Mažieji palangiškiai mokėsi pažinti savo miesto istoriją

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014-09-18
Peržiūrėta
2208
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Mažieji palangiškiai mokėsi pažinti savo miesto istoriją

Ar žinote, ką reiškia „Kurhauzas“ lietuviškai? Kiek kambarių buvo viloje „Jūros akis“, kaip anksčiau vadinosi vilos „Romeo“ ir „Džiuljeta“? Jeigu nežinote, į šiuos klausimus jums tikrai galės atsakyti jaunieji palangiškiai, dalyvavę Palangos švietimo pagalbos tarnybos vykdytame projekte – ekskursijoje „Pažink senąją Palangą“.

 

Pradžia – prie bažnyčios

Nuo rugsėjo 15-osios iki 21 dienos Palangos mokyklose besimokantys antrų-šeštų klasių moksleiviai minėdami Europos paveldo dienas turėjo galimybę pasivaikščioti po šešis Palangos kultūros paveldo perlus ir susipažinti su jų istorija.

Ekskursijos pradžia – prie Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios. Čia susirinkusius mažuosius smalsuolius pasitiko grafaitė iš grafų Tiškevičių giminės – istoriniais rūbais pasidabinusi paveldosaugos magistrė Ieva Radavičiūtė.

Prieš pradedant pažintį su senąja Palanga, grafaitė moksleiviams išdalijo lankstinukus, kuriuose buvo pažymėti ne tik objektai, su kuriais bus susipažįstama, bet ir surašyti įsimintini Palangos istorijos faktai bei pateikiamas kryžiažodis, kurį vaikai draugiškai sprendė praėję visu kelionės maršrutu.

Įėję į bažnyčią ekskursijos dalyviai buvo supažindinti su jos istorija, sužinojo, kokiam architektūros stiliui ji priskiriama, pasigrožėjo reikšmingiausiais eksterjero bei interjero elementais, vaizduojamojo ir taikomojo meno kūriniais. Ir išgirdo, kaip grafo Tiškevičiaus bei profesoriaus Dž. J. Simpsono iniciatyva bažnyčioje buvo surengtas balsavimas dėl Palangos priklausymo Latvijai arba Lietuvai.

 

Šešios stotelės

Atėję iki Kurhauzo mažieji palangiškiai buvo supažindinti su statinio atsiradimo istorija, sužinojo  žodžio „Kurhauzas“ reikšmę. Ir labai džiaugėsi, galėdami pasinerti į XX a. pirmosios pusės atmosferą: skambant A. Šabaniausko ir D. Dolskio įdainavimams, pasidabinę ano metu skrybėlėmis, o damos – ir vėduoklėmis, vaikai galėjo dalyvauti improvizuotose fotosesijose.

„Ar čia tikrai bėga geriamas vanduo?“ – klausinėjo ekskursijos dalyviai, sustoję prie trečiojo objekto – prieš 2008-aisiais atidengtos skulptūros, įamžinančios pirmojo grafų Tiškevičių iniciatyva išgręžto artezinio vandens gręžinio J. Basanavičiaus gatvėje vietą, – ir išklausę pirmojo Lietuvoje vandens gręžinio, kuris XX a. pradžioje aukštos kokybės vandeniu aprūpino ne tik „Kurhauzą“, bet ir buvusius dvaro rūmus, sūrynę bei kitas vilas, atsiradimo istorijos.

Kita maršruto stotelė – vila „Jūros akis“, prie kurios grafaitė moksleiviams pasakojo apie jos išskirtinį šveicariško „šale“ tipo architektūrinį stilių, išsaugotą ir atkurtą pastato vidaus ir išorės autentiškumą, paskirtį, ir, žinoma, paminėjo įdomesnių su vila susijusių istorinių faktų.

Prie vilų „Romeo ir Džiuljeta“ papasakota ne tik apie jų architektūrinius bruožus: atskleista tikroji, ne romantiškoji ir idealizuota Romeo ir Džiuljetos meilės istorija, gimusi Italijoje, Veronos mieste.

O prie vilos „Anapilis“ sustojusius jaunuosius palangiškius domino ne tiek jos architektūrinis stilius bei jo elementai, kiek legendomis apipinta „Anapilio“ istorija, pagardinta pasakojimais apie vėles ir vaiduoklius...

Įdėmiai grafaitės pasakojimų klausiusiems vaikams nebuvo sunku išspręsti kryžiažodį ir atsakyti į klausimus nuo koks yra Palangos bažnyčios architektūrinis stilius iki kas buvo vilos „Anapilis“ statytojai.

O grįžę namo vaikai žadėjo ne tik išsiaiškinti, kokios giminės herbas pavaizduotas lankstinuke, bet ir paegzaminuoti tėvelius – ir dėl žodžio „Kurhauzas“ reikšmės, ir kitais klausimais, į kuriuos atsakymus jie sužinojo ekskursijos metu.

 

Trečiasis projektas

Palangos švietimo pagalbos tarnybos sukurtasis projektas „Pažinkime senąją Palangą“ – ne pirmasis, skirtas mūsų miesto kultūros paveldo objektams. Kaip sakė Palangos ŠPT direktorė Vilma Želvienė, jau buvo įgyvendinti du projektai, susiję su Palangos nekilnojamuoju kultūros paveldu 2011 m. „Palangos ir Šventosios medinės architektūros pažinimas ir išsaugojimas“, kuriam finansavimą skyrė Kultūros paveldo departamentas, o 2012 m. – Palangos miesto savivaldybės finansuotasis „Mokiniai apie Palangą“.

„Palangoje išlikę nemažai nekilnojamojo kultūros paveldo objektų. Miestui tampant moderniu kurortu labai svarbu nepamiršti dar išlikusios ir išsaugotos praeities. Palangoje dar nėra sukurta ir įgyvendinta edukacinė programa, susijusi su nekilnojamojo kultūros paveldo supažindinimu ir išsaugojimu. Šiame projekte pajungėme skirtingas savo tematika, apimtimi edukacines programas: vaikams – „Atrask keliaudamas senąją Palangą“, jaunimui bei suaugusiems – „Diena senojoje Palangoje“. Edukacinėmis programomis siekiame aktualizuoti nekilnojamąjį kultūros paveldą bei patraukliai pateikti šiuolaikinei visuomenei, o dalyvaujantieji projekte įgis žinių apie Palangos nekilnojamąjį kultūros paveldą, suvoks jo svarbą ir saugojimo reikšmę“, – sakė V. Želvienė.

Palangos PŠT metodininkė Vilma Varpiotienė sakė, jog nuo rugsėjo 15-osios iki 21 dienos, kai minimos Europos paveldo dienos, kasdien rengiamos po dvi ekskursijos moksleiviams. O nuo rugsėjo 22-osios iki spalio 31 d. bus rengiama dar mažiausiai 10 edukacinių ekskursijų.    

„Galime pasidžiaugti, jog programa sulaukė didelio susidomėjimo. Ir esame labai dėkingi Kultūros centrui ir Palangos parapijos klebonui Mariui Venskui, kurie parėmė mus įgyvendinant šią programą“, – sakė V. Varpiotienė.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Valstybės diena – ypatinga šventė, primenanti didingą mūsų tautos istoriją, tradicijas ir vertybes, taip pat – drąsius protėvius, sukūrusius pagrindus mūsų nepriklausomai valstybei. Kartu tai yra ir mūsų rytdienos kūrimo šventė, raginanti drąsiai žvelgti į ateitį bei kurti tokią Lietuvą, kurioje kiekvienas jaustųsi saugus, gerbiamas ir vertinamas.


Nuo senų laikų, vos audrai praėjus, Lietuvos pajūrio gyventojai ir poilsiautojai leisdavosi į lobių medžioklę – kas profesionaliai, nešini specialiais tinklais, o kas tiesiog rankomis ieškodavo jūros bangų į krantą išmestų gintarų.


Palanga dabinasi miesto vėliavomis ir lygiai po savaitės visus metus minėti ne tik kurortui, bet ir šaliai labai svarbią sukaktį – kovo 30 d. sukaks lygiai šimtas metų nuo dienos, kuomet Palanga Tarptautinės arbitražo komisijos sprendimu buvo grąžinta Lietuvai. Kurorto gyventojai taip pat kviečiami pažymėti šią visai šaliai svarbią sukaktį –...


Aktyviausias ir smalsiausias pajūrio jaunimas bei vaikai rudens pabaigtuves ir visą gruodžio mėnesį praleido turiningai, dalyvaudami verslo ir lyderystės akademijos „In corpore“ organizuotame projekte „Kuriu ir dalinuosi“, kurio metu atskleidė savo kūrybinius gebėjimus, mokėsi bendrauti, žaidė, šoko ir ruošė dovanas brangiausiems žmonėms.


Vasario 12 d. Palangos pradinėje mokykloje vyko tradicinis miesto pradinių klasių mokinių meninio skaitymo konkursas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Į jaukią, Laisvės paukščiais papuoštą mokyklos salę susirinko gausus būrys dalyvių, žiūrovų, atėjusių išgirsti ir įvertinti jaunuosius skaitovus, kurių būta net 26. Renginį pradėjo buvusios Palangos...


Tolerancijos mokėsi ne tik mažieji

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 11 17 | Rubrika: Jūros vaikai

„Priimk mane tokį, koks esu“ – toks kvietimas lydėjo visą savaitę Palangoje vykusius renginius, skirtus Tolerancijos dienai paminėti, kuriuos užbaigė penktadienį Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje vykęs susitikimas, į kurį sukvietė sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Palangos viltis“, vadovaujama pirmininkės Laimos Lekavičienės...


Palangos kurorto muziejaus direktorius, istorikas, Klaipėdos universiteto darbuotojas Jūratis Liachovičius įsitikinęs, kad dabartinė miesto taryba jau įeis į istoriją, kadangi rado politinės valios priimti sprendimą ir įsteigti Palangoje kurorto muziejų. Tačiau nuo įsteigimo iki atidarymo – ilgas kelias, kurį dar teks nueiti.


Šokantys, dainuojantys, muzikuojantys, piešiantys, rūbus modeliuojantys ir pačiose įvairiausiose srityse savo kūrybingumą demonstruojantys mažiausi, maži ir tiesiog jauni palangiškiai, kaip ir kasmet, buriasi Palangos moksleivių klube. Į nemokamus užsiėmimus kurorto moksleivius šiemet pakvietė net devyni būreliai.


Ar žinote, ką reiškia „Kurhauzas“ lietuviškai? Kiek kambarių buvo viloje „Jūros akis“, kaip anksčiau vadinosi vilos „Romeo“ ir „Džiuljeta“? Jeigu nežinote, į šiuos klausimus jums tikrai galės atsakyti jaunieji palangiškiai, dalyvavę Palangos švietimo pagalbos tarnybos vykdytame projekte – ekskursijoje...


Antradienio popietę Kurhauze klegėjo mažiausieji palangiškiai – meno kūrėjai. Čia iškilmingoje ir šventiškoje aplinkoje apdovanoti jau aštuntą kartą Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro Kurorto verslo skyriaus iniciatyva, tautodailininkės Jolantos Liutikienės sumanymu surengto konkurso-parodos „Su gintarinėm Šv. Kalėdom...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius