Kas „už“ paminklą pajūryje tautos dainiui 2020-aisiais Pauliui Širviui

Palangos tiltas, 2018-09-13
Peržiūrėta
2209
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Kas „už“ paminklą pajūryje tautos dainiui 2020-aisiais Pauliui Širviui

Gediminas GRIŠKEVIČIUS
Palangos literatų klubo „Takai per kopas“ narys

2020 metų rugsėjo 6-ąją visi kas gyvi Lietuvoje, kas dar neabejingi sakytinei-rašytinei-dainuotinai meninei kūrybai minėsime poeto, drąsaus savanorio (ir nesavanorio!) kareivio, jūreivio Klaipėdos žvejybiniame laivyne Povilo (Pauliaus) Širvio 100-ąsias gimimo metines. Šis vyras valdė didelius lobius, kurie tebešildo kiekvieno lietuvio likimą. Iš kartos į kartą. Tad ar nevertėtų iškilesniu skulptūriniu ženklu 2020-ųjų rudenį pagerbti poeto buvimą?
Gerasis „Širvio angelas“ tebelydi mane žygiuose pajūriais, smėlynais, Palangos parkais iki Klaipėdos uosto vartų, molo, – pro tą vietą paskutinįjį XX amžiaus dešimtmetį praplaukdavo didžiausius pasaulinio vandenyno uostus siekdamas ir nemenkų gabaritų laivas „Paulius Širvys“. Aš džiaugiuosi, kad 1989–1990 metais dirbau „Lietuvos žvejo“ redakcijoje, kur gimė graži iniciatyva. Tam vardui išnykt – nei iš marinistikos, nei iš „menuomenės“, nei iš visuomenės, kur aukštaičio širdies kūriniai, Pauliaus Širvio poetika ištisais klodais virsta lietuvišką charakterį, gyvenseną, tautosaką įprasminančiomis liaudies (tautos) dainomis ir visa tai – nemarus nacionalinis turtas. Kaip reta!
Gerasis „Poeto Širvio angelas“ mane lydi nuo 1968 m. kovo 18-osios, kai sykiu su „Tauro“ bendrabutyje gyvenusiomis Vilniaus universiteto anglistėmis Vida, Vita ir Rita, diriguojant Pauliui Širviui Tilto gatvės pirtyje iš širdžių traukėm „Pelėsiais ir kerpėm apaugus aukštai, Trakų štai garbinga pilis“. Gitara jautriai ir skambiai tuomet grojo tame „Taurabalyje“ graži kaip Lietuvos pievų gėlė iš Šaukėnų Radviliškio rajone ir taip pat meniškais žiedais apsipylusi, turtinga, puiki pagarbos verta, draugiška asmenybė Rita Dambrauskaitė (1949–2017). Ją mylinčia širdim prisimenu, kaip ir Vandą Šatkuvienę, Almą Karosaitę.
Paulius Širvys buvo laimingas: „Galėjo ir Mieželaitis sykiu pabūti, juk 50 rublių tai jis davė. Svarbu davė, vis tik Rašytnamiopirminykas“.
Visą gyvenimą ir manyje tebegyvas tasai žmogiškas menui atsidavusių sielų viešas atsivėrimas, skatinęs kurti, nepaisant jokių ideologijų ar draudimų, išlaisvinant iš savęs teigiamą energiją rašyti, visa tai, kas gali sušildyti draugą ir tai, ko niekada nepalaidosi – bent vienas visada kalbės. Viena tikra, širviška siela, kurią atminus – gera. Nemeluotai. Tikras dainius kuria Gyvenimui skatinančią dainą ar paryčio maldą.
Nei Pauliui Širviui, nei mums, širviaamžiams, niekad nerūpėjo nei santvarkos, nei ideologijos. „Laisvanomika“. „Carpediem“. „Naudokis diena“. Poetas – klusnusis maištininkas, nors ir „albinosas“ – ir partizanaudamas, ir svetimųjų kariuomenėse tarnaudamas, ir silkę iš žvejybinių tralerių tinklų išpurtydamas. Ir draugą ne tik duona – vynu papenėdamas, bet ir eiliuotu posmu padrąsindamas eiti keliu, kur nieko nebaugu, nes reikia eiti, kol einasi, ieškant, atrandant vaistų pirmiausiai – nuo dvasinių sopulių. Nepamirštami „Širvio kodai“, ypač tie, užfiksuoti eilėraščiuose ir virtę dainomis: „Laimei – nelaimei tave pažinau...“
Gerasis „Širvio angelas“ mane globoja jau nuo 1962–1963 metų, kai lietuvių poezijai atsidavusi puiki klasės draugė Emilija VinklerytėŠaukėnuose melodingai, jausmingai visai klasei gerbiamos lituanistės Monikos Kančelskienės pamokoje perskaitė Pauliaus Širvio eilėraštį „Ugnimi neišdeginsi“ – „Buvo obelys ružavos, ružavos...“ Tebeaidi!
Tebegyvas ir šiandien mano studentiškojo gyvenimo kelionių ir klajonių Vilniuje ir pavilniais „literatūrinis Tėvas“.
Ne man vienam tebegyvas. Tūkstančiams. Jį labai gerbia ir šaukėniškė Sofija Blažienė, ir sesers Emilijos duktė. Mačiau Palangoje, kaip, klausydami Pauliaus Širvio posmų suaugę vyrai, šeimų žmonės žliumbė kaip vaikai ir „Moliniame ąsotyje“ 1986–1988 metais šluostėsi ašaras.
Paulius Širvys – kaip tas gajus, iš kalno tekantis ekologiškasis, gydantis Ariogalos šaltinėlis. Todėl skelbtina visuotinė akcija – „2020 – poeto Pauliaus Širvio 100-metis“.
Yra P. Širvio gatvė Rokiškyje. Vieną bronzaveidį Pauliaus biustą turi sukūręs Artūras Sakalauskas. Smagu būtų kur nors Palangos parko „tarpuberžyje“ regėti ir tebemylimo dainiaus, mažne šimtamečio Pauliaus Širvio šypseną, nes iš jo ne vienas pasisėmėme nemeluoto optimizmo.

Pažemintas aukštai

Turėk, lietuvi,
Mažą dalį Širvio
Ir greit užkasi
Piktažodį kirvį.

Širdim supratus
Pauliaus Širvio dainą –
Nuliūdę debesys
Su šypsenom praeina.
(G. Griškevičius, eil. „Poeto dovanos“)

Mes nesam „Svetimo traukinio vaikai“. Mūsų mama – viena ir ta pati – Lietuva. ... ir Baltija sava „vyriokui“ nuo „Pondele, Sartų...“
Šiuos, – ačiū mano Dievui! – boheminius savo pastebėjimus šįsyk drįstu užbaigti šiais kito lietuvių dainiaus – Kazio Bradūno – žodžiais: „Dabar mano tautos paskutiniam pilkapy brinksta legendos grūdas, sėkla dainos ir krauju krikštyti tampa vėl gyvybė“.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Dėl gyventojų skaičiaus pokyčių praėjus dvejiems metams po Seimo rinkimų ties koregavimo riba jau atsidūrė 13 rinkimų apygardų iš 70-ies esančių Lietuvos teritorijoje.


Antradienį, lapkričio 23 d., Palangoje paminėtos lietuvių tautos patriarcho, vieno iš iškiliausių lietuvių visuomenės veikėjo, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro, pirmojo laikraščio „Aušra“ redaktoriaus, mokslininko bei gydytojo Jono Basanavičiaus 170-osios gimimo metinės. Ta proga miesto meras Šarūnas Vaitkus ir mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas visų palangiškių...


Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė šeštadienį, liepos 3 d., dalyvavo Palangos atgavimo 100-mečio šventėje, kurioje šalies vadovas atidengė paminklą škotų mokslininkui, rašytojui ir diplomatui Jamesui Youngui Simpsonui.


Agentūros „Factum“ vadovas Vytautas Navaitis džiaugiasi, kad, nepaisant pasaulinės pandemijos, 2020-ieji buvo gausūs neįtikėtinų Lietuvos rekordų. Du iš jų priklauso Palangai. Ne vienas įspūdingas rekordas užfiksuotas ir Vakarų Lietuvoje bei kaimyninėse savivaldybėse, tad baigiantis metams kviečiame dar sykį juos prisiminti.


„Žaliosios europiečių atostogos Palangoje 2020“ kviečia pajūryje gyvenančius ir poilsiaujančius žmones pasimėgauti ne tik saulės voniomis, bet ir daugiau sužinoti apie klimato kaitą, aplinkosaugą ir biologinę įvairovę.


2020 m. vasario 27 d. patvirtintas Palangos miesto savivaldybės 2020 metų biudžetas.


Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus ir jo patarėjas Pranas Žeimys Tel Avive, Izraelyje, dalyvauja konferencijoje „Muni World 2020“ („Savivaldybių pasaulis 2020“).


2020 metų rugsėjo 6-ąją visi kas gyvi Lietuvoje, kas dar neabejingi sakytinei-rašytinei-dainuotinai meninei kūrybai minėsime poeto, drąsaus savanorio (ir nesavanorio!) kareivio, jūreivio Klaipėdos žvejybiniame laivyne Povilo (Pauliaus) Širvio 100-ąsias gimimo metines. Šis vyras valdė didelius lobius, kurie tebešildo kiekvieno lietuvio likimą. Iš kartos į...


„O kada jūs, lietuviai, Palangoje, ant baltų jūros kranto pastatysite savo nacijos, eilinių lietuvių dėkingumo ženklą, jus per platųjį pasaulį garsinančiai legendai, valdovo Vytauto Didžiojo motinai Birutei? Suprantama, visokie draudimai, cenzūros. Bet kas gali drausti didžiuotis savo nacionaliniais numylėtiniais, dvasinėmis tautos legendomis, su kuriais siejasi lietuvių egzistencinės...


Drakonui 2012-aisiais nesikandžiojus, viltys, kad ir Gyvatė 2013-aisiais nekirs

Linas JEGELEVIČIUS, Livija GRAJAUSKIENĖ, 2012 12 27 | Rubrika: Miestas

Jeigu Rytų Drakonas šiais metais jūsų nei prarijo, nei apkandžiojo, ar galite būti tikri, kad 2013-aisiais Gyvatė jums neįkirs į kulkšnis? O gal visus drakonus sugebėjote taip prisijaukinti, kad skirtis su jais ir pasitikti mažiau nuspėjamą gyvatę yra labai sunku? Kokie buvo praeinantys metai žinomiems palangiškiams? Ir ko palangiškiai tikisi iš Naujųjų...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius