Po 11 metų užtrenkusi duris Kanadoje lietuvė su šeima grįžo gyventi į Palangą: čia labai daug pokyčių

Palangos tiltas, 2022-07-20
Peržiūrėta
905
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

Per patį emigracijos iš Lietuvos piką palangiškė Monika Allard iškeliavo į snieguotąją Kanadą, nes nuo vaikystės svajojo gyventi užsienyje. Ten sukūrus šeimą ir verslą smogė pandemija, paskatinusi šeimyną sugrįžti aplankyti Lietuvą, kol aprims situacija pasaulyje.

Mėgaudamasi lietuviška vasara bei šeimos artumu, moteris pagalvojo, kad būtų visai smagu likti čia gyventi, ką pasitarusi su šeima ir padarė. Dabar lietuvė su kanadiečiu vyru bei trimis vaikais džiaugiasi Lietuvos pajūriu, gamta ir artimaisiais, kuriuos gali bet kada aplankyti. O paklausta, kodėl po 11 metų nusprendė grįžti neslepia, kad čia – jos namai, už Atlanto be galo trūko artimųjų. Ir nors mano, kad lietuviams dar yra, ko išmokti iš kanadiečių, moteris negali atsidžiaugti, kaip per tą laiką atsinaujino mūsų šalis.

– Kuo jus iš pat pradžių sužavėjo Kanada? 

– Kanada sužavėjo savo dydžiu, populiacija, labai įvairių tautybių žmonėmis, ieškančiais laimės. Savo gyvenimą Kanadoje pradėjau šalies sostinėje Otavos, apie kurią visiškai nieko nebuvau girdėjusi, tiesą pasakius, galvojau kad Torontas yra šalies sostinė – apie jį girdėjusi buvau tikrai daug dar nuo mažu dienų. Ten gyveno mano prosenelės sesuo, kuri kasmet grįždavo iš ten su daug istorijų ir dovanų. Ji apsigyveno ten iškart po karo, iki šiol ten gyvena jos vaikai, anūkai ir proanūkiai. Į Torontą išsikrausčiau po keleto mėnesių, praleistų Otavoje.

– Kaip sekėsi prisitaikyti, regis, visiškai kitokiame pasaulyje?

– Prisitaikyti sekėsi gana sunkiai, miestas buvo per didelis, todėl apsistojau priemiestyje – apie 30 km nuo miesto centro, Vaughan rajone. Nemeluosiu, buvo sunku naudojantis viešuoju transportu nepaklysti, vis skaičiuodavau stoteles, kad tik nepraleisčiau savosios. Bet šiaip pati aplinka ir žmonės buvo tikrai labai draugiški, paslaugūs, niekada neteko jų bijoti. Daugybę metų svajojau apie gyvenimą tolimame užsienyje, todėl buvau laiminga galėdama apsigyventi Kanadoje su draugų bei šeimos pagalba.

– Kaip sekėsi ten gyventi – ar tiesa, kad Kanadoje gausu sniego ir bet kada gali užklysti meška ar briedis? 

– Gyventi sekėsi tikrai visaip, šalis kupina galimybių, kurios susuka galvą ir, atrodo, visos svajonės galėtų išsipildyti, bet tuo pačiu netrūksta ir įvairių iššūkių. Kanados klimatas labai panašus į Lietuvos, kartais važiuojant automobiliu net keista būdavo, kad taip žalia ir gražu – beveik, kaip Lietuvoje. Tiesa, žiemos bei vasaros kiek intensyvesnės. Jeigu šalta ir yra sniego, tai taip iš širdies, tas pats su vasara sulig ta minute, kai kalendorius pasiekia vasarą, temperatūros stulpelis šokteli iki 30-35 laipsnių šilumos.

Kalbant apie gyvūnus, taip, Kanadoje apstu miško gyventojų, tokiu kaip lokiai, meškos, briedžiai, stirnos. Kur gyvenau aš, gana retai apsilankydavo kokia priklydusi meškutė, bet šiaurėje jų gausu. Kanada yra vadinama medžiotojų rojumi, kanadiečiai nuo vaikystės užsiima medžiokle.

– Ar kanadiečiai kuo nors panašūs į lietuvius? 

– Kanadiečiai tikrai niekuo nepanašūs į lietuvius. Tai labai nuoširdi, maloni, paslaugi, dėkinga, draugiška tauta – šypsenos nuo jų veidų nedingsta net sunkiomis akimirkomis. Lietuviai galėtų šio bei to iš jų pasimokyti.

– Ar gyvendama ten turėjote lietuvių draugų, galbūt yra vietinė bendruomenė?

– Taip, atvažiavau gyventi pas jau ten gyvenusius draugus lietuvius ir netrukus susipažinau su dar daugiau bendrataučių. Kanadoje yra tikrai labai didelė lietuvių bendruomenė, kiekviename mieste gyvena šimtai lietuvaičių ir kasmet jų vis daugėja. Toronte lietuvių bendruomenė turbūt viena iš didžiausių, ten yra lietuvių bažnyčia, lietuviškas baras „Lokys“.

– Kanadoje įkūrėte ir verslą, nuo ko pradėjote, kaip jis vystėsi?

– Mano vyras Kanadoje turi savo verslą, vestuvių sektoriuje dirba jau 24 metus, tad kai mes susituokėme, aš prie jo prisijungiau ir įkūriau keletą kompanijų. Viena iš jų buvo vestuvių planavimo kita – vestuvių parodų rengimo. Kadangi turėjau vyrą su patirtimi šioje srityje, verslą įkurti sekėsi tikrai gana lengvai. Iš pradžių dalinomės klientais, jis buvo vestuvių vedėjas ir didžėjus, o aš planuodavau vestuves arba jas koordinuodavau. Dar tuo pačiu metu dirbau stiliste vestuvinių suknelių tinkle, kuris priklausė amerikiečių kompanijai. Tad viskas sukosi aplink vestuves.

– Į Lietuvą grįžote atostogų, o kodėl čia likote? 

– Grįžome ilgų atostogų ir dabar tos atostogos tęsiasi jau antri metai. Viskas prasidėjo, kai pasaulyje prasidėjo pandemija. Netekome klientų, užsidarė mokyklos, sugalvojome, kad Lietuvoje mūsų šansai užsikrėsti butų mažesni ir čia pandemija nebus tokia stipri, tad grįžome be atgalinio bilieto. Toliau sekė karantinų bei apribojimų serija, kuri privertė susimąstyti ir nelakstyti iš vieno pasaulio galo į kita. Todėl ir apsisprendėme čia, Lietuvoje, pagyventi ilgiau.

– Aplankėte ne vieną šalį, ar nekilo mintis apsigyventi dar kitur, užsienyje? 

– Tikrai apkeliavome nemažai šalių ir supratome kad Lietuva – labai patogi šalis keliautojams. Iš jos lengvai ir greitai galima nukeliauti į pačias gražiausias Europos šalis ir tikrai gana nebrangiai, ko negalėjome padaryti iš už Atlanto. Mano vyras turi itališkų šaknų, todėl jo mėgstamiausia kelionių kryptis yra Italija, joje šiais metais lankėmės jau 4 kartus ir greitai keliausime vėl. O mano mėgstamiausia – nuostabioji Graikija, ten taip pat lankėmės šiemet jau 2 kartus. Tad jeigu gyventi ne Lietuvoje, turbūt peštumės dėl šių dviejų gražuolių.

Visgi, Lietuva yra mano namai gyvename pajūryje, tad vasara čia ne ką blogiau negu Italijoje ar Graikijoje. Turime daug gražios gamtos bei man svarbiausią dalyką – šeimą. Džiaugiuosi, kad galiu būti apsupta šeimos: senelių, mamos, brolio, ko per paskutinius 11 metų Kanadoje labai trūko.

– Kaip pasikeitė Lietuva per tuos metus, kuriuos praleidote svetur? 

– Lietuva pasikeitė labai ir į gera. Buvau nustebusi, kokia graži ir sutvarkyta aplinka, po truputį renovuojami ir naujomis spalvomis sužibantys sovietiniai pastatai. Tuo metu, kai išvykau iš Lietuvos, buvo pats emigracijos įkarštis, todėl atrodė, kad čia liks tik seneliai bei tikri veteranai. Sugrįžusi nustebau, kiek daug jaunimo taip pat patraukė atgal ir įkūrė čia savo verslus bei namus, kurie atgaivino šalį!

– Kuo dabar užsiimate? 

– Šiuo metu užsiimu individualia veikla – mokau vaikus bei suaugusius anglų kalbos, organizuoju renginius bei siūlau savo paslaugas, kaip virtuali asistentė žmonėms ar įmonėms, kurioms reikia pagalbos su socialinių tinklų administravimu, redagavimu bei puoselėjimu.

– Kur paprasčiau sutaupyti pinigų – Lietuvoje ar Kanadoje ar stipriai skiriasi šių šalių pajamų/išlaidų balansai? 

– Sutaupyti pinigų galima visur, manau, tai labai priklauso nuo asmenybės ir poreikių. O kalbant apie išlaidas ar pajamas, jos tikrai ženkliai skiriasi tarp Lietuvos ir Kanados. Kalbu apie keletą nulių Kanados naudai. Tarkime, vidutinės metinės pajamos Lietuvoje yra 7800 eurai žmogui, o Kanadoje – 78000 eurų. Žinoma, skiriasi ir išlaidos, ir įkainiai – pragyvenimas tikrai nėra pigus nei čia, nei ten.

– Kaip Lietuvoje adaptavosi jūsų vyras bei sūnūs, kas jiems čia patinka – nepatinka? 

– Mano šeima Lietuvoje jaučiasi puikiai, negalėčiau rasti labai daug minusų, tikrai daugiau pliusų. Vyrui tikrai patinka Lietuva, nemanau, kad būtume čia tiek ilgai užsilikę jeigu jis butų labai nepatenkintas, o vaikai yra laimingi ten, kur jie yra mylimi ir saugūs. Tikrai gražiai ir ramiai čia gyvename, pakeliaujame, leidžiame laiką su šeima ir draugais, nieko netrūksta. Tiesa, vyras jau labai pasiilgo savo šeimos, todėl planuojame kelionę į Kanadą, bet šį kartą kaip svečiai, neužsibūsime ilgai. 

Specialus projektas „Atostogenas“

DELFI

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Vaiva Milončiūtė net 13 metų Palangos miesto savivaldybės administracijoje dirbo kalbos tvarkytoja. „Man tas darbas davė neįtikėtinai daug – stiprybės, patirties, sutikau labai įdomių žmonių,“ – „Palangos tiltui“ sakė Vaiva. Tačiau kurorto laikraštis ją šnekino kita proga: ji ką tik išleido eilėraščių knygelę „Sielos žingsniai“.  


Per patį emigracijos iš Lietuvos piką palangiškė Monika Allard iškeliavo į snieguotąją Kanadą, nes nuo vaikystės svajojo gyventi užsienyje.


Nors moksleivių  beveik visoje šalyje mažėja, Palanga – maloni išimtis: miesto mokyklų duris rugsėjo 1-ąją pravers daugiau mokinių. 


Palangoje gyvena nuostabiai ypatinga šeima – šiandien, penktadienį, gegužės 14 dieną, poniai Zuzanai Stancelienei sukako 100 metų, o jos vyrui Aleksandrui jau yra 105. Pora kartu gyvena 75 metus!


Medicinos ir fitoterapijos mokslų pasaulyjekasmet padaromi nauji atradimai ir pritaikomi sveikatossaugai. Nuolat sukuriamos naujos technologijos, sveiko gyvenimo būdų metodikos. Atsirado daug naujų sintetinių vaistų, kurie padeda gydytojams kovoti su sunkiai pagydomomis ligomis. Deja,kovojama su nesveiko gyvenimo pasekmėmis ir per mažai kreipiamas dėmesys į ligų priežastis


Praėjusiais metais „cvmarket.lt“ vykdytas tyrimas parodė, kad jauni darbuotojai vienoje darbovietėje vidutiniškai išdirba tik iki pusantrų metų. Tačiau kitaip yra po visą Lietuvą išsibarsčiusiuose „Tele2“ salonuose – čia darbuotojų kaita maža, o juos nuvilioja ne konkurentai, bet kolegos iš sostinės.


Palangiškė Dovilė Štrimaitytė gali didžiuotis: jos žaidimas Moksleivių krepšinio lygoje (MKL) neliko nepastebėtas. Ji buvo pripažinta naudingiausia Lietuvos moksleivių krepšinio lygos žaidėja. Kartą ji jau buvo išrinkta ir naudingiausia mėnesio žaidėja, Palangos sporto centro geriausia 2015 metų sportininke. Ji sutiko atsakyti į keletą klausimų.


Mes palangiškiai džiaugiamės, kad pagaliau jau patys turėsime realią galimybę ir rinktis, ir išsirinkti tinkamą merą. Meras privalės ginti tik vienintelį interesą – Palangos visuomenės interesą.


Palangos miesto savivaldybės Tarybos narys Albinas Stankus yra ir žinomas mokslininkas, pagal specialybę – gydytojas neuropatologas. Aktyvus septyniasdešimtmečio sulaukęs palangiškis yra daugybės visuomeninių organizacijų narys. Jis – ir Lietuvos klinikinės fiziologijos draugijos narys, Klaipėdos kardiologų draugijos narys, Lietuvos biomedicininės inžinerijos...


Kol neprasidėjo rudenio Seimo sesija, Seimo narys Pranas Žeimys, išrinktas Pajūrio vienmandatinėje rinkimų apygardoje, susitikinėja su rinkėjais, analizuoja įstatymų projektus – ruošiasi politinėms batalijoms Seime. Kaip rodo Seimo tinklalapyje paskelbta Seimo narių pasisakymų statistika, P. Žeimys negali pasigirti dideliu aktyvumu Seimo posėdžių salėje - per šių metų keturis mėnesius...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius