Kurortą tenkina išmalda?

Alvydas ZIABKUS, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas, 2013-09-05
Peržiūrėta
414
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Alvydas ZIABKUS „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas
Alvydas ZIABKUS „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas

Niekas nenuginčys, kad ši vasarą, o ypač jos pradžia, buvo nepalyginamai geresnė nei pernai.
Dar nėra pamirštas praėjusių metų birželis, kai iki pat Joninių orai priminė rudenį, ar bent jau šaltą pavasarį. Visą tą laiką kurortas buvo lyg išmiręs, o gatvėmis slampinėjo pavieniai, nežinia ko prie jūros atvažiavę poilsiautojai.
Šių metų birželis buvo nepalyginamai kaitresnis. Oro temperatūra dažnai šoktelėdavo iki 25 laipsnių, o poilsiautojai į Palangą ėmė plūsti dar gegužės pabaigoje.
Šiuos poilsiautojų srautų pokyčius turinti fiksuoti savivaldybės rinkliava už naudojimąsi kurorto infrastruktūra, tuo tarpu, rodo visai ką kitą. Pernai vėsų birželį „pagalvės” mokesčio iš poilsiautojų buvo surinkta 83,4 tūkst. litų, o šiemet, kai žmonių skaičius bent trečdaliu buvo didesnis, surinkta vos 11 tūkst. litų daugiau.
Dar įdomesni skaičiai už liepą. Pernai, naujai rinkliavai tik įsibėgėjus, miestas gavo 234 tūkst. litų pajamų. Šiemet, kai poilsiavimo ir nakvynės paslaugas teikiančių įmonių nuo 125 padaugėjo iki 147, surinkta tik 217,6 tūkst. litų. Gali būti, kad atsibudus visiems užmaršuoliams, ši suma paaugs iki 220 tūkst. litų, tačiau ir tai bus 14 tūkst. litų mažiau nei pernai.
Kas vyksta? Kurortas poilsiautojų akivaizdžiai sulaukė daugiau, o „pagalvės” rinkliavos gaunama mažiau. Kas nuslepia už nakvynę kurorto biudžetui poilsiautojo atiduodamą litą, miesto valdžia, regis, neturi net noro aiškintis. Tarybos sprendimu nustatytą privalomą rinkliavą savivaldybė renka lyg išmaldą: kas kiek duoda, tiek ir gana.
Vien ką reiškia valdžios požiūris į visišką nustatytos tvarkos nesilaikymą. Poilsiautojų apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės bei gyventojai nakvynių skaičių už praėjusį mėnesį deklaruoti ir rinkliavą sumokėti privalo iki kito mėnesio 15 dienos.
Tačiau tai daroma, kada užsigeidžiama. Štai, pernai rugpjūčio pabaigoje už liepą buvo deklaruota apie 220 tūkst. nakvynių, o šiandien šis skaičius padidėjęs 14 tūkst. Savivaldybė džiūgauja sulaukusi papildomų pajamų, bet į tai, kad tie pavėlavėliai nekreipia dėmesio į tarybos nustatytus terminus, numojama ranka.
Kad kai kurie viešbučiai, poilsio namai, žinybinės poilsinės nuo mokesčių inspekcijos slepia gaunamas pajamas ir nedeklaruoja visų poilsiautojų – aišku kaip diena. Tai matosi pastudijavus daugelio įmonių suteiktų nakvynių deklaracijas. Kone kasmet liepą paskambinus į Palangos viešbučius išgirsti, kad nėra laisvų kambarių. Vadinasi, 30 dviviečių kambarių turinti poilsinė per mėnesį gali surinkti 1800 litų rinkliavos. Tačiau, kai dėkingoje miesto vietoje esantis toks viešbutis sezono įkarštyje deklaruoja suteikęs vos 1000-1200 nakvynių, darosi daugiau nei įtartina.
Kita vertus, darosi aišku, kad iš „pagalvės” rinkliavos, tai yra iš tiesiogiai iš poilsiautojų gaunamos pajamos Palangos neišgelbės. Nuo praėjusių metų birželio, kai buvo įvesta ši rinkliava, per metus gauta apie 670 tūkst. litų. Keletą gatvių palopyti gal ir užtenka, tačiau rimtesnio, poilsiautojų trauką didinančio kurortinio objekto statybai tai yra per maži pinigai.
Dabar vienu litu poilsiautojus apmokestinusi miesto valdžia vis nesiryžta rinkliavą už nakvynę padidinti iki 2 litų, nors tokio dydžio mokestį yra įvedę Druskininkai ir Birštonas. Tuomet Palanga galėtų tikėtis bent pusantro milijono litų per metus.
Tačiau dar didesnės pajamos būtų sunkiai renkamą „pagalvės” rinkliavą pakeitus įvažiavimo mokesčiu – apmokestinus kiekvieną į Palangą atvažiuojantį automobilį. Tai būtų ir teisingesnis mokestis, nes kurorto infrastruktūra naudojasi ne vien Palangoje nakvoti likę svečiai, bet ir atvykę vienai dienai.
Pagal Kelių tyrimo instituto duomenis, pernai vasarą į Palangą ir Šventąją buvo atvažiavę apie 700 tūkst. automobilių. Nustačius 10 litų įvažiavimo mokestį, kurortas galėtų tikėtis apie 7 mln. litų pajamų. Aišku, nemažą jų dalį surytų reikalingos įrangos, ar rinkliavos administravimo paslaugos pirkimas.
Tačiau tuomet pajamos į biudžetą būtų skaičiuojamos milijonais ir per porą metų taip reikalingą baseiną miestas galėtų pasistatyti savo lėšomis nesižvalgydamas į kažkokius investuotojus.
Apie įvažiavimo rinkliavą valdžia kalba ne vienerius metus, tačiau kalbos ir lieka kalbomis. Prieš metus net buvo sudaryta darbo grupė, kuri turėjo pateikti tokios rinkliavos tvarką. Tačiau idėja užgeso net dorai neįsiliepsnojusi.
Buvo sustota išaiškinus pagrindinę įvažiavimo mokesčio administravimo problemą – šalies teisės aktai nenumato administracinės baudos už vietinės rinkliavos nemokėjimą. Jei nesusimokėjęs poilsiautojas savo mašina įvažiuotų į Palangą, miestas galėtų prisiteisti tik nesumokėtą rinkliavą – 10 litų. Bylinėtis dėl tokios sumos savivaldybei neapsimokėtų.
Kad padėtis pasikeistų, reiktų papildyti Administracinį kodeksą. Seime turime Palangai atstovaujantį Praną Žeimį, įstatymų pakeitimus gali siūlyti pati savivaldybė, tačiau neteko girdėti, kad šiemet šia kryptimi būtų nors kiek pajudėta.
Įvažiavimą galima apmokestinti ir be įstatymo pataisos keliuose įrengus automatinius užtvarus. Tuomet nesumokėsi – nepravažiuosi. Tai būtų įmanoma padaryti nutiesus Palangos aplinkkelį. Jo darbai turėtų prasidėti jau šį rudenį. Kol vyktų aplinkkelio statybos, savivaldybė galėtų pasibaigti visus reikalingus viešuosius pirkimus.
Tačiau miesto valdžia miega toliau ir tenkinasi gaudama išmaldą už poilsiautojų nakvynę.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Du didieji miestai – Vilnius ir Kaunas – vis dar išlieka pagrindiniais vidinės migracijos centrais šalyje ir traukia norinčiuosius ištrūkti iš provincijos, vis dėlto pasitaiko ir išimčių, praneša Statistikos departamentas. Pavyzdžiui, Palanga. Pernai didžiausią šalies kurortą pasirinko 818 gyventojų, o jį paliko 472. Miestas augo ir...


Registrų centro duomenimis, Palangoje šių metų spalį parduotos 215 patalpos (gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties, kurios apima ir netipinės paskirties būstą, pvz. viešbučių apartamentus), arba net 2,5 karto daugiau nei tuo pačiu metu pernai, kai buvo parduoti 86 objektai.


Atsižvelgiant į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos orų prognozes, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nuo spalio 15 d. skelbiama 2020–2021 metų šildymo sezono Palangos miesto savivaldybės teritorijoje pradžia.


Nuo rugpjūčio pirmos aukštai iškelta „blaivybės kartelė“ pamažu leidžiasi žemyn – Seimas antradienį balsavo už Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurios vėl leidža prekiauti silpnaisiais alkoholiniais gėrimais paplūdimio ir lauko kavinėse. Vadinasi, šaltas alus ir vyno taurė vėl grįžta. O kokia situacija, esant draudimams, buvo Palangos paplūdimyje?...


Nuo rugpjūčio pirmos aukštai iškelta „blaivybės kartelė“ pamažu leidžiasi žemyn – Seimas antradienį balsavo už Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurios vėl leidža prekiauti silpnaisiais alkoholiniais gėrimais paplūdimio ir lauko kavinėse. Vadinasi, šaltas alus ir vyno taurė vėl grįžta. O kokia situacija, esant draudimams, buvo Palangos paplūdimyje?...


Vakar šalies mokyklose paskelbta tradicinės nacionalinės „Veiksmo savaitės be patyčių 2017“ pradžia. Joje kasmet dalyvauja ir įvairias veiklas organizuoja taip pat ir daug Palangos švietimo įstaigų.


Jau startavus 2014-iesiems, atminties ekrane vėl, tarsi Lemties burtininkui paliepus, atšvinta šviesaus atminimo Palangos inteligento, kolegų medikų, o ypatingai – ligonių, pacientų tebegerbiamo, nes dar ir dabar geražodžiais paminimo žemaičio, taktiško, kuklaus gydytojo Jono Šipalio (1941-2009) veidas, vėl ataidi jo visada ramumu, kantrybei nuteikinėję žodžiai: „Žinai, bičiuli, kitiems...


Kurortą tenkina išmalda?

Alvydas ZIABKUS, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas, 2013 09 05 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Niekas nenuginčys, kad ši vasarą, o ypač jos pradžia, buvo nepalyginamai geresnė nei pernai.


Ilgai užtrunkate tualete? Turite bėdų, apie kurias garsiai nekalbama? Apie jas nedrįstate prisipažinti net gydytojui? Nuo hemorojaus, vidurių užkietėjimo ar išmatų nelaikymo niekas nemirė, bet šios problemos gyvenimą paverčia nemielu. Gėda ir nemalonu. Tokius pasiteisinimus girdi  proktologas docentas Paulius Žeromskas, kai pacientų paklausia, kodėl taip ilgai kentė...


Naujųjų metų sutiktuvės – daug ramesnės nei pernai

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 01 03 | Rubrika: Miestas

Palangiškiai bei kurorto svečiai šiemet sutikdami Gyvatės metus buvo daug ramesni nei pernai – teigia policijos pareigūnai bei ugniagesiai gelbėtojai, o komunalininkai bei medikai priduria, jog gydytojų iškvietimų bei darbo miestą tvarkantiesiems buvo dvigubai mažiau.    


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius