Pasaulio čempionas Erikas Cchovrebovas iš Palangos sporto centro: „Palanga – trenerių miestas, bet vaikų užteks visiems“

Kai skaitote šio straipsnio pirmąją eilutę, Erikas Cchovrebovas, Palangos sporto centro dziudo treneris, ant parterio, apsuptas vaikų, ko gero, atlieka eilinį metimą, kuriuos per dieną jis skaičiuoja šimtais. Kurorto vaikų mėgstamas treneris spalio pradžioje pasidabino aukso medaliu pasaulio IGF graplingo čempionate. „Noriu, kad (mano treniruojami) vaikai būtų laimingi – ir varžybose, ir gyvenime. Mano įdėtas darbas atsiperka jų mažais ir dideliais laimėjimais,“ – „Palangos tiltui“ sakė E. Cchovrebovas.

– Pasaulio IGF graplingo imtynių čempionate, kuris įvyko Šiauliuose praėjusį savaitgalį, tapote pasaulio čempionu! Ar tai pirmas toks jūsų įspūdingas pasiekimas? Gal šiame čempionate dalyviai buvo silpnesni? 

– Tikrai nenuvertinu savo priešininkų, bet jaučiau, kad būsiu šių varžybų čempionas. Esu dalyvavęs pasaulio ir Europos dziudo čempionatuose, jie buvo labai aukšto lygio, ir tokio rezultato (kaip Šiauliuose) nepasiekiau. Lyginant dziudo su graplingo varžybų dalyviais, Šiauliuose buvo silpnesni dalyviai.

 –Tiesą pasakius, jus iki šiol labiau žinojau kaip dziudo meistrą. Esate dziudo treneris Palangos sporto centre, ar ne? Koks buvo jūsų kelias į jį? 

– Palangoje gyvenu nuo 2017 metų,  dar tuo metu profesionaliai užsiminėjau dziudo, ruošiausi dar vienam pasaulio dziudo čempionatui, deja , per dziudo stovyklą payriau rimtą traumą – buvau priverstas praleisti šias varžybas ir netrukus persikėliau iš Elektrėnų gyventi į pajūrį. Čia iškart pradėjau dirbti dziudo treneriu – esu  baigęs Lietuvos sporto universitetą –  įsidarbinau Palangos sporto centre, kuriame dabar ugdau jaunąją kartą.

 –Beje, prašau, paaiškinkite žmogui iš gatvės, kuo iš esmės skiriasi graplingas, dziudo ir brazilų džiudžitsu? Jūs varžotės visuose trijuose, ar ne?

– Esu universalus sportininkas, sukaupęs daugiau nei 20 metų patirtį kovos menuose. Mano pagrindinė sporto šaka yra dziudo, bet kai esi patyręs dziudo  sportininkas, labai greit gali prisitaikyti prie kitų kovos menų. Toks – mano atvejis. Dalyvaudavau dziudo, sambo, graikų romėnų imtynėse, uzbekų imtynėse – kuraš, MMA (mišrūs kovos menai), brazilų džiudžitsų (BJJ), o dabar i graplingo. Šiuo metu planuoju dalyvauti tik brazilų džiudžitsų (BJJ) ir graplingo varžybose, kadangi čia jaučiuosi pakankamai saugus dėl mažesnės traumų tikimybės.

Dziudo ir brazilų džiudžitsu yra giminingos sporto šakos,  BBJ pagrindą sudaro imtynių veiksmai ir ypač kova parteryje (ant žemės) atliekant priešininkui sąnarių laužimo ar smaugimo veiksmus. Jei nepavyksta to atlikti per pagrindinį kovos laiką, pergalę galima pasiekti taškais, kadangi kovos metu renkami taškai už tam tikras užimtas pozicijas ir atliktus veiksmus. Dziudo pagrindą sudaro kova atsistojus, tikslas priešininką numesti/perversti ant nugaros; nuvertus greitai ir techniškai priešininką ant menčių, pasiekiama pergalė, tačiau, to nepadarius, kova taip pat gali pereiti į parterį (ant žemės). Graplinge pinasi dziudo, sambo, BJJ ir kitų kovų veiksmai. Tik čia per pagrindinį laiką sportininkai turi priversti savo varžovą pasiduoti atlikdami sąnarių laužimo ar smaugimo veiksmus.

 –Esate ir miesto kovos menų klubo „Ardonas“ treneris. Kokio sporto?
–  Dziudo. Taip pat klubas yra oficialus džiudžitsų Yamasaki akademijos narys.

– Regis, kontaktinių sporto šakų klubų ir trenerių Palangoje – itin daug. Ar užteks visiems vaikų?
– Palanga – trenerių miestas (šypsosi – aut.) Tikrai yra daug trenerių Palangoje, kurie moko smūgiavimo technikos: karate, bokso, muay-thai, kikbokso. Tačiau imtynių sporto šakų treneris –  tik aš. Smagu, kad Palangoje vaikai turi iš ko pasirikti. Kovos menų sporto šakos ugdo vaiko ne tik kovinę dvasią, bet tuo pačiu ir griežtai drausmina, ugdo loginį mąstymą, lavina kūno judesių koordinaciją, stiprina raumenų ir kaulų sistemas. Vaikų užteks visiems, tereikia jiems ateiti ir save realizuoti.

 –Kurių jūsų auklėtinių pasiekimai – kol kas didžiausi?

– Man pagrindinis dalykas – kiekvieno sportininko asmeninis tobulėjimas, varžybų rezultatai net nėra tiek svarbūs. Noriu, kad vaikai varžybų metu bei po jų būtų laimingi. Mano įdėtas darbas atsiperka vaikų mažais ir dideliais laimėjimais. Dziudo klubo „Ardonas“ sportininkai yra tapę Lietuvos čempionais ir prizininkais.

– Šį mėnesį dalyvausite brazilų džiudžitsų (BJJ)  varžybose Anglijoje. Kaip joms ruošiatės?

– Esu pats sau treneris, nejaučiu jokio spaudimo iš aplinkos, tad specialiai nesiruošiu, esu geroje fizinėje formoje. Treniruojuosi du kartus per dieną kiekvieną dieną. Tikiu, kad šiose varžybose ir vėl tapsiu čempionu.

– Dar nusimato varžybos ir lapkritį. Kur? Ar jos visos – komercinės? Kokį piniginį prizą paprastai gauna nugalėtojas?

– Pirmiausia reikia grįžti be jokių rimtų traumų iš varžybų Anglijoje. Visos varžybos yra ne komercinės. Už visas varžybas ir išvykas susimoku iš savo asmeninių lėšų. Nugalėtojas gauna ne tik medalį, bet ir pliūpsnį puikių emocijų  – garbės valandėlę prieš savo draugus, šeimą...

–  Koks jums treneris yra geras?
– Treneris, kuris tobulina save ir prisideda prie visuomenės tobulėjimo.

–  O ką mėgstate veikti laisvalaikiu? Matyt, daug jo neturite?

– Taip, aš laisvo laiko neturiu, tad į šitą klausimą sunku ir beatsakyti. Stengiuosi bent kartą metuose išvykti pailsėti kažkur svetur.