Kurortas nusiteikęs investuoti į Šventosios uostą – ar tikrai galėtų tapti vandens turizmo centru?

Palangos tiltas, 2024-03-28
Peržiūrėta
7476
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Kurortas nusiteikęs investuoti į Šventosios uostą – ar tikrai galėtų tapti vandens turizmo centru?

Klaipėda vis dar gali didžiuotis, kad pagal krovos apimtį yra didžiausias uostas Baltijos valstybėse, nepaisant to, kad dėl karo Ukrainoje ji gerokai aptirpo. Tačiau tai bene vienintelis rodiklis, leidžiantis Lietuvai, nebeturinčiai net savo jūrinio laivyno, bent iš dalies vadintis jūrine valstybe.

Estijai ir Latvijai nusileidžiame ne tik didžiųjų uostų skaičiumi, bet ir geografine padėtimi. Mūsų šalies jūrų pakrantės ilgis tesiekia 90,66 kilometro, Latvijos – 498, o Estijos – beveik 3,8 tūkst. kilometro.

Bet net ir tokiomis sąlygomis gėdinga, kad Lietuva iš esmės neturi jokių mažųjų jūrinių uostų. 

Antai Estija jų (kartu su prieplaukomis) priskaičiuoja apie 240, o net 48-iuose gali švartuotis keleiviniai ar krovininiai laivai bei keltai.

Vien 2015–2022 metais Estija savarankiškai arba kartu su Latvija, pasitelkusios europines lėšas, pastatė 55 marinas (prieplaukas) ir 77 didesnius ar mažesnius žvejybos uostus.

Pagal ES reikalavimus nedideli uostai turėtų būti įrengti kas 50 kilometrų, kad juose nuo audrų galėtų pasislėpti mažieji laivai. 

Akivaizdu, kad turėdama vien Klaipėdą Lietuva tokio reikalavimo niekaip neatitinka. 

Dar 2015 metais buvo parengtas Šventosios uosto infrastruktūros statybos ir akvatorijos gilinimo techninis projektas, kuris kainavo nemažai. Buvo išduoti ir šeši statybos leidimai, tačiau projektas liko dūlėti, nes valstybė tam neskyrė lėšų, o jų būtų reikėję apie 40–50 mln. eurų. 

Ledai pradėjo judėti tik 2018 metais, kai Vyriausybė Šventosios uostą valdyti patikėjimo teise perdavė Palangos miesto savivaldybei. 

Visiems labiau matomų pokyčių sulaukta pernai, kai buvo įrengta valtinė, slipai (valtims į vandenį nuleisti skirtos aikštelės), kita žvejams reikalinga infrastruktūra.

Pasak Palangos mero Š.Vaitkaus, savivaldybė uostui atnaujinti – žvejams skirtai infrastruktūrai pastatyti ir teritorijai sutvarkyti – paklojo 4,2 mln. eurų savo biudžeto lėšų, o dar 1,7 mln. eurų projektui atiteko iš ES fondo.

Valstybė iki šiol savo uostui nėra suteikusi jokios paramos. 

Atlikusi pirmuosius darbus kurorto valdžia pradėjo kloti pamatus ateičiai. Pernai į Šventąją buvo sukviesti Seimo Ekonomikos komiteto nariai, kiti politikai, taip pat ir premjerė I.Šimonytė. 

Pagrindinis tikslas buvo parodyti, kokie darbai jau atlikti ir kokie dar laukia ateityje. Ir, žinoma, apsispręsti dėl finansavimo, nes vietos valdžiai tokios investicijos būtų nepakeliamos.

Svarbiausia dabar yra įrengti molus, be kurių uostas tiesiog negalėtų egzistuoti. Kadangi tiesiogiai gauti ES lėšų tokiems darbams neįmanoma, Vyriausybė kreipėsi į Europos Komisiją dėl galimybės panaudoti regionams skirtus pinigus. Jei niekas nepasikeis, septynioms savivaldybėms turėtų būti skirta apie 200 mln. eurų, iš jų Palangai – 19 mln. eurų.

Kurortas nusiteikęs šią sumą investuoti būtent į Šventosios uostą. 

Tai toli gražu nėra kokios nors nepamatuotos ambicijos. Kaip rodo kitų valstybių patirtis, tokiu būdu plečiant infrastruktūrą pritraukiama daug privačių investuotojų lėšų. 

Antai Šventojoje pernai įrengus žvejams reikalingas prieplaukas Palangos savivaldybė išdavė net keturis statybos leidimus viešbučiams su sveikatingumo centrais. 

Investicijų neabejotinai pagausės, jei tik šiame uoste bus galimybių švartuotis ir jachtoms ar kitokiems mažiesiems laivams.

„O tai ir naujos darbo vietos, gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto, pridėtinės vertės mokesčiai, kurie pasieks valstybės biudžetą ir taip investicijos grįš“, – kalbėjo Palangos meras Š.Vaitkus.

Planuojama, kad per šiuos metus pavyks parengti projektą ir gauti statybos leidimą, o kitąmet skelbti molų statybos rangos darbų konkursą.

Kita vertus, Šventoji turi visas galimybes tapti ne tik vandens turizmo centru – čia būtų pakankamai vietos laivams, kurie aptarnautų valstybės strateginius objektus. 

Pavyzdžiui, Būtingės terminale išsiliejus net ir nedideliam kiekiui naftos ją surenkantis laivas iš Klaipėdos turi plaukti kokias 3–4 valandas. O iš Šventosios atstumas siekia vos pusketvirto kilometro, tad pasiekti incidento vietą būtų galima nepalyginti greičiau.

Šventojoje taip pat galėtų kurtis ir jūroje numatytus statyti vėjo jėgainių parkus aptarnaujantys laivai, kaip ir jų priežiūros bei logistinės pagalbos bazė. 

Kita vertus, čia prireikus galėtų būti aptarnaujami Karinių jūrų pajėgų greitaeigiai kateriai ar kitokia technika. 

Dar vienas paradoksas yra tai, kad jūrine valstybe besivadinančioje Lietuvoje nėra jokių galimybių mokytis buriuoti atviroje jūroje, tik Kuršių mariose, nes tam trukdo intensyvi laivyba Klaipėdos uoste. 

Todėl jau dabar buriamos pajėgos buriavimo mokyklai Šventojoje įkurti. 

„Ko gero, Palangos savivaldybė, kaip ir Klaipėdos bei Klaipėdos rajono savivaldybės, kartu tapsime buriavimo mokyklos „Žiemys“ dalininkėmis. 

Galbūt prisijungs ir Šilutės savivaldybė, tad turėsime visam regionui reikalingą buriavimo mokyklą“, – aiškino Palangos meras. 

Tačiau vien savivaldybių iniciatyvos ir lėšų tokiems projektams tikrai nepakaks – būtinas ir kur kas didesnis Vyriausybės dėmesys Šventosios uostui. 

Taip pat ir finansavimas, ir ne tiek svarbu, ar iš valstybės biudžeto, ar iš ES numatytų lėšų. 

 

„Laiko ženklai“

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Klaipėda vis dar gali didžiuotis, kad pagal krovos apimtį yra didžiausias uostas Baltijos valstybėse, nepaisant to, kad dėl karo Ukrainoje ji gerokai aptirpo. 


Nedidelis Šventosios jūrų uostas, esantis netoli Palangos kurorto ir Latvijos sienos, ateityje galėtų priimti laivus, skirtus vystyti ir prižiūrėti būsimus vėjo parkus Baltijos jūroje. 


Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius teigia, kad šiuo metu, jei būtų poreikis, Lietuvoje būtų galima apgyvendinti virš 8 tūkst. iš Ukrainos nuo karo bėgančių asmenų. M. Sinkevičius akcentuoja, kad taip pat yra tariamasi dėl galimybės į šalį atvykusiems ukrainiečiams nedelsiant įsidarbinti.


Šventosios jūrų uostą, jo infrastruktūrą ir akvatoriją siūloma leisti patikėjimo teise valdyti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai. 


Balandžio 5 dieną Baltarusijos sostinėje Minske prasidėjo 20-oji tarptautinė turizmo paroda „Leisure 2017“, kurioje pristatomas ir Palangos kurortas. Paroda truks keturias dienas iki balandžio 8 dienos.


Praėjusį ketvirtadienį, kovo 31 d., Lenkijos šiaurės-rytų regiono turizmo atstovams pristatytas Palangos kurortas. Suvalkuose (Lenkija) vykęs susitikimas organizuotas LR konsulato Seinuose iniciatyva. Jame be turizmo atstovų dalyvavo LR konsulas Seinuose Vaclav Stankevič bei Suvalkų ūkio ir turizmo rūmų vadovė Elzbieta Niedziejko.


Šventosios uostą siūloma gaivinti plečiant gyvenvietę

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2013 08 01 | Rubrika: Miestas

Atgaivinant Šventosios uostą būtina išlaikyti glaudų ryšį su pačios gyvenvietės plėtra – užtikrinti, kad viešosios miesto erdvės bei uostas taptų vientisu turistų traukos centru. Norint tai įgyvendinti, reikia parengti visos Šventosios kompleksinį užstatymo planą, kuris padėtų sukurti vieningą užstatymo struktūrą ir užtikrinti nepertraukiamus pėsčiųjų...


„Palanga – Lietuvos kultūros sostinė 2013 turi visas galimybes parengti Kultūros plėtros programos viziją ir, sukūrusi didžiulį bendradarbiavimo tinklą, jungiantį savivaldybės, biudžetines įstaigas, viešąjį ir verslo sektorių, nuoširdžiai ir nuosekliai dirbdama šiuos ir ateinančius metus, 2017-aisiais pateikti savo kandidatūrą tapti Europos kultūros sostine...


Palangos kurortas pristatytas turizmo parodoje Varšuvoje

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2012 04 26 | Rubrika: Miestas

Palangos kurortas pristatytas balandžio 20-22 dienomis Lenkijoje, Varšuvoje vykusioje XVII tarptautinėje turizmo ir poilsio parodoje „LATO 2012“. Lietuvai parodoje atstovavo Lietuvos kurortų ir Nacionalinės SPA asociacijos, kurortų ir kurortinių teritorijų turizmo informacijos centrai (TIC). Informacija apie Palangą teikta bendrame Lietuvos kurortų ir Nacionalinės SPA...


Pagal Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programą yra vykdomas ES projektas „Nidos ir Preilos senųjų (etnografinių) kapinių sutvarkymas“. „Projekto tikslas – išlaikyti pažintinio turizmo objektus, kurie yra itin autentiški ir įdomūs. Atnaujintose kapinėse turistai galės jas pamatyti tokias, kokios jos buvo kadaise, o tai – labai didelė...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius