Lietuvos vėjo elektrinių asociacija: rizikuojame, kad jūrinio vėjo parko konkursas nesudomins dalyvių
Iki 2028 metų Baltijos jūroje turinčios pradėti veikti pirmosios jūrinio vėjo elektrinės turėtų patenkinti pusę Lietuvos elektros energijos poreikio ir užtikrinti didesnę Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Vyriausybei patvirtinus vėjo parko Baltijos jūroje konkurso sąlygas, vėjo energetikos projektų vystytojai siūlo siekti maksimalios naudos – atverti galimybes didesnėms investicijoms ir spartesniam šalies ekonomikos augimui, tačiau vis garsiau dvejojama, ar pavyks tai padaryti.
Be valstybės paramos planuojamo vystyti jūrinio vėjo parko konkursas bus paskelbtas jau kovo 30 d. – vos po 2 savaičių nuo konkurso sąlygų patvirtinimo, be to, jei jos bus patvirtintos Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje (VERT). Nuogąstaujama, kad potencialūs konkurso dalyviai nespės susipažinti su paskelbtomis sąlygomis ir pasiruošti dalyvavimui konkurse. Tai gali reikšmingai sumažinti konkurso dalyvių skaičių ir turėti lemiamos reikšmės menkai konkurencijai bei valstybei teksiančiai finansinei grąžai.
Lietuva kurs savo praktiką
„Remiantis jūros vėjo energetikos parkus jau išvysčiusių šalių gerąja praktika, informacija apie tokius konkursus skelbiama prieš metus, mažiausiai – prieš pusmetį. Vien dokumentų ir pasiūlymų konkursui paruošimas užtrunka ilgiau nei 60 kalendorinių dienų, ypač kalbant apie užsienio įmones, kur sprendimai tvirtinami kelių lygmenų valdymo organuose. O kur dar verslo planai ir ekonominės prielaidos. Asociacijos siūlymu, konkurso terminas, patvirtinus ir paskelbus reikalavimus vystytojams, buvo rekomenduojamas nukelti bent iki birželio 30 d.“, – komentuoja Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) atstovas Linas Sabaliauskas ir apgailestauja, kad į rinkos dalyvių nuomonę nebuvo atsižvelgta.
Jo vertinimu, vėjo energetikos projektų vystytojų susidomėjimas jūrinio vėjo parku yra didelis, tačiau konkurso sąlygos bei terminai mažina dalyvavimo jame patrauklumą. Kyla rizika, kad konkurse dalyvaus gerokai mažiau rinkos dalyvių, dėl ko bus pritrauktos ir mažesnės investicijos į šalies biudžetą.
„Lietuva turėtų pasinaudoti galimybe ir sukurti tokias aukcionų sąlygas, terminus, kad konkurencija tarp dalyvių būtų kuo didesnė ir šalis galėtų gauti didesnes pajamas – konkursą laimės dalyvis, pateikęs finansiškai geriausią pasiūlymą ir sumokėjęs didžiausią projekto vystymo mokestį į valstybės biudžetą. Būdami itin įsprausti laike ir turėdami ne visus duomenis, rizikuojame aukcione matyti mažai dalyvių, kas gali lemti, jog Lietuva savo teritorijos dalį jūriniam parkui vystyti atiduos už neadekvačią kainą“, – sako L. Sabaliauskas.
Stambios užsienio kompanijos žvelgia ne tik į Lietuvos jūrinę teritoriją, bet ir visą Baltijos jūros regioną kaip į išskirtinę zoną investicijoms. Lietuvai toks susidomėjimas yra labai naudingas ir jį reikėtų išnaudoti siekiant maksimalios naudos šaliai.
Nustatyta, kad pradinis parko vystymo pasiūlymas turi būti ne mažesnis nei 5 mln. eurų, o į jūrinio vėjo parką investuojama dar daugiau nei milijardas. Be to, vystytojai taip pat turės remti su parko jūrine teritorija besiribojančių savivaldybių vietos bendruomenes, skirti bent 5 mln. eurų aplinkos apsaugai.
Milijardinėms investicijoms reikia pasiruošti
Lietuvos vėjo energetikos sektoriuje jau devynioliktus veiklos metus skaičiuojančios LVEA atstovų teigimu, įsivaizdavimo dėl palankių gamtinių sąlygų buvimo ir regiono potencialo nepakanka priimti sprendimą dalyvauti tokio masto konkurse.
„Siekiant pritraukti į konkursą stiprius dalyvius ir turėti didelę konkurenciją, reikia suteikti visą įmanomą aiškumą. Tai yra ir aiškios sąlygos, sutvarkyta visa teisinė bazė, pakankami terminai įsigilinti į konkurso sąlygas ir jam pasiruošti. Į jūrinį vėjo parką verslas investuos milijardus – tokio dydžio investicijos nėra daromos skubotai. Juo labiau, kad konkurso dalyviams numatyti ir įsipareigojimai – laiku neįgyvendinus laimėto projekto, bus taikomos baudos. Tai verslą skatina galvoti apie rizikas ir persvarstyti dalyvavimą konkurse arba pasiūlyti mažesnę kainą“, – pastebi LVEA atstovas Edgaras Maladauskas.
Pašnekovas pažymi, kad jūrinio parko konkurso be valstybės paramos laimėtojas turės pats, savo lėšomis atlikti teritorijos jūroje tyrimus ir kitus infrastruktūros plėtrai bei statybai reikalingus veiksmus, taip pat parengti poveikio aplinkai vertinimą.
„Norint parengti konkurencingą pasiūlymą, vystytojams reikėtų gauti informaciją bei preliminarius pasiūlymus iš kitų juridinių asmenų: vėjo elektrinių, kabelių, pastočių ir kitos susijusios inžinerinės infrastruktūros tiekėjų, laivybos ir statybos įmonių, finansinių įstaigų ir pan. Tokios apimties ir kompleksiškumo pasiūlymo pateikimui tarptautinėms energetikos įmonėms reikalingi bent 5 mėnesiai ir tai turėtų būti minimaliausias terminas, numatytas po aukciono paskelbimo. Visa tai skatintų vystytojus aktyviau svarstyti ir dalyvauti konkurse“, – sako E. Maladauskas.
Galimybė šalies ekonomikai augti
Jūrinio vėjo elektrinių parko vystymas Baltijos jūroje reiškia ne tik didesnę šalies energetinę nepriklausomybę nuo iškastinio kuro, bet ir galimybes augančiai ekonomikai.
„Pritraukiant investicijas, neišvengiamai kuriamos ir naujos darbo vietos, plėtojama viešoji infrastruktūra, gerėja gyvenimo kokybė. Finansinę naudą pajus ne tik pajūrio regionai, vietos bendruomenės, kurioms bus mokamos ir išmokos, skiriamos lėšos aplinkos apsaugai, bet ir visa Lietuva. Vien su atsinaujinančia energetika šalis galės patenkinti apie pusę elektros energijos poreikių, kurie kasmet vidutiniškai auga 6 proc. Elektros suvartojimo kreivei kylant, Lietuva, kaip ir visa Europa, neišvengiamai turi rinktis žaliąjį kursą“, – sako L. Sabaliauskas.
Planuojama, kad pirmųjų dviejų jūrinio vėjo elektrinių parkų galia sieks po 700 megavatų (MW), kiekvienas jų pagamins po 3 teravatvalandes (TWh) elektros energijos per metus. Tuo tarpu Lietuvos elektros energijos poreikis pernai sudarė 12 TWh. Keliamas tikslas, kad iki 2030 m. Lietuva pati turėtų pasigaminti visą jai reikalingą elektros energiją.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
„Ignitis renewables“ pristatė jūrinio vėjo parko galimybes Lietuvos laivų savininkams
2024 12 01 | Rubrika: Miestas
Tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ vystomas jūrinio vėjo elektrinių parko projektas „Curonian Nord“ aplink save buria plačią verslų ekosistemą. Per Klaipėdoje surengtą susitikimą su laivų savininkais bendrovės atstovai aptarė galimybes, kaip Lietuvos laivybos įmonės galėtų įsitraukti į pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parko projektą mūsų šalyje.
Tyrimas: vėjo elektrinių parkus Baltijos jūroje palaiko dauguma Lietuvos gyventojų
***, 2024 08 09 | Rubrika: Miestas
Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų teigiamai vertina elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių ir mano, kad mūsų šalis tokiu būdu turėtų pasigaminti visą reikalingą energiją. Reikšmingas vaidmuo čia matomas ir jūrinio vėjo energetikai – dauguma lietuvių pasisako už tai, kad vėjo elektrinių parkai būtų vystomi Baltijos jūroje.
„Ignitis renewables“, tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė, vysto pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parką Baltijos šalyse „Curonian Nord“. Šis projektas ne tik prisidės prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės stiprinimo, bet ir skatins pajūrio regiono ir visos šalies ekonomiką, rems vietos bendruomenių veiklą. Bendrovė taip pat įsipareigojusi šviesti visuomenę apie atsinaujinančią...
Pirmasis jūrinio vėjo elektrinių parkas Baltijos šalyse vadinsis „Curonian Nord“
2024 06 25 | Rubrika: Miestas
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ vysto pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parką Baltijos šalyse, kuris vadinsis „Curonian Nord“. Šis Lietuvos energetikai ypatingai svarbus projektas pavadintas kuršių genties garbei, kuri kadaise gyveno prie Baltijos jūros krantų. Pavadinimas taip pat siejamas su vienu gražiausių ir unikaliausių Lietuvos ir regiono vietų –...
„Ignitis renewables“ statys jūrinio vėjo elektrinių parką: atlieka reikalingus vėjo matavimus
"Palangos tilto" redakcija, 2024 03 15 | Rubrika: Miestas
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ tęsia pirmojo Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parko vystymą ir Baltijos jūroje atlieka projektui reikalingus vėjo ir hidrometeorologinius matavimus. Tam tikslui į būsimo parko teritoriją atplukdyta ir pritvirtinta plūduriuojanti matavimų stotis su specializuota įranga. Ant specialaus plūduro iškelta matavimo stotis...
Šiandien viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad vystant pirmąjį Lietuvoje jūrinio vėjo elektrinių parką, projekte dalyvaus Kinijos bendrovė „China Three Gorges Corporation“.
Sprendimas vystyti jūrinio vėjo elektrinių parką svarbus ir regiono plėtrai, ir tuo pačiu atveria galimybių vietos bendruomenėms. Parkas sudarys prielaidas pritraukti daugiau investicijų, kas sąlygos naujų darbo vietų kūrimą, viešosios infrastruktūros plėtrą ir bendro gerbūvio kūrimą. Be to, planuojama, kad artimiausių savivaldybių biudžetas bus papildytas apie 3 mln. eurų per metus ir dar...
Paskelbtos išankstinės jūrinio vėjo elektrinių parkams prijungimo sąlygos
2023 04 03 | Rubrika: Miestas
Lietuvai siekiant gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių Baltijos jūroje ir mažinti šalies priklausomybę nuo elektros importo ir iškastinio kuro, vyksta paruošiamieji darbai konkursams, kuriuose bus atrinkti jūrinio vėjo elektrinių parkų vystytojai, informuoja Energetikos ministerija.
Iki 2028 metų Baltijos jūroje turinčios pradėti veikti pirmosios jūrinio vėjo elektrinės turėtų patenkinti pusę Lietuvos elektros energijos poreikio ir užtikrinti didesnę Lietuvos energetinę nepriklausomybę.
Vyriausybė patvirtino reikalavimus būsimiems jūrinio vėjo parko vystytojams
2022 10 19 | Rubrika: Miestas
Trečiadienį Vyriausybė patvirtino reikalavimus būsimiems jūrinio vėjo elektrinių parko vystytojams, kurie galėtų dalyvauti kitąmet vyksiančiame aukcione.