau mes dirbome gerokai ilgesnes valandas, nei numatyta buvo. Praktiškai gelbėtojai postus palikdavo apie 20 valandą. Kas lankosi vasarą paplūdimyje, žino, kad jame žmonių „knibžda“ gerokai ir po aštuntos valandos vakare. Tikiuosi, kad dabar šie dalykai bus sureguliuoti.

– Kur atsiras nauji postai?

– Vienas atsiras tarp Gubojos ir moterų pliažo, antras – Šventojoje, prie Preilos, trečias – prie „Žuvėdros“, tai yra tarp Mėlynos vėliavos ir tilto.

– Beje, kas užtikrina moterų pliaže poilsiautojų saugumą?

– Gelbėjimo punkto jame nėra, bet turime merginas gelbėtojas, kurios stebi besimaudančias vaikštinėdamos.

– Ar įsigijote šiemet gelbėjimo funkcijai vykdyti naujos technikos?

– Vandens motociklų klubas įsigijo dar vieną vandens motociklą – jį eksploatuosime, jis greitesnis yra nei kiti. Dar planuojame įsigyti vieną „džipą“. Iš viso turėsime juos tris, skirsime jį daugiausiai Nemirsetos paplūdimiui „dengti“.

– Kiek šiems metams skirta gelbėjimo stočiai iš savivaldybės biudžeto?

– 100 tūkstančių litų.

– Kada baigiasi jūsų sutartis su Palangos savivaldybe?

– Ji buvo pasirašyta 2011-aisiais penkeriems metams, tad galioja iki 2015-ųjų, kitų metų. Savivaldybei teks nuspręsti, ar skelbti naują konkursą, ar visai galbūt atsisakyti gelbėtojų paslaugos teikiamos tokia forma, kaip dabar.

– Ar gelbėtojai yra kvalifikuoti vykdyti gelbėjimo funkciją?

– Manau, kad taip. Mes turime licenziją teikti gelbėjimo paslaugą. Mes kasmet mokome gelbėtojus, kruopščiai vykdome jų atranką. Svarbiausi reikalavimai, kad kandidatas būtų fiziškai tvirtas, kad turėtų tinkamą motyvaciją ir, žinoma, kad turėtų gerą galvą ant pečių – galėtų priimti sprendimus, kai pavojuje svarbiausia – žmogaus gyvybė.

Dažnai aš pats mėgstu „paprovokuoti“ kandidatus, įsitikinti, kaip jie mąsto, kam teikia pirmenybę.

Pavyzdžiui, dažnai teiraujuosi, jeigu audringoje jūroje išgelbėjęs žmogų, gelbėtojas patenka, pavyzdžiui, į prie tilto polių esančius stiprius sūkurius, ar gelbėtojas tokiu atveju turi teisę „prisidengti“ nukentėjusiuoju ar žūtbūt išgelbėti nukentėjusįjį. Mano atsakymas sutampa su gelbėtojų elementoriaus aiškinimu: gelbėtojas pirmiausia turi saugoti save, tai yra turi teisę „prisidengti“ nukentėjusiuoju.

– Kiek šiemet bus gelbėtojų? Kiek jų jau turite dabar?

– Kol kas turime 29 gelbėtojus, iš viso sezono piko metu bus apie 60 gelbėtojų. Jie visi – Kauno Kūno kultūros instituto studentai: plaukikai, geri sportininkai.

Įsitikinau, kad šios mokyklos auklėtiniai yra motyvuoti, „su galva“, kultūringi, mokantys kalbas, nors mums trūksta rusų kalbą mokančių gelbėtojų. Teko ne vieną kartą man pačiam kalbėtis per raciją su poilsiautojais, nes vaikinai nemoka rusų kalbos.

– Kiek pernai buvo atleista gelbėtojų dėl jų netinkamumo, disciplinos pažeidimų?

– Nė vieno neatleidome. Patys išėjo, 6 tokie buvo.

– Gelbėtojai aktyviai dirba su vietos bendruomene. Į kokius viešus, visuomenei skirtus renginius šiemet pakviesite?

– Birželio 27 dieną su Palangos ugniagesiais surengsime mokymus, kad palangiškiai ir svečiai pamatytų savo akimis, kaip dirba gelbėtojai, kokia jų kasdienybė. Kviečiu visus palangiškius ir miesto svečius aktyviai dalyvauti renginyje.

– Ar pavojinga Baltijos jūra, palyginti su kitomis?

– Taip, labai. Pavyzdžiui, mes, sekdami vokiečių pavyzdžiu, atsisakėme žalios vėliavos. Nes, kaip ir vokiečiai įsitikinę, tą patvirtina ir statistika, ir kai kurie fiziniai eksperimentai, kad net ir rami Baltija – labai pavojinga.

Vokiečiai gelbėtojai man pasakojo, kad Baltijai esant ramiai, jie buvo pakabinę žalią vėliavą, kažkoks vyras brido giliai, paskendo. Teismas priteisė didelę kompensaciją skenduolio artimiesiems. Kad išvengtumėme panašių dalykų ir Palangoje, žalios vėliavos neiškelsime net ir Baltijai esant ramiai – matys tuomet visi geltoną vėliavą.

Baltijoje yra labai daug povandeninių sūkurių, kurie žmogų gali nublokšti per šimtą metrų į šoną. Toks išgelbėtas žmogus stebisi, kaip jis atsidūrė gerokai toliau.

– O kaip ketinate kovoti su stikliuko mėgėjais?

– Išties, tai – labai aktualu, numatę sustiprinti prevenciją. Pernai mes su tokiais poilsiautojais bandėme gražiuoju kalbėti, bet šiemet be jokių kalbų, įtikinėjimų kviesime policiją.

– Kaip pažymėtos pačios pavojingiausios vietos jūroje?

– Jos visos yra pažymėtos. Yra sudėtos informacinės lentelės ant kranto. Jeigu yra duobė, yra įspėjamasis užrašas lietuvių kalba. Kada yra raudona vėliava, reiškianti, kad maudytis draudžiama, yra pastatomos lentelės anglų, rusų ir lietuvių kalbomis, o nebylius žmones apie pavojų įspėja paveiksliukas.

Gelbėjimo stotyje turime apie 40 raudonų vėliavų. Kai oro sąlygos tokios, kad maudytis draudžiama, galite paplūdimyje stebėti, kaip gelbėtojai skuba keisti vėliavą, o krante kiti bėgioja pastatydami apie pavojų įspėjančias lenteles.

– Pernai jūroje prie Gelbėjimo stoties buvos atitvertas plotas, kuriame buvo galima maudytis net ir esant raudonai vėliavai. Ar šiemet irgi siūlysite tą patį?

– Taip, pernai tokia idėja-eksperimentas buvo mano sumanymas, ir jis išties pasiteisino. Taip, tokį atitvarą esame sumanę įrengti ir šiemet prie Gelbėjimo stoties. Bet sąlyga viena: kad ekstremalius pojūčius mėgstantys žmonės naudotųsi gelbėjimo liemenėmis. Jeigu neturės patys, kiek turėsime, mes pagelbėsime.

Žinoma, skirsime maksimalų dėmesį tokiems ekstremalams.

– Ar dažnai iš poilsiautojų išgirstate prašymų, kurių tiesiog negalite įvykdyti, nes tai neįeina į gelbėtojo pareigybes?

– Mūsų sutartyje su savivaldybe aiškiai parašyta, kad mūsų funkcija tokia: gelbėti vandenyje skęstančiuosius. Viskas. Žinoma, suveikia žmogiškieji faktoriai, stengiamės padėti kiekvienu atveju.

– Kaip pasiekti jus ištikus nelaimei?

– Skambinti 1509. Toks numeris – taip pat buvo mano sumanymas. Telefonas – nemokamas. Paplūdimyje bus 60 garsiakalbių, kviečiu visus įdėmiai klausytis pranešimų per juos.

Garsiakalbiai bus įrengti stulpuose, kiekvienas stulpas bus pažymėtas numeriu. Jeigu atsitiktų nelaimė, o nežinote, kaip nurodyti, kur esate, visada patariu: skubėkite prie artimiausio stulpo, pasakykite paskambinę nurodytu numeriu jo numerį ir, laukdami gelbėtojų, mosuokite ryškiais marškinėliais ar kuo nors kitu.

– Ar jau veikia Gelbėjimo stotyje tualetas? Dušai? Ar pastarieji mokami?

– Taip, tualetai jau veikia nuo birželio 1-osios. Dušai kol kas neveikia, nes nėra išspręstas klausimas, ar jie turi būti mokami, ir kiek, ir panašiai. Tiesa, kol kas dar niekas nepageidavo jais naudotis. Sprendimą dėl mokesčio turės priimti savivaldybė.

– Kokios patirties kaip patyręs Palangos gelbėtojų vadas pasisėmėte praėjusią žiemą iš užsienio bičiulių?

– Kaip sakiau, bendravau su vokiečiais gelbėtojais, būtent jie pasidalijo istorija apie nelaimę esant žaliai vėliavai. Jie stipriai rekomendavo visiems Baltijos jūros valstybių gelbėtojams nenaudoti žalios vėliavos.

– Kiek metų jau vadovaujate Palangos gelbėtojams?

– Nuo 2007-ųjų.

– Kaip jūs įveikiate stresą? Neabejoju jūs jo daug patiriate.

– Rusų kalba geriau tai skambėtų... Paklausykite. Gelbėtojų vado klausia: „Jūs geriate?“ „Ne?“ „Rūkote?“ „Ne“. „Kaip tuomet stresą įveikiate?“ „O aš nesinervinu...“ Taip ir aš.