Kur Lietuvoje gyventi geriausia?

Palangos tiltas, 2023-05-04
Peržiūrėta
1032
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė

Finansų ministerijos pateikti Gyvenimo kokybės indekso (GKI) duomenys džiugina: vis daugiau Lietuvos regionų savivaldybių patenka į penketukus, kuriuose gyvenimo kokybė verslumo, švietimo, viešosios infrastruktūros ir kitais atžvilgiais yra itin gera. Kokių priemonių ėmėsi Raseinių savivaldybė švietimo srityje? Kas lėmė geresnį viešosios infrastruktūros vertinimą Pakruojo rajone? Kokiais būdais siekiama pagerinti gyvenimo sąlygas regionuose? 

Investicijos – teigiamų pokyčių garantas

Vis daugiau užsienio verslo subjektų investicijoms Lietuvoje renkasi regionus – tai skatina naujų patrauklių darbo vietų kūrimosi procesą ir kuria sąlygas, kuriomis žmonės gali kokybiškai gyventi. 

2021 m. į penketuką pagal verslumą naujai pateko Mažeikių r. savivaldybė. Čia daugiau kaip dvigubai išaugo tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui lyginant su 2015 m.: prieš 8 metus vienam gyventojui šioje savivaldybėje tekdavo 4 507 Eur, o 2021 m. ši suma pasiekė 11 254 Eur. Investicijos ilgalaikiam materialiajam turtui sukurti, įsigyti arba jo vertei padidinti 2021 metų kainomis pasiekė 139 583 tūkst. Eur (2015 metais buvo 83 673 tūkst. Eur), t. y. padidėjo beveik 67 procentais.

„Vien per pastaruosius dvejus metus Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus, Utenos, Marijampolės, Telšių ir Tauragės apskritys pritraukė apie 878 milijonus eurų tiesioginių užsienio investicijų. Mūsų tikslas – kurti daugiau galimybių Lietuvos regionams, kad jie ne tik stiprėtų, bet juose gyvenantys žmonės uždirbtų daugiau“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  

Pasak ministrės, naujas darbo vietas kuria ir „Žaliojo koridoriaus“ iniciatyva stambiems investuotojams – įgyvendinama jau 11 projektų, kurie pritrauks 689 mln. eurų investicijų ir sukurs daugiau nei 3,5 tūkstančio naujų darbo vietų mūsų šalyje.

Tobulinama viešoji infrastruktūra neatsiejama nuo gyvenimo kokybės

Gerėjanti viešoji infrastruktūra – vienas iš esminių Lietuvos regionų patrauklumo investuotojams kriterijų. GKI duomenimis, 2021 m. Pakruojo r. savivaldybė pateko tarp TOP 5 itin geros viešosios infrastruktūros savivaldybių. 

Kaip teigia Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, šioje savivaldybėje nuosekliai investuojama į rajone esančius švietimo, sporto, kultūros, sveikatos objektus: atnaujintas Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos priestatas bei sporto aikštynas, Pakruojo rajono sporto centro bei Pakruojo Juozo Pakalnio menų mokyklos pastatai, Lygumų ambulatorija, pastatyti 2 moduliniai ikimokyklinio ugdymo pastatai bei modulinė biblioteka, 10 kaimų pastatyti vandens gerinimo įrenginiai bei plečiami geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklai, rajone vykdyti susisiekimo gerinimo ir kiti infrastruktūros kūrimo darbai. „Stengiamės pažymėti ir Pakruojo kraštą garsinančias asmenybes: neseniai pirmieji Lietuvoje atidengėme paminklą, skirtą mokslininkui Teodorui Grotusui atminti“, – pasakoja S. Margis.

„Žvelgiant į ateitį, dėmesys bus skiriamas įvairioms sritims. Bus siekiama investuoti į viešųjų erdvių ir pastatų tvarkymą, susisiekimo gerinimą, ugdymo įstaigų pastatų renovaciją ir patį ugdymo procesą, sveikatos įstaigų pastatų renovaciją ir pačios sveikatos sistemos pertvarkymą, planuojamas rajone esančios sporto bazių atnaujinimas bei baseino Pakruojo mieste statyba“, – sako meras. 

Švietimo srityje – gerinamos ikimokyklinio ugdymo sąlygos, didėja finansavimas 

Lietuvos regionai – ne tik puiki vieta gyventi, dirbti ir investuoti – čia taip pat teikiamos itin kokybiškos ugdymo paslaugos, nuolat siekiama jas gerinti. GKI duomenimis, tarp pagal švietimo kokybę vertintų savivaldybių 2021 m. naujai pateko net trys – Raseinių, Zarasų ir Molėtų – rajonų savivaldybės.

Vaikų ikimokykliniame ugdyme dalis, palyginti su atitinkamo amžiaus vaikais visose savivaldybėse nuo 2015 metų iki 2021 metų padidėjo daugiau kaip 50 procentų. Šiose savivaldybėse taip pat padidėjo lietuvių kalbos ir matematikos brandos egzaminus laikiusių absolventų, kurių rezultatai įvertinti 86–100 taškų, dalis, taip pat šiuose rajonuose pradėjo dirbti daugiau aukštos kvalifikacijos mokytojų, pavyzdžiui, Raseinių rajono savivaldybėje šis padidėjimas buvo labai žymus – nuo 45,07 proc. 2015 m. iki 55,18 proc. 2021 m.

Pasak Raseinių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos Modestos Lukoševičienės, tikslingai vykdant mokyklų tinklo pertvarką, Raseinių rajono bendrojo ugdymo mokyklose neformuojamos jungtinės klasės. „Ruošiantis įtraukiajam ugdymui, nemažai dėmesio ir lėšų skiriama švietimo pagalbai, – sako M. Lukoševičienė. – Švietimo pagalbą gaunančių mokinių dalis 2021–2022 m. m. Raseinių rajono savivaldybėje nuo 2020–2021 m. m. padidėjo 7,89 %., o  2021–2022 m. m. lyginant su 2019–2020 m. m. padidėjo 5,65 %.“

Raseinių rajono savivaldybės duomenimis, daugėja ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme dalyvaujančių 3–5 metų vaikų (nuo 83,22 proc. 2019–2020 m.m. iki 93,69 proc.- 2022–2023 m.m.). Visose bendrojo ugdymo mokyklose organizuojamos pailgintos dienos grupės 1–4 klasių mokiniams (finansuojamos iš Savivaldybės biudžeto), kuriose didėja jas lankančių mokinių dalis (nuo 27,5 proc. 2019–2020 m. iki 32,08 proc. 2022–2023 m.). „Analizuojant Savivaldybės indėlio į švietimą rodiklį, džiugina, jog Raseinių rajono savivaldybės indėlis į švietimą kasmet auga ir yra didesnis už Lietuvos vidurkį, – sako M. Lukoševičienė. – Per 4 metus Savivaldybės biudžeto švietimui skiriamos lėšos padidėjo nuo 1,35 iki 1,83 tūkstančio eurų, skiriamų vienam mokiniui.“

Gerėjanti kokybė – ir valstybės pastangomis 

Nuosekliai auga ir valstybės skiriamos lėšos švietimui. Valstybės ir savivaldybių asignavimai švietimui 2023 metais paaugo 17,4 proc., arba 526 mln. Eur, ir siekia 3,5 mlrd. Eur.

Valstybė skiria lėšų ir toms švietimo sritims, kurios priskirtos savarankiškoms savivaldybių funkcijoms. Pavyzdžiui, ikimokykliniam ugdymui. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šių metų pradžioje paskirstė 2,3 mln. eurų savivaldybėms, kad jos galėtų užtikrinti ikimokyklinio amžiaus vaikų, augančių socialinę riziką patiriančiose šeimose, ugdymą, maitinimą ir pavežėjimą.

Valstybė iki 2027 m. ikimokyklinio ugdymo plėtrai, prieinamumui, kokybei stiprinti numato skirti daugiau nei 78 mln. eurų ES fondų lėšų. Beveik pusė šios sumos numatyta skirti priemonėms, kurios sudarytų galimybes vaikams, gyvenantiems socialinę riziką patiriančiose šeimose, taip pat vaikams, kurie turi specialiųjų poreikių, dalyvauti ikimokykliniame ugdyme ir taip mažinti skirtumus ir sudaryti lygias galimybes pasirengti sėkmingai mokytis mokykloje. 

Nors švietimo pagalbos teikimo organizavimas ir koordinavimas taip pat yra savarankiška savivaldybių funkcija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šios kadencijos laikotarpiu nuosekliai remia savivaldybes ir didina švietimo pagalbos finansavimą mokyklose. 2019 m. metinis švietimo pagalbos finansavimas buvo 62 mln. Eur, 2022 m. – 112 mln. Eur, 2023 m. – 136 mln. Eur. Iš švietimo pagalbai skiriamų lėšų mokami atlyginimai mokyklose, darželiuose dirbantiems logopedams, psichologams, socialiniams pedagogams ir kitiems švietimo pagalbos specialistams, taip pat mokytojų padėjėjams. Šiomis lėšomis apmokamos ir psichologinės, specialiosios pedagoginės, socialinės pedagoginės pagalbos konsultacijos, prevencinių programų įgyvendinimas švietimo įstaigose. 

„Stengiamės pritraukti daugiau švietimo pagalbos specialistų ir sudaryti jiems geresnes darbo sąlygas: 2021 m. rugsėjį jų atlyginimas vidutiniškai padidintas 20 proc.,  2022 m. – dar 12,5 proc., 2023 m. – dar 13 proc.“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius ir priduria, kad 2023–2029 m. įtraukiajam ugdymui įgyvendinti suplanuotos papildomos 150 mln. Eur investicijos, skirtos mokykloms: mokymosi aplinkai parengti, kompetencijai kelti, specialistams pritraukti, švietimo pagalbos paslaugoms plėsti. 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Finansų ministerijos pateikti Gyvenimo kokybės indekso (GKI) duomenys džiugina: vis daugiau Lietuvos regionų savivaldybių patenka į penketukus, kuriuose gyvenimo kokybė verslumo, švietimo, viešosios infrastruktūros ir kitais atžvilgiais yra itin gera.


Per patį emigracijos iš Lietuvos piką palangiškė Monika Allard iškeliavo į snieguotąją Kanadą, nes nuo vaikystės svajojo gyventi užsienyje.


Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro geriausia 2020 metų specialiste tapo visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Agnė Leonavičiūtė, įvertinta už atsakingą, nuoseklų darbą stiprinant Palangos miesto savivaldybės gyventojų sveikatą nuo įstaigos įsikūrimo pradžios. Specialistę pasveikino Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta...


Palangoje prasidėjo dvi dienas truksiantis geriausios Lietuvos policijos komandos konkursas. Jame dalyvauja šalies pareigūnai, nugalėję analogiškuose konkursuose savo apskrityse, taip pat svečiai iš Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Komandą sudaro 4 pareigūnai. Pernai šiame konkurse triumfavo kauniečiai.  


„Ar jūs galite įsivaizduoti, kad šiais laikais žmogus gali miesto centre gyventi be vandens“, – į redakciją užsukusi retoriškai klausė palangiškė Laimutė, gyvenanti Vytauto g. 98 name. Moteris, gyvenanti socialiniame būste, patikino, kad sąlygos ir taip ten ne kokios, o trečiadienio ryte dar atjungė ir vandenį, tad visai rankos nusviro. Nesulaukusi...


Po dviejų metų pertraukos Palangą nudžiugino dvynukų gimimas. Sausio 27 dieną neseniai į Palangą atsikėlusių Ernestos ir Sauliaus Nemanių šeimoje gimė dvi palangiškės – Saulė ir Smiltė. Mažame mieste tai yra prasmingas ir džiugus įvykis, juo labiau, kad būtent dėl mažųjų ši šeima atsikraustė gyventi į kurortą, nes čia, pajūryje ir pušų apsuptyje...


Ant 2015-ųjų „Rudens slenksčio“, ištirpstant rugpjūčio pievų kvapams, ilgėjant nuosavam kiekvieno iš mūsų Šešėliui ir Nakties žingsneliams, jau bandome apibendrinti, į vieną šių metų Atminties skrynutę sukrauti ryškesnius šio „laisvojo smėlynmečio“ „karnavalinius“ vaizdus, dialogus, įspūdžius iš...


Aktyvi, trykštanti energija, jaučianti savo vertę, nuolat pasiruošusi padėti ir niekados neprarandanti optimizmo – tokia yra aktyvi Palangos visuomenininkė, buvusi Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė, taip pat anksčiau ėjusi ir Palangos „Santarvės“ bendruomenės pirmininkės pavaduotojos pareigas Lina Birutė Gaudiešienė....


Aštuntą kartą žurnalo „Veido“ sudarytas Lietuvos savivaldybių reitingas yra palankus pajūrio savivaldybėms – jose gyvenimo kokybė 2014-iaisiais buvo bene aukščiausia. Į pirmąjį dešimtuką, pirmąkart per reitingų sudarymo istoriją, pateko visos pajūrio savivaldybės: Klaipėdos rajono savivaldybė – 1-oji (pernai-5-a), Neringa – 3-ioji (pernai...


Naujametinis noras – gyventi gražiau, turtingiau ir prasmingiau

Agnė LEKAVIČIENĖ, Alfredas PUMPULIS, 2011 12 30 | Rubrika: Miestas

Besibaigiantys 2011 metai dėl užsitęsusios krizės buvo sudėtingi didžiajai daliai lietuvių, tačiau viltis gyventi geriau teberusena kiekvieno širdyje. Pasikeitusi miesto valdžia, o kartu su ja ir miesto veidas – įrodymas, jog nuoširdžiu darbu galima ir kalnus nuversti.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius