Palangos meras Šarūnas Vaitkus su žmona Vilma ir vaikais pakvietė 40 karo pabėgėlių iš Ukrainos į popietę Palangoje

Šeštadienį, kovo 26 dieną, Palangos meras Šarūnas Vaitkus su žmona Vilma ir vaikais  pakvietė 40 karo pabėgėlių iš Ukrainos į popietę Palangoje –  pavakarieniauti ir pabendrauti. 

„Visus juos savo poilsio namuose Šventojoje apgyvendino vietos verslininkas Egidijus Budginas  – ne tik suteikė pastogę, bet ir rūpinasi tuo, kad karo baisumus patyrusiems žmonėms nieko netrūktų. Dabar Šventojoje prisiglaudė moterys su vaikais. Jauniausiajam pabėgėliui – nepilni du mėnesiukai, vyriausiosioms – per 70 metų. Visų jų vyrai bei sūnūs liko ginti savo Tėvynės,“ – savo Facebook įraše skelbia Šarūnas Vaitkus.

„Mes visi skaitome ir matome televizorių ar kompiuterių ekranuose, kas vyksta karo siaubiamoje Ukrainoje. Bet viena yra matyti, o kita – išgirsti liudininkų pasakojimus apie savo išgyvenimus, išgirsti šių moterų virpančius balsus.“

„Nuo rankų savo kūdikio nepaleidžianti ukrainietė pasakojo, kad daugiau kaip savaitę su vos gimusiu vaikeliu praleido tamsiame ir šaltame rūsyje. Ir vos tik atsirado nors ir labai menka galimybė, nusprendė bėgti , nes likti gyviems šansų buvo mažai. Bėgo į visišką nežinią ir visiškai atsitiktinai pateko į Lietuvą ir Šventąją,“ – papasakojo Š. Vaitkus vienos pabėgėlės istoriją.

Kitos karo pabėgėlės taip pat pasakojo savo istorijas ir savo asmeninius išgyvenimus. Skirtingi žmonės iš skirtingų Ukrainos vietovių, o visų likimas – lyg viena kruvina ranka surašytas:  bombardavimai, namų griuvėsiai, žūtys, slėptuvės rūsiuose, ilga kelionė iš nežinios į nežinią.

„Anot visų Šventojoje apsigyvenusių moterų – jos bėgo ne nuo karo pavojų, o tam, kad išvežtų savo vaikus, savo anūkus ir suteiktų jiems šansą likti gyvais, šansą gyventi. Šios moterys – tikros didvyrės!“ – įsitikinęs kurorto vadovas.

„Mes norime tik vieno – kad kuo greičiau baigtųsi karas. Mes norime grįžti į savo Tėvynę. Keliais šliaušim, bet kokius darbus dirbsim, bet atstatysim savo šalį, pakelsim ją iš griuvėsių“, – kalbėjo šiandien į Palangą atvažiavusios moterys.

„Ačiū už Jūsų svetingumą, už Jūsų pagalbą mums ir mūsų šaliai. Matome Jūsų bendruomenės susitelkimą ir begalinį geranoriškumą priimant mus pas save. Bet aš nepasiliksiu... Aš negaliu pasilikti... Aš išvykstu... Aš esu medikė. Negaliu čia būti, nerandu sau vietos, kai mano gimtąjį miestą Charkovą bombarduoja. Paliksiu čia savo vaikus ir jau ateinančios savaitės pradžioje vyksiu į Lvovą, o iš ten  – į Charkovą. Aš medikė, aš ten tikrai reikalinga...“ – kalbėjo ukrainietė.

„Graudūs pasakojimai, graudžios istorijos... Patikėkite, besiklausant jų ir man, vyrui, kaupėsi ašaros... Ir jos, ir mes gyvename viena viltimi – kad šis beprotiškas siaubas, kad ši beprotybė kuo greičiau liautųsi. Mes visi norime taikos, deja, tos taikos kaina yra milžiniška ir kartais sunkiai suvokiama protu,“ – sako mero įrašas.

Jis dėkoja  Šventosios verslininkui Egidijui Budginui ir jo žmonai už didžiulę širdį ir tokią begalinę atjautą tiems, kuriems  svarbiausia dabar – jų vaikų ir vaikaičių bei visos Tėvynės gerovė. Ir kurių mintyse, kur jos bebūtų, nerimas dėl kare likusių artimųjų.

„Ačiū Palangos bendrovei „Vlasava“ –  Arūnas Čepkauskas prireikė vos keliolikos sekundžių pokalbio telefonu ir ten dirbantys vyrai viską suprato bei pasirūpino autobusą be ilgų išvedžiojimų. Aš nuoširdžiai dėkoju visiems mūsų Palangos ir Šventosios žmonėms, kurie priima, padeda ir rūpinasi pas mus apsigyvenusiais karo pabėgėliais. Nuoširdžiai dėkoju tiems, kas suskumba padėti jiems  ir mūsų miesto gatvėse – parodyti, palydėti, paaiškinti. Ir išklausyti. Šiuo metu Palangoje ir Šventojoje apsigyvenusioms moterims to dabar ypač reikia – palaikymo ir žmoniškos šilumos,“ – dėkoja meras Š. Vaitkus.