Palangą palygino su Švedija: takų jau yra, trūksta tik tradicijų ant dviračio sėsti kasdien

Palangos tiltas, 2022-06-06
Peržiūrėta
710
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Gytis ir Elena Gelgotos
Gytis ir Elena Gelgotos

„Palanga iš tiesų tampa vis draugiškesnė dviračiams. Čia kasmet daugėja puikiai sutvarkytų takų, tad palangiškiams belieka tik susikurti kasdienes važinėjimo dviračiais tradicijas“, – pokalbį pradėjo istorijos herojai, kasmet į gimtinę sugrįžtantys Gytis ir Elena Gelgotos.

Mina kelias dešimtis kilometrų

Aštuoniolika metų Švedijoje gyvenanti lietuvių šeima šiuo metu įsikūrusi Buroso mieste. Kūno kultūros mokytojas ir futbolo treneris Gytis ir sveikatos priežiūros sistemoje dirbanti Elena pasakojo, kad jie, kaip ir tikri švedai, savo gyvenimo be dviračių jau nebeįsivaizduoja ir labai džiaugiasi pokyčiais Palangoje. 

„Čia tikrai dabar drąsiau išvažiuojame su vaikais, kurie Švedijoje įprato jaustis saugiai, nes dviratininkams Švedijoje pritaikyta visa infrastruktūra“, – teigė Gytis, savo atžalas ant dviračių pasodinęs vos tik šios pradėjo vaikščioti. 

Lygindamas Švediją ir Lietuvą vyras pastebėjo, kad vis dar labai skiriasi žmonių požiūris į važiavimą dviračiu. Pasak jo, švedai labai vertina, kad, mindamas šią transporto priemonę, gali ir sutaupyti, ir sustiprėti – nereikės lankyti sporto klubo. Net sporto žvaigždės į treniruotes važinėja dviračiais, todėl ne vienas dviratį pavadina „savo mašina“.

Lietuvoje dviračiai dar tikrai ne visų vertinami ir dažniau naudojami pramogai. O štai daugybė švedų net kelias dešimtis kilometrų, nepaisydami oro sąlygų, į darbą mina dviračiais.

„Įdomiausia, kad net pliaupiant lietui gali matyti, kaip švedas mina dviratį, prisikabinęs vežimėlį, kuriame sėdi vaikas – taip jie keliauja į vaikų darželį. Ir visai nesvarbu, kur žmogus dirba. Žinoma, atvykęs į darbą, jis persirengia“, – pasakojo Gytis.

Pašnekovo teigimu, Švedijoje darnų judumą labai skatina ir vietos valdžia. Savivaldybės siūlo atsisakyti automobilių ir, pavyzdžiui, pedagogams sudaro sąlygas išsinuomoti naujus elektrinius dviračius ir juos išsipirkti.

Jaučiasi saugiau ir laisviau

Gelgotas žavi ne tik puikiai įrengti ir apšviesti dviračių takai, bet ir dviračiais Švedijoje važinėjančių žmonių kultūra. Keliaudamas dviračiu ten jautiesi tikrai saugiai, nes visi stengiasi važiuoti itin ramiai ir kultūringai. Beveik visi dviratininkai dėvi šalmus.

„Mes jau įpratome ir to pasigendame Palangoje, kur tikrai neramu matant, kaip poilsiautojai laksto be šalmų“, – pastebėjo Gytis. Tačiau čia pat pridūrė, kad Palanga kasmet keičiasi ir dviratininkai jaučiasi vis laisviau ir saugiau.

Dabar labai patogu tapo važiuoti ir atnaujinta pagrindine miesto susisiekimo arterija – Vytauto gatve, kuria keliaujant pasiekiami ir gyventojams bei poilsiautojams svarbūs objektai: prekybos centrai, vaistinės, gydymo įstaigos, reabilitacinės ligoninės ir daugybė turistams įdomių vietų.

Dviračiams rengia stogines

Prieš penkerius metus vienos pagrindinių Palangos gatvių – Vytauto gatvės ruožas nuo S. Dariaus ir S. Girėno iki Druskininkų gatvės tapo vienos krypties eismo gatve. Čia įrengta specialiai išskirta ir praplatinta, dviratininkams skirta juosta raudono asfaltbetonio danga – joje gali drąsiai prasilenkti keli dviračių mėgėjai.

Be to, šiemet patvirtinus naujas paplūdimių zonas, bus formuojami ir tvarkomi privažiavimai, kad dviratininkai ir važiuojantys automobiliais patogiau pasiektų šias zonas.

„Visai netrukus dviračių mėgėjų laukia dar viena naujovė – dviračių saugyklos, kurias jau baigiama įrengti. Saugyklos bus uždaros, su stogu, rakinamos kodine spyna, pastačius dviratį bus galimybė jį prirakinti. 

Gyventojai šias saugyklas galės rasti prie pagrindinių miesto viešųjų įstaigų: mokyklų, sporto centro, miesto baseino ir Savivaldybės administracijos pastato Vytauto gatvėje“, – pasidžiaugė Palangos miesto savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Šikšnienė.

pajurionaujienos.lt

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

„Palanga iš tiesų tampa vis draugiškesnė dviračiams. Čia kasmet daugėja puikiai sutvarkytų takų, tad palangiškiams belieka tik susikurti kasdienes važinėjimo dviračiais tradicijas“, – pokalbį pradėjo istorijos herojai, kasmet į gimtinę sugrįžtantys Gytis ir Elena Gelgotos.


Gegužės 10 d. Palanga ir Simrishamnas (Švedija) mini miestų draugystės trisdešimtmetį. Ta proga surengtame nuotoliniame susitikime, kuriame dalyvavo abejų miestų atstovai, kalbėta apie šios miestų draugystės svarbą.


Jau du dešimtmečiai, kai Palangoje vidurvasarį vyksta didžiausiu automobilių sporto renginiu Baltijos šalyse tituluojamos „Aurum 1006 km lenktynės“. Lenktynes rengianti VšĮ „Promo Events“ ir šiemet nelinkusi laužyti nusistovėjusių ilgamečių tradicijų ir kupina ryžto į daugelio pamėgtą greičio festivalį pakviesti kaip ir numatyta, liepos 15-18...


Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai informuoja, kad5 sav. (sausio 29 d. – vasario 4 d.) Klaipėdos apskrityje sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis padidėjo46,1 proc. (nuo 131,9 atvejo/10 000 gyv. iki 192,7atvejo/10 000 gyventojų). Vaikų sergamumas gripu ir ŪVKTI sudarė 67...


Praėjusią savaitę Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl Palangiškio kortelės. Palangiškiams tai – naujiena, tačiau, kaip juokavo „Palangos tilto“ pašnekovai, dviračio išradinėti nereikėjo – tokia kortele naudojasi kiti miestai jau keletą metų.


Tai, kad trūksta visos šalies gydymo įstaigose gydytojų, girdėti jau kurį laiką. Gydytojai sensta, o jauni jų pakeisti neatvyksta. Nors Palanga negali būti lyginama su savivaldybe gilioje provincijoje, jauni gydytojai į Palangą neskuba. „Jie čia tikriausiai nemato perspektyvų. Mūsų ligoninė nėra daugiaprofilinė, tad jie ieško kur galėtų geriau save realizuoti“...


Kasmet gripo sezonas prasideda 40-ąją kalendorinę metų savaitę ir tęsiasi iki kitų metų 20-osios savaitės. Šiemet gripo sezonas prasidėjo 2015 m. rugsėjo 28 d., o baigsis 2016 m. gegužės 15 d. Šaltuoju metų laiku labai padaugėja sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) atvejų, todėl svarbu stebėti sergamumo gripu ir ŪVKTI...


Ūmias viršutinių kvėpavimo takų infekcijas (toliau – ŪVKTI) gali sukelti daugybė virusų, sergamumas jomis paprastai didėja prasidėjus rudeniui, vėstant orams, vaikams pradėjus lankyti ugdymo įstaigas, esant glaudesniam sąlyčiui tarp žmonių. Labai paplitę sukėlėjai – rinovirusai, sukeliantys nesunkias ūmias viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, ar respiraciniai...


Esu prisiekusi dviračių mėgėja, tad, ko gero, nėra geresnio būdo išbandyti save, kaip sėsti ant dviračio ir pasipustyti padus į Klaipėdą. Taip ir padariau. Čia – mano įspūdžiai.   35  kilometrų kelionė „Vis tiek turi baigtis kada tas takas“, – galvoju sau. Baigėsi. Už maždaug 35 kilometrų.  Po daugiau nei valandos jau nukabinus...


Palangos meras dažniau sės ant dviračio, kai taps Amsterdamo meru

Ugnė RAUDYTĖ, Linas JEGELEVIČIUS, 2010 09 26 | Rubrika: Miestas

Trečiadienį, tarptautinę dieną be automobilio, Lietuvoje minėjo daugelis šalies savivaldybių - kvietė gyventojus nesinaudoti tą dieną savo automobiliu, o vaikščioti pėsčiomis arba važiuoti dviračiu. Bet didžioji dauguma Palangos valdininkų su meru V. Stalmoku priekyje tądien neatsisakė automobilio patogumų. Kas, jeigu ne savivaldybės vadovai savo asmeniniu pavyzdžiu, turėtų kurti Palangos...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius