KU mokslininkės komentaras, kodėl jūroje susiformuoja pavojingos duobės ir kaip iš jų išplaukti
Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų institutas pastaruoju metu sulaukia daug užklausų dėl Baltijos jūroje priekrantėje susidarančių pavojingų srovių bei duobių, dėl kurių poilsiautojai neretai patenka į pavojingas situacijas. KU Jūros tyrimų instituto vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Loreta Kelpšaitės-Rimkienės komentaras apie Lietuvos pakrantei būdingus hidrologinius reiškinius, žinojimas apie kuriuos atostogautojams užtikrintų saugų poilsį prie jūros.
„Lietuvos Baltijos jūros pakrantė yra ypatinga ne tik savo smėlėtais paplūdimiais, bet ir seklia priekrante. Ir nors Lietuvai priklausančio Baltijos jūros kranto yra tik kiek daugiau nei 90 km, sekli priekrantė sudaro didžiąją dalį centrinės Baltijos jūros dalies. Šiauriau esančioje Rygos įlankoje, piečiau – Gdansko įlankoje hidrodinaminiai procesai veikia kitaip nei pas mus.
Dėl smėlio sankaupų ir judėjimo priekrantėje po vandeniu susidaro sėkliai. Tai – povandeniniai smėlio kalniukai, kurių aukštis gali siekti nuo keliolikos centimetrų iki pusės metro. Juos turbūt yra pastebėjęs dažnas poilsiautojas: štai – gilu, kur jau galima plaukioti, o paeini truputį toliau nuo kranto – vėl gylio tik iki kelių.
Audros perklosto sėklius. Bangos priedugnyje sukelia sroves, kurios perneša smėlį. Keliaudamos kranto link, bangos „renkasi“ kelią, kuris leistų prarasti mažiausią kiekį savo energijos (t.y. keliauja ten, kur sekliau), ten suneša smėlį. Taip krante formuojasi iškyšuliukai ir įlankėlės, kurių dydis priklauso nuo vyraujančių bangų ilgio. Ten, kur krante atsiranda iškyšulys, ten bus seklu ir saugu maudytis, o įlankėlės vidury mes turėsime susidarančią protrūkio srovę, dėl kurios formuosis duobė (suardytas sėklius). Protrūkio srovės (rip currents) formuojasi visur, kur krantą pasiekia ilgos bangos. Srovės greitis gali siekti iki 80 km/h. Vizualiai duobės vieta yra matoma, ten nėra bangų gožos, kitaip tariant – bangos nelūžta. Tad poilsiaujant prie jūros visada saugiau eiti į bangas, nei ten, kur ramus vanduo.
Moksliniais tyrimais pagrįsti patarimai, kaip išgyventi patekus į protrūkio srovę (pagal Robert W. Brander ir Jamie H. MacMahan, 2011):
Neplaukite prieš srovę;Stenkitės plaukti lygiagrečiai krantui, taip pasieksite seklumą;Plūduriuokite ant vandens paviršiaus: 80% vandens masės lieka bangų gožos zonoje, t.y. net jei jus neša protrūkio srovė, po kelių minučių jus gali grąžinti į artimiausią seklumą;Plūduriuodami stenkitės atkreipti į save gelbėtojų dėmesį mojuojant;Neikite maudytis vienas, ir nesimaudykite ten, kur nėra žmonių“.„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Artėjant balandžiui, švaros mėnesiui, pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkantis Registrų centras primena, kad tvarkos ir higienos nederėtų pamiršti ne tik savo namų ar darbo aplinkoje, bet ir vadovaujant įmonėms bei organizacijoms.
Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų institutas pastaruoju metu sulaukia daug užklausų dėl Baltijos jūroje priekrantėje susidarančių pavojingų srovių bei duobių, dėl kurių poilsiautojai neretai patenka į pavojingas situacijas.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, kartu su partneriais įgyvendindama ES struktūrinių fondų lėšomis bendrai finansuojamą projektą „Savivaldybės sėkmės kodas – lyčių lygybė“, kreipiasi į Jus prašydama padėti suformuoti dalyvių grupę Jūsų savivaldybėje organizuojamame informaciniame renginyje.
Šią, kaip ir praėjusią, vasarą daugybės lietuvių keliai ves į Palangą. Populiariajam pajūrio kurortui jau dešimtmetį vadovaujantis meras Šarūnas Vaitkus nesidrovėdamas tvirtina, kad per šį laikotarpį Palanga smarkiai pasikeitė ir yra ant sėkmės bangos. Panašu, jog nė pandemija kurortui nesmogė žemiau juostos – meras šį laikotarpį apibūdina kaip...
Palangos meras Šarūnas Vaitkus pasakė, kodėl jam svarbus Vytautas Landsbergis 1
2018 03 15 | Rubrika: Miestas
Projektui „Aš myliu Lietuvą“ didžiausio šalies kurorto meras Šarūnas Vaitkus papasakojo apie tai, kodėl jo gimtoji Palanga yra gražiausias miestas ir kodėl jam svarbus Vytautas Landsbergis.
Žemas kraujo spaudimas: kaip kelti tonusą, kodėl ilgina gyvenimą
2014 11 27 | Rubrika: Sveikata
„Labai jau daug dėmesio skiriama padidėjusiam kraujo spaudimui. O mano jis – mažas. Gydytoja tvirtina, kad nieko baisaus, kad man bent jau negresia insultas. Vaistų nėra, o aš dažnai jaučiuosi nekaip. Kaip gyventi hipertonikams, patarimų gausu. O ką daryti man?“ – savaitraščio „Lietuvos sveikata“ teiraujasi skaitytoja Marijona Vienas...
Kilus nerimui dėl pavojingos infekcijos palangiškiai skiepytis savaitgalį neskubėjo
Linas JEGELEVIČIUS, Agnė LEKAVIČIENĖ , 2011 10 10 | Rubrika: Miestas
Praėjusį savaitgalį dėl meningokokinės infekcijos mieste Palangoje dirbo sustiprintos medikų pajėgos dėl galimo minėtosios infekcijos protrūkio mieste. Tokią baimę kurorte pasėjo praėjusios savaitės viduryje meningokokine infekcija susirgęs Palangos senosios gimnazijos moksleivis. Tačiau iki pirmadienio popietės naujų infekcijos atvejų mieste nebuvo nustatyta, o į budėjusius...
Tarybos naujokams reikia „apsišlifuoti“ kaip akmenėliams jūroje
Ugnė RAUDYTĖ, 2011 05 16 | Rubrika: Miestas
Kokie žmonės valdys Palangą ateinančius ketverius metus? „Palangos tiltas“ paprašė visų naujos Tarybos narių atsakyti į 10 pateiktų klausimų. Šiandien į klausimus atsako Tarybos narys Antanas Sebeckas, kuris buvo išrinktas į Tarybą pagal Tėvynės Sąjungos Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą.
Jaunosios mokslininkės ruošiasi baigiamajam turui
„Palangos tilto“ informacija, 2010 03 30 | Rubrika: Miestas
Kovo 23-24 dienomis Vilniuje vykęs Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinis etapas buvo itin sėkmingas dviem devintokėms Medilei Jokubauskaitei ir Akvilei Gintautaitei, kurios nesitikėdamos tokio įvertinimo laimėjo aukščiausiąją vietą ir ėmė ruoštis kitam etapui.
Biudžetinės įstaigos iš duobės trauks ligoninę
Dalia JURGAITYTĖ, 2009 02 17 | Rubrika: Miestas
Praėjusį penktadienį Savivaldybės salėje įvyko miesto valdžios organizuotas pasitarimas, kuriame dalyvavo visų biudžetinių įstaigų vadovai, miesto Tarybos nariai bei Savivaldybės administracijos padalinių vadovai. Jiems pranešta žinia, jog Savivaldybė turi „įjungti“ taupymo programą, todėl kiekvienai biudžetinei įstaigai mažinami asignavimai 5 procentais.
