Mažos taršos zonas siūloma įrengti tik didmiesčiuose ir kurortuose

Palangos tiltas, 2023-01-03
Peržiūrėta
1430
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Mažos taršos zonas siūloma įrengti tik didmiesčiuose ir kurortuose

Seimui įpareigojus savivaldybėse nuo 2023-iųjų sausio nustatyti mažos taršos zonas, aplinkos ministro teigimu, to nepadarė nė viena savivaldybė, todėl ketinama šį reikalavimą švelninti.

Dabar siūloma įpareigoti tokias zonas nustatyti iki 2024 metų, o įrengti iki 2025-ųjų ir tik tuose miestuose, kurie turi kurorto statusą arba daugiau nei 50 tūkst. gyventojų.

Tai reiškia, kad šios zonos turėtų būti nustatytos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir galbūt Alytuje bei Birštono, Druskininkų, Neringos ir Palangos kurortuose. 

Tokias Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisas prieš Kalėdas priėmė svarstyti Seimas. 

Pakeitimais, be kita ko, siūloma nustatyti ne mažos taršos transporto zonas, o apskritai mažos taršos zonas. 

Pagal Alternatyviųjų degalų įstatymą, mažos taršos zona laikoma savivaldybės tarybos nustatyta miesto teritorija, kurioje ribojamas arba visiškai draudžiamas transporto priemonių eismas, išskyrus netaršių.

„Mažos taršos zonos ten (didmiesčiuose ir kurortuose – BNS) būtų privalomos. Kitur savivaldybės galėtų savo nuožiūra patvirtinti“, – Seime teigė vienas jų iniciatorių, Aplinkos apsaugos komitete dirbantis Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis. 

Pasak jo, įrengti mažos taršos zonas kiekvienoje savivaldybėje yra perteklinis reikalavimas. 

„Dauguma Lietuvoje miestų yra gana maži ir rasti ten gatvę ar vietą, kur turėtų būti ta mažos taršos zona, yra sudėtinga“, – tvirtino K. Adomaitis. 

Valstiečiui Arvydui Nekrošiui tvirtinant, kad tokios zonos galėtų būti „orientuotos ne į automobilių transportą“, o savivaldybės jas turėtų įrengti parkuose, miškeliuose, K. Adomaitis teigė, kad tai nebūtų teisingas kelias.

„Tuo keliu nenueisime, vis dėlto bus orientuojamasi į automobilių ir apskritai į automobilių eismo ribojimą ten, kur yra tarša. Gal kartais nebūtinai ta tarša atsiranda dėl pačių automobilių, gal dėl pramonės, bet būtų būtent orientuojamasi į automobilių eismo vienokį ar kitokį ribojimą“, – kalbėjo K. Adomaitis. 

Parlamentaras priminė, kad Susisiekimo ministerija, rengianti rekomendacijas dėl mažos taršos zonų nustatymo, numatys, jog tokios zonos būtų nustatomos orientuojantis į oro kokybės monitoringo duomenis. 

Pasak K. Adomaičio, kelios savivaldos teritorijos jau yra pasitvirtinusios tokias zonas, tačiau ne visuomet tai padaryta teisingai.

„Pavyzdžiui, Subačiaus miestelyje, kiek skaičiau, prie seniūno namo nebus galima privažiuoti taršiu automobiliu. Tai truputį juokinga ir turbūt nelabai praktiška, ir nepadeda įgyvendinti taršos mažinimo tikslų“, – sakė parlamentaras. 

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas informavo, kad laiku, tai yra iki sausio, nė viena Lietuvos savivaldybė nenusimatė taršos zonų.

„Net Vilniaus, Kauno, Klaipėdos savivaldybės nenusistatė. Kažką turime daryti, nes tarša egzistuoja, savivaldybės to nepadarė, o jūs terminą pastumiate? (...) Turime problemą, kad nekovojama su tarša, ir jūsų pakeitimas dar labiau išima strateginius dokumentus, datas pavėlina ir nepasako, kad, klausykite, mes turėtume pasitempti, o neatsipalaiduoti“, – priekaištavo ministras.

Valstietis Valius Ąžuolas tvirtino, jog rajonuose labiau reikia skatinti elektromobilių įsigijimus, įrengti įkrovimo prieigas. 

„Akmenės rajone yra viena elektromobilių krovimo stotelė, ta pati išjungta, nes elektra brangi“, – sakė jis. 

Socialdemokratas Algirdas Sysas priekaištavo, kad pataisos dėl mažai taršių zonų inicijuojamos atmestinai, nenumatant tam lėšų. 

„Pastatyti ženklą, kad ten yra mažos taršos zona, reikės, jis nemokamai neatsiras“, – priekaištavo jis. 

K. Adomaičio teigimu, lėšų dabar prireiktų mažiau nei anksčiau manyta. 

„Sumažės lėšų poreikis, nes šituo pakeitimu sumažintume savivaldybių kiekį, kurios turi tą mažos taršos zoną įgyvendinti. Pavyzdžiui, maži miesteliai nebeturėtų“. – tvirtino jis.

Konservatorius Sergėjus Jovaiša įsitikinęs, kad vietovių, kuriose būtų mažos taršos zonos, sąrašą reikia praplėsti į jas įtraukiant kurortines teritorijas. 

Dabar yra penkios kurortinės teritorijos: Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalinos Strigailiškio ir Palūšės gyvenvietės bei Kulautuvos, Kačerginės ir dalies Zapyškio teritorija.

BNS, lrytas.lt inf.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Vasaros sezonas Lietuvos kurortuose išaugina ne tik poilsiautojų, bet ir eismo įvykių skaičių. 


Transporto priemonių išmetami teršalai sudaro didelę dalį pasaulinės oro taršos, o transporto priemonės išmeta daugybę žmonių ir aplinkos sveikatai kenksmingų teršalų, įskaitant kietąsias daleles, azoto dioksidą, lakiuosius organinius junginius ir pažemio ozoną.


Lietuvoje tik 0,65 proc. įmonių yra sukūrusios po daugiau kaip 250 darbo vietų, tačiau būtent jos sugeneruoja daugiau kaip trečdalį metinės apyvartos, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta analizė. 


Seimas apsispręs, ar leisti kurortuose įrengti daugiau automobilių aikštelių ir jų saugyklų už Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas, skiriamas savivaldybėms.


Pristabdytoje Lietuvos būsto rinkoje išlieka sritis, kuri išlaiko beveik tokį patį tempą, kaip ir iki šiol – „Luminor“ banko duomenimis, Lietuvos kurortuose būsto įsigijimų sumažėjo visiškai nežymiai. 


Seimui įpareigojus savivaldybėse nuo 2023-iųjų sausio nustatyti mažos taršos zonas, aplinkos ministro teigimu, to nepadarė nė viena savivaldybė, todėl ketinama šį reikalavimą švelninti.


Panorę į Naujuosius metus žengti didžiuosiuose Lietuvos miestuose ar kurortuose dar gali pasirūpinti vieta apsistoti.


VšĮ LR VRM poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ net ir žiemą tęsia sensorinio sodo įrengimo darbus. Centre kuriamas pirmasis Palangoje sensorinis sodas yra suskirstytas į dvi zonas: aktyviąją ir pasyviąją. Šiuo metu įrengiama aktyvioji sodo teritorijos dalis – palei pasivaikščiojimo taką įrengiami specialiai ekspertų atrinkti lauko sporto įrenginiai, skirti gausiausiai poilsio ir...


Mokiniams nuo 10 metų siūloma suteikti tokią transporto lengvatą, kurią šiuo metu turi pradinukai, studentai. Tai numatančią Transporto lengvatų įstatymo pataisą įregistravo Seimo narys konservatorius Mindaugas Skritulskas


Šventosios jūrų uostą, jo infrastruktūrą ir akvatoriją siūloma leisti patikėjimo teise valdyti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtai įmonei – uosto direkcijai. 


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius